infa.lt

youtube stop kadras

Tirpstantys ledynai, atsitraukiantys Norvegijoje, atidengė senovinį prekybos kelią ir daugybę istorinių vikingų artefaktų, – kai kuriems iš jų trys tūkstančiai metų.

Pirmą senovinį radinį ant Landbrino ledyno Yutunheimeno kalnuose turistai rado dar 2011 m. Tai buvo 1700 metų amžiaus vilnonė tunika, turbūt priklausiusi Senovės Romos epochos nuo hipotermijos mirusiai aukai, rašo žurnalas „Science“.

Bet po neįprastai karštos 2019 m. vasaros čia „atšilo“ šimtai artefaktų – strėlės, datuojamos 1750 m. Pr. Kr., pasagos ir vinys, lazdelės, sulaužytos rogės ir vilnonės kumštinės pirštinės, odiniai batai ir arklių kaulai.

„Buvusių po ledu objektų būklė yra tiesiog stulbinanti. Tarsi jie būtų pamesti neseniai, o ne prieš šimtmečius ar tūkstantmečius”, – teigia archeologai.

Tačiau pagrindinis atradimas buvo kalnų perėja, kur mokslininkai atrado dešimtis sukrautų akmeninių piramidžių, žyminčių kelią nuo slėnio iki beveik pačios kalnų grandinės. Anksčiau tokių prekybos maršrutų Šiaurės Europoje nebuvo atrasta.

„Tai gali atrodyti nelogiška, tačiau aukšti kalnai kartais buvo svarbiausi susisiekimo keliai, o ne rimtos kliūtys. Dideliame aukštyje dėl nuolatinio sniego lengva keliauti”, – teigė Kembridžo universiteto archeologas Jamesas Barrettas.

Anot jo, vikingai šį taką tūkstančius metų naudojo kaip prekybos kelią. Juo į Angliją iš Norvegijos buvo tiekiama aliejus, o į šalies pietus – elnių ragai. Jie nustojo naudoti kelią po XV a. – tada į Norvegijos teritoriją atkeliavo buboninis maras. Nuo tada kelias buvo pamirštas – iki šių dienų.