infa.lt

Arvydas Daunys

Pastaruoju metu pastebiu didelį farmacijos pramonės spaudimą, siekiant per LR Sveikatos apsaugos Ministeriją ir per MIP (Masinės informacijos priemones) įtikinti plačiąją visuomenę skiepų nauda ir būtinybe, kuriai antrina ir mūsų sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė, neturinti anei jokio medicininio išsilavinimo, todėl į jos nuomonę šiuo klausimu reikėtų žvelgti daugiau nei atsargiai – tai sisteminė administratorė, – tačiau visiška diletantė medicinos srityje.

Tačiau ši sisteminė administratorė R.Š. turi didelę valdžią ir interesus, labai išryškėjančius jai kalbant apie skiepus, ir ypač, apie privalomą skiepijimą. Tada, kaip yla iš maišo, lenda farmacijos pramonės atstovų interesai, kuriuos nuslėpti bandoma parodomuoju rūpesčiu visuomenės sveikata.

Įsivaizduokite – jūs farmacijos įmonės savininkai:

– Jūs gaminate tabletes, skysčius injekcijoms, ir jūsų produkcija be konkurencijos tampa dar ir privaloma jūsų produkcijos vartotojams.

Ir dar.. – už jūsų produkcijos kokybę esate atsakingi tik jūs patys(!) Niekas negali patikrinti kiek naudingi jūsų gaminami produktai, nes niekas jokių tyrimų tiesiog nedarys (bent iki šiol nedarė), o dėl visų negerovių, susijusių su jūsų gaminama produkcija, atsakomybę prisiima patys vartotojai pasirašydami sutikimą.

Visa spauda jūsų rankose, kadangi jūs galite apmokėti beveik viską iš savo milijardinių pelnų. Atskirų nukentėjusių ar jų grupių skundai nepasiekia plačiosios visuomenės. Kai kurių farmacijos kompanijų metinės pajamos didesnės už atskirų valstybių biudžetus, todėl visiškai nenuostabu, kad jos gali nupirkti – tiesiogine prasme – tų valstybių politikus ir net parlamento daugumą, ko iš esmės joms net nėra būtina daryti. Pakanka apdoroti partijų lyderius.

Ir šioje vietoje protingi žmonės supranta, jog esant tokiai situacijai, kalbos apie rūpestį žmonijos sveikata, tėra tik verslo planas ir jo reklama, o visi trukdantys šio verslo plėtrai savo laiku bus pamažu pašalinti iš žaidimo.

Trukdantys pašalinti, o paties verslo produkcija taps privaloma. Tai reali šio verslo vizija. Geros perspektyvos verslui – tiesa?

Mums autoritetu teikiami PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) pareiškimai, rekomenduojantys iki tų ar kitų metų įdiegti skiepus nuo tos ar kitos ligos. Kitaip tariant reklamuojantys tos ar kitos farmacijos kompanijų produktus. Tačiau pasitikėjimas PSO labai susvyravo po jos 1992 metais žengto skandalingo žingsnio, parodžiusio jos šališkumą.

Aš nenoriu čia sklaidytis kažkokiais duomenimis, įrodančiais ar paneigiančiais skiepų naudą ar žalą. Yra žinomas vienas aiškus faktas – skiepai sutrikdo žmogaus imuninę sistemą, todėl tam tikri skiepai rekomenduojami iki tam tikro amžiaus, kol ta sistema nėra pakankamai susiformavusi. Kitu atveju imuninė sistema atlaiko skiepų poveikį ir norimas rezultatas nebūna pasiektas. Tik čia kyla klausimas, kokio rezultato buvo norima?

Aš kažkodėl tikiu, jog motinėlė gamta labiau nesavanaudiškai apgalvojo šį gyvybiškai svarbų mūsų organizmo imuniteto mechanizmą, nei bandantys šį mechanizmą paveikti materialiai suinteresuoti farmacijos koncernai.

Man pakanka to, jog pati medicinos sistema, įstatymų leidyba, vaistų pramonė, informacijos sklaida, ir atsakomybės už gydymo rezultatą perkėlimo, ant pačių pacientų pečių, svertai yra tų pačių farmacijos korporacijų rankose. Pasirašyk jog sutinki prisiimti atsakomybę (!). Esant privalomam skiepijimui (!)

Esant tokiai išklotinei diskusijos nebetenka prasmės – vakcinacija – tai aiškaus materialinio intereso įgyvendinimo politika, kurią bandoma primesti visuomenei, per apsimestinį rūpestį jos sveikata, kol kas įkalbinėjant, bet galima neabejot – bus imamasi ir prievartos. Vaikų atžvilgiu ta prievarta jau pasireiškė, paskelbiant, jog neskiepyti nebus priimami į vaikų darželius. Nors, pasak skiepų politikos, skiepytiems vaikams neskiepyti jokios grėsmės neturėtų kelti, juolab, kad ligas platina keliaujantys suaugusieji, o ne vaikai.

Turėtume suprasti, kad vakcinacija tai tik vienas „iš” dabartinėje politinėje sistemoje, kurioje karaliauja verslo interesai. Visa sistemos politika veda link verslo interesų absoliutinimo visuomenės atžvilgiu, pačios visuomenės net nesiklausiant.

Telieka tokios galimybės, siekiant įgyvendinti savo pasirinkimo teisę (įstatymas jos jau nebesuteikia) – burti bendruomenes, kur nenorinčių skiepytis šeimų vaikus paeiliui prižiūrėtų bendruomenių nariai.

Arba, labiau teorinė galimybė – ieškoti Seime atsakingų-sąžiningų politikų ir bandyti per juos paveikti įstatymų leidėjus, arba pačiai visuomenei burtis į politinę jėgą (kas yra beveik nerealu), bandysiančią keisti šią situaciją ir atkurti atskirų visuomenės narių teisę patiems pasirinkti skiepytis jiems ar ne.

Yra ir kitų, šių klausimų sprendimo variantų, tačiau jiems dar turi ateiti laikas, todėl dabar nerašysiu. Galbūt kitą kartą.

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta infa.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga – jūs galite paremti tinklapį SMS žinute.