infa.lt

Laivo „Kleopatra“, pastatyto vienam reisui, istorija

Laivo „Kleopatra“, pastatyto vienam reisui, istorija

sausio 16
09:15 2016
kleopatra 1

J. Piwowonski knygos „Niezwykłe okręty“ paveikslėlis

Laivininkystės istorijoje yra žinomi keli laivų statybos atvejai, kai laivas yra skirtas vieninteliam reisui – toks buvo ir laivas „Kleopatra“. 1801 metais, nugalėję Prancūzus Egipte, anglai nusprendė į Londoną atvežti senovinį faraonų obeliską, rastą smėlynuose. Įvykdyti sumanymą sutrukdė lėšų trūkumas. Britanijos vyriausybė, patyrusi didelius nuostolius kare, atsisakė apmokėti obelisko transportavimo išlaidas. Britai laikinai pastatė jį Aleksandrijoje, tikėdamiesi kada nors nugabenti jį į Londoną. Geresnių laikų teko laukti 70 metų.

Egiptologai obeliską pavadino „Kleopatros adata“. Gal būt jis iki šios tebestovėtų Aleksandrijoje, jei ne žinomo chirurgo sero Erazmo Vilsono (Erasmus Wilson, 1809-1884) labdara. Obelisko gabenimui jis nepagailėjo maždaug 10 tūkstančių svarų sterlingų – tai laikais tai buvo milžiniška suma.

„Kleopatros adata“ – 28 metrų ilgio akmens monolitas, sveriantis 180 tonų (kai kur klaidingai rašoma, jog 300 tonų).
Nei vienas to meto transportavimo laivas netiko gabenti tokį krovinį. Teko statyti neįprastą laivą. Užduotis buvo paskirta anglų inžinieriui Džonui Diksonui (John Dixon). Jis sukonstravo 40 metrų ilgio ir 4,5 metro diametro plieninį tuščiavidurį cigaro formos cilindrą. Į jį turėjo tilpti obeliskas. Cilindro apačia buvo užpildyta balastu. Korpuso viršuje sumontuotas tiltelis su kabina 9 žmonių ekipažui, vairo būdelė ir stiebas burėms.

Laivas, pavadintas „Kleopatra“, plaukti sava eiga nebuvo tinkamas. Stiebas ir burė galėjo padėti tik avarijos atveju. Ilgo plaukimo nuo Aleksandrijos iki Londono metu „Kleopatrą“ turėjo buksyruoti garlaivis „Olga“.

1877 metų rugsėjo 21 dieną „Kleopatros“ kapitonas Henris Karteris (Henry Carter), su pakrautu į laivą obelisku, davė komandą palikti krantą ir nustatyti kursą į Londoną. Paaiškėjo, jog kelionė bus nelengva. Dėl sunkaus krovinio ir balasto apvalus laivo korpusas vos tebuvo iškilęs virš vandens paviršiaus. Bangos lengvai persirisdavo net per tiltelį, kur budėjo „Kleopatros“ jūreiviai. Garlaivis „Olga“, buksyruojantis geležinį monstrą, pirmyn judėjo sraigės greičiu. Kelionė per Viduržemio jūrą iki Gibraltaro tęsėsi beveik mėnesį.

Biskajos įlankoje laivus užklupo 12 balų audra. Nežiūrint į balastą, laivą-cilindrą siaubingai supo, bangos aplaužė ir užpylė ekipažo kabiną, vairininko pastangos laikytis kurso buvo bevaisės. „Olgos“ kapitonas nutarė nusiųsti į audrą gelbėjimosi valtį. Milžiniška banga pasiglemžė ją kartu su 6 jūreiviais. Tikslą pasiekė tik antra valtis. Ji ne tik parplukdė visus jūreivius iš „Kleopatros“, bet ir pranešė apie pirmosios valties žūtį. „Olgos“ kapitonas priėmė sprendimą nupjauti puskilometrio ilgio buksyravimo lyną, jungusį su „Kleopatra“.

„Olga“ pasiekė Anglijos krantus. Tačiau vietoje laukto obelisko, laivas atgabeno žinią apie 6 jūreivių žūtį ir pamestą „Kleopatrą“. Po 60 dienų britų laivai rado sumaitotą, tačiau nepaskendusią „Kleopatrą“. Radinį buksyravo į Lisaboną, o vėliau – į Londoną.

Keturis mėnesius trukusią „Kleopatros adatos“ kelionės pabaigą Anglijos sostinė sutiko patrankų saliutu ir daugiatūkstantine minia, susirinkusia Temzės krantinėje. 1887 m. „Kleopatros adata“ buvo pastatyta Temzės Viktorijos krantinėje, kur stovi iki šiol, o vienam reisui pastatytas laivas „Kleopatra“ pateko į metalo laužą.

Pabandykime atkartoti įvykių chronologiją, pradėkime nuo pradžių…

Obeliskai buvo pastatyti maždaug 1500 metais p. m. e., faraono Tutmoso III karaliavimo metu, kuris juos skyrė saulės dievui. Geliopolyje jie išstovėjo iki Egipto prijungimo prie Romos imperijos. 12 m. p. m. e. jie buvo pervežti į Aleksandriją. Dabartinis Londono obeliskas galiausiai nugriuvo ir buvo užpustytas smėliu; tai įvyko maždaug keturioliktame amžiuje. Niujorko obeliskas negriuvo, kadangi jį buvo sutvirtinę senovės Romos inžinieriai. Tokioje padėtyje (vienas stovėjo, kitas gulėjo) jie išliko iki 1877 metų, kol juos išvežė iš Egipto.

1819 metais Egipto vicekaralius Muhamedas Ali padovanojo jį Britanijos vyriausybei. Tai jam, žinoma, nieko nekainavo. O štai Britanijai dovana atsiėjo brangokai, kadangi nugabenti monolitą, sveriantį 180 tonų iš Egipto į Londoną net ir 19 amžiuje buvo sudėtinga.

kleopatra 2

Obeliskų istorija

Pradžioje monolitiniai granito obeliskai buvo pastatyti Egipto mieste Geliopolyje priešais Saulės šventyklą maždaug 1450 metais p. m. e. įsakius Tutmosui III. Praėjus dviem šimtams metų faraonas Ramzis II liepė ant obelisko užrašyti visas jo pergales. Egiptiečiai mokėjo rašyti tik hieroglifais, todėl obeliskas iki mūsų atkeliavo visas išpieštas hieroglifais.

Obeliskų amžius toks garbingas, jog iš savo aukštybių jie galėjo būti Juozapo ir Jokūbo susitikimo bei Mozės vaikystės liudininkais.

12 m. p. m. e., valdant Cezariui Augustui, obeliskai buvo pervežti į Aleksandriją ir pastatyti šventykloje, kurį legendinė Egipto karalienė Kleopatra kažkada buvo pastačiusi savo mylimojo (tuo pačiu ir užkariautojo) Marko Antonijaus garbei. Taigi, kažkokį ryšį su Kleopatra, nors ir ne tiesioginį, „Kleopatros adata“ turi.

Tuo metu romėnai turėjo pakankamai problemų jų pavergtame Egipte, todėl neturėjo laiko sužiūrėti visų obeliskų. Šiems obeliskams pasisekė – jie nugriuvo ir beveik du tūkstantmečius ramiai pragulėjo smėlyje, išsaugoję savo išvaizdą ir įrašus.

Egiptologai obeliskus pavadino „Kleopatros adatomis“, tačiau mažai kas žino, jog šiuos vardus Viduramžiais jiems davė patys egiptiečiai. Missalati Fir un – „didžiosios faraono adatos“, kaip liudija dvyliktojo amžiaus arabų kronikų autoriai, felachai taip vadino visus senovės obeliskus.

kleopatros pirštas 3

Obelisko iškėlimas. Aleksandrijos pakrantė.

1878 metais, tai yra praėjus pusei amžiaus po to, kai gavo dovaną, anglų generolas Džeimsas Aleksanderis (James Alexander), žinodamas, kaip sėkmingai prancūzai grobia Egipto monumentus, nusprendė, kad Anglija negali atsilikti nuo savo priešininkės šioje srityje ir liepė anglų inžinieriui Džonui Diksonui, tuomet dirbusiam Egipte, išspręsti šią problemą.

Tuomet anglų filantropas ir mecenatas, gydytojas Erazmas Vilsonas monumento gabenimui paaukojo 10 tūkstančių svarų – tais laikais tai buvo faraoniško masto suma. Vėliau teko pridėti dar penkis tūkstančius, kadangi obelisko gabenimas pasirodė gan brangus reikalas.

paveikslėlis

Pasiruošimas.

 

kleopatro spirštas 5

Obeliskas įstatomas į specialiai parengtą konteinerį

Kleopatros konteineris

Obelisko plukdymui į Londoną buvo pastatytas specialus laivas – toks metalinis kiautas su deniu ir stiebu; suprantama, laivas buvo pavadintas „Kleopatra“

kleopatra 9

kleopatra 11

Laivas buvo cilindro formos, jo priekis ir laivagalis be jokių pretenzijų į dailumą buvo užbaigti tiesiog užlenkiant plieno lakštus aplink vertikalią ašį. „Kleopatrą“ projektavo Bendžaminas Beikeris (Benjamin Baker) ir Džonas Fauleris (John Fowler) specialiai tam, kad iš Aleksandrijos į Londoną būtų nugabentas įžymusis Egipto obeliskas „Kleopatros adata“.

Geležinio korpuso viduje kas tris metrus buvo įrengtos pertvaros, sustiprinančios laivo korpusą; prie jų taipogi buvo tvirtinamas 20 metrų ilgio ir 189 tonų svorio obeliskas. Laivo komanda tilpo specialiame priestate, pastatytame viršutiniame denyje. Iš anksto pagamintos korpuso detalės ir „Kleopatros“ apsaugos buvo sutvirtintos vietoje, ir tik po to visa konstrukcija buvo nuleista į jūrą.

kleopatra 14

Pastatymo metai: 1877

Laivo dydis: 28×4,6×2,45 metrai

Svoris: 274 tonos

Laivo eigos greitis nustatytas nebuvo

Gabenamas krovinys: istorinės vertės objektas

Gamintojas: „Džonas ir Veinmenas Diksonai“

Užsakovas: Didžiosios Britanijos vyriausybė

kleopatra 15

kleopatra 17

Geležinis cilindras „Kleopatra“ su obelisku viduje palieka Egipto krantus. Pakeliui į Londoną.

Buksyruojamas garlaivio „Olga“, laivas pasuko Anglijos link, tačiau audros Biskajos įlankoje metu iš jo teko evakuoti visą komandą, o pačią „Kleopatrą“ palikti bangų valiai. Vėliau, audrai nurimus, „Kleopatra“ buvo nutempta į Ispanijos uostą El Ferolį.

Kleopatros komandos gelbėjimas

„Kleopatros“ komandos gelbėjimas Biskajos įlankoje, Illustrated London News, 1877 m. spalio 27 d.
Po metų, 1878 m., „Kleopatra“, buksyruojama laivo „Anglija“ baigė savo kelionę prie Temzės krantų – toje vietoje, kur ir turėjo būti pastatytas obeliskas.

 

paveikslėlis

pastatymas

Kleopatros adata

„Kleopatros adata“ – didžiausias Britanijos obeliskas (toks didelis, kad netgi yra įrašytas į Gineso rekordų knygą). Jo aukštis – 20,88 metrų, svoris – 180 tonų (teigiama – 189,35 tonos). Obeliskas padarytas iš rožinio granito.

Pasaulyje yra dvi „Kleopatros adatos“ – Londone ir Niujorke.

Londono „Kleopatros adata“ yra ant Temzės kranto (Victoria Embankment) tarp tiltų Waterloo ir Millenium Bridge.

Kleopatros adatų žemėlapis

pagal: tectonicablog.com, wikipedia.org, dimdim1979.livejournal.com, ir kt.,

parengė: Darius Dimbelis

komentarai 2

  1. Jūrų    -  2019-04-26, 06:28

    Neįtikėtina istorija! Ir koks atkaklumas nugabenti krovinį bet kokia kaina. Kartais tikrai galima paimti pavyzdį iš istorijos. Nors dabar gerokai paprasčiau. Lengviau randamas sprendimas bet kokių gabaritų kroviniui.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. ferrybookings.lt    -  2019-10-09, 16:49

    Istorija tuo ir žavi, jog tai yra istorija. Šiais laikais tokių investicijų vienam reisui niekas sau neleistų. Visi dirba taip, kad kuo greičiau ir kuo patrauklesnėmis sąlygomis nugabentų ar pargabentų bet kokių gabaritų krovinius

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar tikite, jog po Alytaus gaisro aptarimo vyriausybėje, kas nors šioje srityje pasikeis į gerą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Laivo "Kleopatra", pastatyto vienam reisui, istorija* - nuoroda: https://infa.lt/4674/laivo-kleopatra-pastatyto-vienam-reisui-istorija/