infa.lt

Vyriausybė trečiadienį vykusiame posėdyje pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui sudaryti teisines sąlygas žemdirbiams steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus. Tai visiškai naujas instrumentas, kurio pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas ir naujas alternatyvas užsiimantiems žemės ūkio veikla ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms pasinaudojant parama efektyviau valdyti veiklos rizikas.

Šie savanoriškai steigiami fondai, anot žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, galėtų tapti rimtu atspirties tašku žemdirbiams, ištikus nenumatytai krizei ir praradus dalį pajamų, juk žemės ūkyje nuolat susiduriama su įvairiomis rizikomis ir nenumatytomis aplinkybėmis, todėl toks rizikos valdymo įrankis reikalingas, nes padėtų stabilizuoti ūkininkų pajamas.

„Tokie savanoriškai įkurti fondai jų nariams padėtų greičiau reaguoti į įtemptas situacijas, suvaldyti dėl rinkos kainų svyravimų susidariusias krizines situacijas, ekstremalių meteorologinių reiškinių ar kitų įvykių pasekmes, lemiančias pajamų praradimą, o atsiradusių nuostolių kompensavimas leistų užtikrinti nepertraukiamą žemės ūkio veiklos vykdymą“, – teigia žemės ūkio ministras.

Šiuo metu žemdirbiai, siekdami sumažinti įvairias žemės ūkio veiklos rizikas, turi galimybę naudotis pasėlių, augalų bei gyvūnų draudimo paslauga, tačiau ji padengia tik dalį rizikų (augalų žuvimo ar derliaus praradimo dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių bei gyvūnų, nuostolius dėl pavojingų užkrečiamų ligų). Iš fondo lėšų bus galima kompensuoti atsiradusius pajamų praradimus, kai ūkio pajamos krenta daugiau kaip 30 proc., palyginti su praėjusių trejų metų – ūkio pajamų vidurkiu.

Fondų lėšos

Savanoriškais pagrindais fondus steigti galės ne mažiau kaip 5 užsiimantys žemės ūkio veikla asmenys, nepriklausomai nuo statuso. Fondo veikla bus vykdoma pagal teisės aktus, reglamentuojančius įsteigto fondo juridinę formą. Tam, kad įsteigtas fondas galėtų gauti paramą, fondas turėtų būti parengęs fondo veiklai skirtas taisykles, turėti administratorių, bei būti pripažintas tinkamu. Paramai paraišką teiks fondas, o jo dalyviai – žemdirbiai – gaus paramą priklausomai nuo patirtų nuostolių ir fondo pasitvirtintų administravimo taisyklių, nenukrypstant nuo Kaimo plėtros programos nuostatų.

Fondo lėšas sudarytų jo narių įnašai, pajamos, gautos iš fondo lėšų investavimo į vertybinius popierius arba palūkanos už terminuotus indėlius (neinvestuojant valstybės ir ES paramos lėšų), taip pat – parama, teikiama iš valstybės biudžeto ar ES fondų lėšų, juridinių bei fizinių asmenų savanoriški tiksliniai įnašai bei kitos teisėtai įgytos lėšos.

Fondo narių prarastų pajamų kompensacija būtų mokama įvertinus visus galimus finansavimo šaltinius ir negalėtų viršyti prarastų pajamų dydžio.

Parama iš valstybės biudžeto lėšų, ES fondų lėšų būtų skiriama tik tuo atveju, jei pajamų sumažėjimas viršytų 30 proc. fondo nario vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės.

Fondui nutraukus veiklą, sukauptos jame lėšos grąžinamos fondo nariams proporcingai jų sumokėtoms įmokoms, atskaičius administravimo kaštus.

Fondo administravimo išlaidos trejus metus nuo jo įkūrimo iš dalies (iki 70 proc. intensyvumu) galės būti finansuojamos iš KPP, o vėlesniais metais – iš fonde sukauptų lėšų. Kaip ir kitų Kaimo plėtros programos priemonių paramą administruos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.