infa.lt

Arvydas Daunys. Atgimstanti cenzūra – SSSR nostalgija?

20 balandžio
09:38 2020

Arvydas Daunys

Subyrėjus SSSR džiaugėmės atgautu pasauliu, atgautomis, o kai kam pirmą kartą gyvenimą pamatytoms sąžinės, žodžio, tikėjimo laisvėmis. Teise į privatumą. Galimybe drąsiai sakyti ką galvoji, kaip matai, kuo tiki…

Tai buvo puikus laikas. Šie, mano minimi dalykai buvo deklaruojami visų pasaulio valstybių, jie buvo kertiniu žmogaus teisių pagrindų akmeniu.

Kodėl sakau buvo?

Nes šiandien taip jau nebėra. Šie dalykai pamažu bandomi naikinti, kaip, esą kenkiantys tiems, kurių naudai anuomet jie buvo priimti. Kaip kenkiantys visuomenei, ir kurių atsisakoma tos pačios visuomenės labui. Kažkur jau tai labai girdėta.

Judėjimo laisvė, esą kenkia epidemiologinei situacijai, nutylint, kad tai situacijai jau daugybę dešimtmečių aktyviai kenkiama leidžiant chemijos koncernams teršti dirvožemį, o sekant tuo ir mūsų vartojamą maistą, nuosekliai didinant leidžiamas chemijos normas, kurios lygiai taip pat nuosekliai naikina natūralų dirvožemio biobalansą ir, tikėtina, lygiai taip pat balansą mūsų organizme, griaunant mūsų natūralų imunitetą.

Anksčiau aukštinta visuomenėje žodžio laisvė, pasirodo, ėmė kenkti tai pačiai visuomenei, nes neįvardinti arba konkrečiai neapibrėžti subjektai ėmė jai kenkti masiškai tiražuodami dezinformaciją, nuo kurios, kaip skelbia Europos komisija, reikia gintis.

Europos komisija siūlo naudotis tik patikimais oficialiais informacijos šaltiniais ir nesidalinti abejotinų šaltinių nepatikima informacija (čia apie Covid-19). Ta prasme, preziumuojant, jog visi kiti informacijos šaltiniai lyg ir nereikalingi, nes jums pakaks ir tos informacijos, kuri yra oficialiuose.

Ar tikrai pakaks? Ar gali oficialūs valstybinės informacijos šaltiniai pakeisti visą žiniasklaidą, kuri remiasi kur kas platesne, nei vienos valstybės patirtimi?

Vargu, nes šiandien valstybių priimami sprendimai Covid-19 atžvilgiu daugumoje atvejų remiasi žiniasklaidos paskelbta informacija apie kitose valstybėse vykstančius procesus, jų priimamus sprendimus ir iš tų sprendimų kylančias pasekmes.

Pavyzdžiui, Lietuvoje, mano žiniomis, nevykdomi jokie fundamentalūs tyrimai Covid-19 viruso atžvilgiu. Todėl savo patirtimi grįstų žinių apie šį virusą mūsų valstybė neturi. Viską susirankioja iš to, kas nubyra iš kitur. Ir viso to nubyrėjimo pagrindu priima sprendimus. Kuriuos mes ir matome šiandien Lietuvoje.

Ir dauguma pasaulio valstybių gyvena lygiai taip pat, kai savo informacijos neturi ir yra priverstos tenkintis tuo, kas yra. O yra nedaug. Todėl Kinija turi galimybę naudotis situacija, aprūpindama pasaulį, kaip skelbia net valstybės – nekokybiškais Covid-19 testais. Reikėtų turėti omenyje, kad, galimai, remdamosi tokių testų rezultatais valstybės vykdo savo karantino politiką.

Spauda gi, sužinojusi panašius dalykus – kritikuoja valdžios struktūras, prieidama ir iki pačios aukščiausios ES vadovybės, taip smukdydama jos autoritetą, kuris, reikia pripažinti, pastaruoju metu patyrė savo populiarumo žemumas. Dėl jos pačios „nulinio“ vaidmens kritiškiausiu epidemijos metu.

Faktiškai šis EK kvietimas, mano nuomone, – tai raginimas cenzūruoti viską, kas nesutampa su oficialių struktūrų tvirtinimu, ir tai visomis prasmėmis kertasi su žodžio laisvės sąvoka. Tame raginime suplakta viskas, pradedant sukčių siūlomais vaistais nuo Covid-19 iki neigimo to, kad prie koronaviruso plėtros galėjo prisidėti 5G technologija.

Kas įdomu, jog 5G nekenksmingumas argumentuojamas tuo, jog, „Nėra jokių įrodymų, kad 5G technologija kenktų žmonių sveikatai“, ką galima tuo pačiu kontrargumentuoti (jei tokio lygio išsireiškimus galima apskritai vadinti argumentacija) – „Nėra jokių įrodymų, kad 5G technologija nekenkia žmonių sveikatai“.

Mano kuklia nuomone – jei kažko „nėra“ – tai nėra ir argumentų, kad tai saugu ar kenkia. Jeigu „nėra“ – reikia daryti skaidrius tyrimus ir jų rezultatus pateikti visuomenei, kad jie „būtų“ įtikinami. Oponentų pusė teigia, kad nejonizuojančios radiacijos (radijo bangų) įtaka organizmui yra pakankamai ištirta ir liudija, jog ji yra žymi.

Skaitant tokią argumentaciją ES vadovybės puslapyje visai nenuostabu tai, kad panašia naudojasi ir mūsų lietuviškosios, anksčiau vadintos tik žiniasklaidos, o dabar dar ir cenzūros priemonės.

Tiesa, tos cenzūros priemonės kol kas turi galią tik socialiniame Facebook tinkle. Tai Delfi ir 15min. Galią užblokuoti skelbiamą informaciją per Facebooko sukurtą programą. Paskelbiant informaciją, kaip Fake News.

Dabar atviras klausimas:

Ar užsiimanti cenzūra žiniasklaidos priemonė gali būti vadinama žiniasklaidos priemone?

Pradžioje dėl aiškumo: ką vadiname cenzūra?

Tai būdas uždrausti informaciją, jei ji netenkina to, kuris turi galią tą informaciją uždrausti.

Kai žiniasklaidos priemonė užsiima cenzūra, dėl kurios kažkam yra užčiaupiama burna, galima daryti prielaidą, jog ji iš informacijos skleidėjos perėjo į informacijos cenzūravimo-uždraudimo sritį.

Kodėl ji tą daro? – todėl, kad turi interesą. Koks jis – beveik neabejotina, jog bus atsakyta – visuomenės ir bendro gėrio labui, siekiant uždrausti dezinformaciją. O koks jis iš tiesų?

Prielaidų gali būti keletas, pirma iš kurių – apginti savo atstovaujamą poziciją nuo oponentų, kai argumentacijos nebėra arba ji visai silpna.

Antra – kai to reikalauja finansuojanti pusė, kuriai realiai kenkia oponuojanti informacija, sklindanti socialiniuose tinkluose, kurie šiandien patys tapo žiniasklaidos priemonėmis.

Trečia – parodyti savo galią kitoms žiniasklaidos priemonėms, į kurias apie ketvirtadalį skaitytojų ateina iš socialinių tinklų.

Ketvirta – Apsiginti nuo savo skelbiamos informacijos kritikos ir galimo jos klaidingumo, taip apsaugant savo „feikus“, nuo demaskavimo.

Ir penkta – dusinti savo galimus potencialius konkurentus žiniasklaidos srityje, neleidžiant jiems pakilti aukščiau vidutinio lygio – juk Lietuvos informacinė rinka tokia maža ir pajamos iš jos tokios ribotos. Tą liudija neseniai užsidarę tokie portalai kaip Lietuvos žinios, faktai.lt, kuriuose tikrai buvo ką paskaityti.

Tokios tos prielaidos.

Absoliuti galia cenzūruoti kitus – svaigina. Atrodo jog nėra tokios jėgos, kuri galėtų sustabdyti, nes veiksmas vyksta lyg ir ne Lietuvos jurisdikcijos teritorijoje ir yra aprobuotas tos teritorijos savininkų.

Tačiau informacijos sklaida lietuviškos kalbos erdvėje patenka į Lietuvos jurisdikciją – mes negalime Facebooke skelbti ką norime nebaudžiami, į tai tuojau pat atkreipia dėmesį atsakingos Lietuvos institucijos, atitinkamai parodydamos, kad tai jų jurisdikcijai priklausanti erdvė, kadangi liečia LIETUVOS piliečius.

Ir todėl cenzūrą tokioje erdvėje, mano nuomone, gali vykdyti tik tiesiogiai pats tos erdvės savininkas, remdamasis nuosavais kriterijais, apibrėžtais jo šalies įstatymų.

Kodėl taip manau?

Todėl, kad Lietuvos įstatymai cenzūrą draudžia. Draudžia cenzūrą kaip procesą ir draudžia cenzorius, kaip to proceso vykdytojus Lietuvos subjektų atžvilgiu, Kur jie bebūtų. Ta prasme, Lietuvos subjektai negali cenzūruoti kitų Lietuvos subjektų, remdamiesi svetimos šalies subjekto suteikta teise.

Įdomu dar ir tai, kad skelbdami, jog visa tai daro Lietuvos žmonių labui, šios cenzūros autoriai nesusisiekia su ginčytino turinio autoriais ir nepasiūlo panaikinti ar pataisyti jų skelbiamą informaciją, kas labiau atitiktų žurnalistinį principą „išklausyk abi puses”, jei sieki objektyvumo, o ne iškart jį blokuoti. Bent jau infa.lt atžvilgiu tas nebuvo padaryta. Buvome tiesiog užblokuoti, Facebook pranešus, kad tas atlikta „peržiūrėjo 15min” teikimu. Vieną iš keleto tokių blokavimų pavyzdžių galima pamatyti paspaudus čia

Nenuostabu, jog prieš kelias dienas Facebooke susikūrusi grupė „UNFOLLOW 15min.lt“ (Nustok sekti 15min.lt) jau surinko virš 15 000 žmonių, pasisakančių prieš 15min cenzūrą, kurią pats leidinys vadina „faktų tikrinimu“.

Gali būti, jog po kažkurio laiko tokia pati grupė susikurs ir Delfi portalo atžvilgiu, nes vakar skaičiau vienos pasipiktinusios Facebooko naudotojos įrašą, kuriame buvo rašoma, jog Delfi užblokavo bendrą „pasaulinę“ meditaciją, ir pasidalino to blokavimo nuotrauka.

Grįžtant prie faktų tikrinimo, mano kuklia nuomone – faktų tikrinimas apsiriboja tuo, kad kompetentingi aptariamos srities specialistai, o ne aktualijų žurnalistai, patikrina paskelbtus duomenis, sutikrina su faktiškai egzistuojančiais ir visa tai paskelbia viešai, kad niekam nekiltų jokių abejonių. O žmones pasitikrina patys, kuri medžiaga yra pagrįsta tikrove, o kuri tiesiog feikas. Tai yra – žmonės patys daro savo išvadas. Jiems nebrukama viena „teisinga nuomonė“ kitą paprasčiausiai užblokuojant socialiniuose tinkluose. Nes tai, galų gale ir neefektyvu, ir atsisuka prieš patį cenzorių.

Ir tą labai gerai patvirtina SSSR laikų cenzūra, taip ir nesugebėjusi iš žmonių atminties ištrinti nepriklausomos Lietuvos vizijos. Visomis prasmėmis nepriklausomos – kaip minties, taip ir sąžinės bei žodžio laisvės prasmėmis. Nesugebėjusi žmonių įtikinti, kad komunizmas vienintelis tikras kelias į kurį veda neklystanti komunistų partija.

Tačiau, panašu, jog ta SSSR patirtis jau išsitrynė iš kai kurių galvų. Ir jos patikėjo, jog suteiktos galios cenzūruoti – tai jų aukštos reputacijos įvertinimas. Nepamąstydamos, kad pats jų vykdomos cenzūros faktas – tą reputaciją šiandien jau griauna. Tegu pamažu, bet .. lašas po lašo… tūkstantis po tūkstančio prieš tai pasisakančių žmonių grupėse.

Aš suprantu, kad pagunda būti arbitru be atsakomybės ir niekuo neįsipareigojus – labai didelė, bet… gyvenime viskas kur kas sudėtingiau.

Viduje visi suvokiame, jog vyksta informacinis karas.

Tik va klausimas – su kuo ir už ką, vardan ko?

O juk taip svajojome nešti žmonėms ne ginklus, o dvasinį peną – kur tos svajonės?

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 965

Žymos:

Atsiliepimų 2

  1. Eglė    -  2020-04-20, 13:02

    15min ir delfi nori uzurpuoti viešąją erdvę. Jie vieni kalbės Tiesą, tik tiesą, ir dar kartą tiesą. Visi kiti rašys tik feikus. Teisybės ministerija.

    Tai kažkokia beprotybė, kažkada skaitydavau ir delfi ir 15min. Kažkada. Dabar jau darosi bjauru.

    Ačiū autoriui už drąsą garsiai pasakyt kad karalius nuogas.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. pesimistas    -  2020-04-21, 14:28

    Smegenų p****** yra vienas iš geriausiai apmokamų darbų, kai esi lojalus valdžiai ir dirbi jos gerovei. Todėl tokie kaip delfi ir 15min visada bus paklausūs subinlaižiai. Tai dar ir ne lietuviško kapitalo įmonės.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

2030 m. paties seimo gali nebūti. Bus eurosojūzo vietinė taryba....

Blazyte, laiskas keisti straipsniu fotografijas, ta su raudona ir su violetine jau smarkiai nusidevejo, reiktu...

o kiek žmonių psichologine prievarta buvo verčiami skiepytis " išmes iš darbo", "negalėsi maisto nusipirkti...

žvygiui nėra vietos Lietuvoje...

Nu, bl, nesu matęs individo su tokiu durnu snukiu.Durnumas iš jo fontanu trykšta....

Tai pirma gal baikit išlaidauti .Ministerijų miestelio statyba,stadiono statyba ,kodėl neklausiat ar reikalinga šiuo metu...

Tai ką siūlote? Didinti investicijas kai visi šaukia bus karas.Gal pamiršote kaip bankai bankrutuoja.Taip ir...