infa.lt

V. Uspaskich: „Meilės, laimės, geros pavasariškos nuotaikos ir daugiau pozityvo! Ir tada nė vienas virusas nepaims”

31 kovo
09:21 2020

Viktoras Uspaskich

Viena jauna žurnalistė paskambino man dar vasario mėnesį, kai nebuvo jokių karantinų ir epidemijos bei paėmė interviu. Mano manymu, gavosi visai neblogas straipsnis. Bet ta jauna žurnalistė neįvertino, kad mūsų žiniasklaida ir žurnalistai ne tokie jau laisvi, kad galėtų rašyti tik objektyvius tekstus.

O jos vadovai šį straipsnį išbrokavo ir neleido platinti. Gaila tų jaunų žurnalistų, kurie tik atėję dirbti iškart patenka į kolektyvą su iškreiptu mąstymu, kur reikia taikytis prie aplinkybių, kad tik išliktum, o iš tikrųjų – plaukti tame purviname sraute ir būti jo gamintoju. Bet šiaip ačiū šitai jaunai žurnalistei už skambutį ir paskatinimą išdėstyti savo mintis.

Tad pristatau šį straipsnį jūsų vertinimui, kad galėtumėte nuspręsti, ar čia yra kažkokių blogybių. Nespausdino vienas šaltinis, todėl pats atiduodu Delfi portalui, kuris, tikiuosi, publikuos:

„Medituoju jau senokai, pradėjau gal prieš 15 metų, bet meditacija ir dvasinė praktika yra skirtingi dalykai, nes medituoti gali ir be vertybinio pagrindo. Tačiau tokios meditacijos gali atvesti žmogų prie visiško gyvenimo suardymo“, – dvasinio kelio pradžią mena politikas.

Kaip pasakoja jis, to dvasingumo užuomazgos atsirado dar anksčiau, daugiau nei prieš 20 metų, o, kaip dabar suprantama, žmonės gimsta vieni turintys mažesnį dvasingumo pagrindą, kiti – didesnį ir kiekvienam skirtas savo kelias, kad išmoktų savo pamokas šiame pasaulyje.

Bet technologinio progreso, laisvos rinkos, egoizmo ir žmonių savanaudiškumo dėka sukurtame pasaulyje, kur reikia stumtis alkūnėmis, kad kažką pasiektum, žmonijai gyvenant pagal kažkieno sugalvotas ir primestas taisyklės, uzurpuojančias laisvo žmogaus mąstymą ir priverčiančias gyventi ne savo gyvenimą, žmonės ne tik išbarsto savo dvasingumą, bet ir prisideda kuriant tokį stereotipinį pasaulį, kur dvasingumui ir sielai beveik nėra vietos.

„Ir aš buvau ne išimtis“, – teigia V. Uspaskichas, kuriam kilo idėja visiškai iš naujo sukurti vienos, o paskui ir antros bažnyčios projektus bei pastatyti jas visiškai naujose vietose, kur niekada nebuvo bažnyčių. Ir tai buvo įgyvendinta.

„Nors dabar suprantu, kad dvasinis lavinimas, sąmoningumo lygis galėjo prasidėti ir be bažnyčios statymo. Nes bažnyčia yra tik pastatas, o bažnyčios turinys yra žmogaus viduje. Ir į kokią bažnyčią žmogus beužeitų, jis pamatys tik tai, kas yra jo širdyje ir ne daugiau“, – įsitikinęs politikas.

Tačiau kas paskatino jį imtis šių veiksmų? „Turbūt niekas – matyt ateina poreikis dalytis, kurti kažką, kad ir Dievo namus, kur žmonės gali ateiti, pasikrauti, o vėliau kurti ir skleisti gėrio energiją“, – pasakoja jis.

Nuo užgimusios idėjos pradėti dvasinę kelionę vyras jau spėjo gerokai pagilinti savo filosofiją. Kaip užsimena V. Uspaskichas, anksčiau turėtos trumpos dvasinės praktikos peraugo į kažką gerokai didesnio.

„Dažnai medituoju apie dabarties gyvenimą, apie šiuolaikinius dalykus, apie aktualijas kuriomis aš gyvenu, naudojuosi, kalbu apie savo artimą aplinką ir ją kuriu. Kada viską darai nuosekliai, viskas susidėlioja labai gerai – ir bendravimas klostosi labai gerai, ir bizniseinasi, ir ypač sveikata pasitaisė“, – neslepia politikas.

V. Uspaskicho dvasingumo kursai

Prabangius apartamentus Tailande, Phuketo saloje – kur krantas ribojasi su Indijos vandenynu – turintis politikas šiuo metu ten svečiuojasi kur kas dažniau nei bet kur kitur. Ir tam jis turi rimtą priežastį.

„Tai labai gera vieta. Vadinu ją rojaus kampeliu, nes esame toli nuo Phuketo šurmulio centro. Ir tikrai ateina pas mane žmonės, prašo pravesti dvasinę rytinę praktiką, o aš tą su mielu noru darau“, – pabrėžia V. Uspaskichas.

Kaip paaiškėja pokalbio eigoje, vidinę ramybę atradęs politikas šiuo metu moko to pasiekti kitus. Jis atvirauja, jog norinčių tuo užsiiminėti nemažai: „bet neimu daugiau nei 10-12 žmonių grupės, kurie atvažiuoja į mano sukurtą studiją Kėdainių rajone kartu užsiimti tokia dvasine praktika. O dabar, kai esu išvykęs ir būnu pakrantėje prie Indijos vandenyno, pas mane ateina čia ir prašosi kartu sudalyvauti tokiose praktikose. Bet labai noriu pabrėžti, kad niekada pats nekviečiu, neieškau žmonių, norinčių užsiimti tokios filosofijos dvasine praktika ir neperšu jos niekam“.

„Daugiau nei 10 ar 12-os žmonių grupės neimu, nes svarbu yra tai, kad joje būtų vienodas dvasinis išsilavinimas, sąmoningumo lygis, mąstymas ir pagal tą laipsnį turiu naudoti dvasinės praktikos lygmenį, žodžius ir t.t., kad būtų visiems suprantama. Kitu atveju dvasinė praktika neįvyks, tinkamo skonio žmogus nepagaus, nes reikia su kiekvienu asmeniškai dirbti, kiekvienam parinkti tinkamus, jam suprantamus žodžius, kad suprastų, nes kiekvienas žodis neša savo sąvoką, savo sąmoningumą, energiją, dažnį. Jeigu žmogaus sąmoningumas visiškai neišlavintas, jam reikia išsamiau paaiškinti, tai reikalauja laiko ir darbo. Tad stengiuosi išsirinkti žmones kurie yra vienodo supratimo, tada padarau visiems vienodą įvadą“, – pasakoja politikas.

Anot jo, grupėse gali būti įvairiausio kalibro žmonių – nuo verslo, politikos pasaulio atstovų iki paprastų žmonių, susidomėjusių dvasine praktika ir meditacijos saldžiais vaisiais. Tiesa, kaip teigia V. Uspaskichas, pats jis žmonių nerūšiuoja ir jam visiškai nesvarbu kas susirenka kartu su juo pajausti harmoniją. Tačiau norėdamas rimčiau padirbėti, žmones į grupę jis atrenka pats, o kartais pakankamai daug laiko užsiiminėja ir su vienu žmogumi.

„Man asmenybės išvis neegzistuoja“, – sako jis ir priduria, jog visa veikla, kuria užsiima, yra altruistinė. „Niekada už tokius seminarus, paskaitas neimu pinigų, jokio atlygio. Taip pat labai svarbu, kad žmonės, kurie ateina, nesijaustų tau skolingi. Neturi būti jokio barterio net mintyse. Nes šitos žinios ne mano ir niekas negali jų savintis, nors nemažai žmonių uždirbinėja iš to. Taigi per įvadą žmonėms sakau, jeigu jie jaučia man dėkingumą, tai yra geras jausmas, geros emocijos išsireiškimas fiziniame lygmenyje, bet jokiu būdu neturi jaustis man skolingi. Jeigu ir atrado, ar pajautė gyvenime naują skonį, tai įvyksta ne mano dėka“, – apie tai, kas galėtų sutrukdyti sąmoningumo lavinimui, užsimena pašnekovas.

Vis dėlto kai kurie kursų gerbėjai dėl jų yra pasiryžę paaukoti tikrai daug. „Yra tokių, kurie nuo pirmo karto pajaučia tokį skonį, kad atvažiuoja kur aš tik bebūčiau“, – seminarų ar dvasinės praktikos svečius paslaptingai apibūdina jis.

Bet ko galima išmokti šiuose dvasingumo seminaruose, kad jų mokiniai prisiriša taip smarkai? Kaip teigia politikas, čia susirinkusieji pamažu siekia tiesiogiai bendrauti su gamta, suvokti jos dėsnius, kaip tai veikia. „Atpalaiduoti kūną ir pajausti kaip kūnas reaguoja į mūsų pačių priimamus sprendimus, veiklą, mintis. Žmonės harmonizuojasi ir gauna labai didelį efektą, kuris išsiplečia per visas sferas, taisosi sveikata, santykiai su artimaisiais, aplinkiniais, kolegomis, verslininkai pajaučia skonį ir laimę ne tik nuo uždirbtų pinigų kiekio, bet ir nuo teisingo jų panaudojimo.

Nes pasisekę verslo projektai atneša laikiną laimės pojūtį, o paskui norisi daugiau ir daugiau – nėra tos ribos. O pritaikius šitam laimėjimui aukšto prado vertybinį pagrindą laimėjimas tampa visiškai kitoks ir ilgalaikis. Apie tai atsisveikinimo laiške užsiminė ir Styvas Džobsas.

Aišku, jis užsiminė apie tai gailėdamasis, kad ankščiau to nesuprato ir ne visai teisingai gyveno. Todėl dabar nors ir turėdamas milijardus, žinomumą, laimėjimus technologiniuose procesuose, kurių vaišėmis naudojasi visas pasaulis, tačiau galutiniame variante, mirties patale suprato, kad neturi ko paimti su savimi. Todėl kuo ankščiau tai suvoksi, tuo geriau pasijusi“, – sako europarlamentaras.

„Žinote, jeigu pasakysiu, kad kalbu su Dievu, žmonės įvairiai galvos. Bet Dievo vardu galima pavadinti ir gamtą, kvantinį lauką, ir viską ką tik nori. Praktiškai ruošiu žmones bendrauti kvantiniame lauke, pasiųsti jame signalą. Todėl ne tik mentališkaireikia sudėlioti mintis, bet ir taip, kad tai išsireikštų fiziniu lygmeniu. Tik tada praeina signalas, tik tada mintys gali materializuotis“, – savo filosofijos esmę aiškina V. Uspaskichas.

Minties galia stato net namus

Daugeliui politiko dvasinės filosofijos aiškinimas gali pasirodyti gana sudėtingas, tad jis skuba žodžiais brėžti meditacijos teorijos pagrindus.

„Su meditacija tobulėjama, einama į priekį, ji nesusijusi su jokia religija. Tai vadinu rytine dvasine praktika. Dvasinė praktika kur nėra jokios išmoktos mintinai maldos – tai yra darbas su savimi, apie aktualijas, supančias jūsų gyvenimą, bendravimą. Šios idėjos yra kuriamos ir kultivuojamos medituojant“, – pasakoja V. Uspaskichas.

Anot jo, visos idėjos iš pradžių kuriasi mūsų viduje, smegenyse, mintyse. „Taigi, jeigu mes norime pastatyti namą, iš pradžių tai gimsta mūsų mintyse. Jeigu mintys subalansuotos, bus ir namas pastatytas. Jeigu mintyse tokių dalykų nėra, nebus ir namo“, – kalba vyras.

Taip vyksta kūrybinis procesas dvasiniu pagrindu, mano politikas, o į šį dvasinį pasaulį gali įžengti bet kurios religijos atstovas.

„Turiu tokį pasakymą: reikia tikėti ne į Dievą, o Dievui. Nes kalbėti, kad tikiu į Dievą, tai kalbėti apie trečią asmenį, tai nieko bendra neturi su tikėjimu. Ir šitoje vietoje ne visada sutinku su tų konfesijų atstovais, kurie kalba apie Dievą kaip trečią asmenį ir dar savinasi Jį. Dievui neįdomu visas jūsų šurmulys apie tikėjimą į Jį ar netikėjimą. Dievui įdomu ar jūs gyvenate pagal Jo tiesas ir Jo sukurtus gamtos dėsnius.

O tikėti tuo, kad egzistuoja Dievas, bet negyventi pagal Jo tiesas, yra tuščias šurmulys. Mano meditacijos nesusijusios su jokia religija ir jokia konfesija. Jokiai religijai nepriklauso Dievas ir jokia religija negali Jo savintis, o jeigu kažkas tai daro, kuo greičiau bėkite nuo jų, – taip siekiama uzurpuoti jūsų laisvę į mąstymą, į veiklą. Todėl prie mano dvasinio lavinimo labai dažnai prisijungia ir žmonės iš kitų konfesijų.

Nes per mano propaguojamą filosofiją reiškiama pagarba Dievui be jokių tarpininkų, taip yra garbinamas Dievas už viską, ką turime, ką naudojame, kas Jo dėka sukurta ir t.t. Ir aš su savo dvasingumu esu tik embrioniniame lygmenyje, todėl niekada nevadinu savęs mokytoju, esu ir visada būsiu mokinys, – bet kokio sutikto žmogaus atžvilgiu ir tų žmonių atžvilgiu, kurie ateina pas mane medituoti ir lavinti savo dvasingumą“, – sako V. Uspaskichas.

Nors vyras jau yra įkopęs į septintąjį dešimtmetį, sako, kad jaučiasi jaunut jaunutėlis. Dėl to jis dėkingas dvasiniam lavinimui ir meditacijai bei išskirtiniam, pasikeitusiam gyvenimo būdui. „Gydytojai mano kūnui duoda 30–35 metus biologinio amžiaus. Tai ateina per dvasinę praktiką, per teisingai daromą jogą lavinant kūną. Man pavyko visiškai atsikratyti visų ligų, o jų, patikėkite, buvo didelė puokštė ir labai skirtingų, nes gyvenau tokį neteisingą gyvenimą“, – jaunystės paslaptį atskleidžia jis.

Tiesa, politikas pabrėžia, kad reikėtų aiškiai nubrėžti ribą tarp jogos ir gimnastikos, nes šios veiklos neša kiek skirtingus rezultatus.

„Joga, išvertus iš sanskrito kalbos, reiškia ryšį. Jeigu nėra ryšio tarp minčių, gamtinės energijos ir sukoncentruoto dėmesio į tą vietą, kurią lavini, čia ne joga, o gimnastika. Dauguma žmonių eina į jogos pamokas ir galvoja, kad užsiiminėja joga, bet iš tikrųjų jie užsiiminėja gimnastika. Nors ir gana pažangiai – turi plastišką kūną ir t.t., bet tai ne joga.

Joga yra tada, kai dirbant su savo kūnu mintys yra nukreiptos atitinkamu metu į atitinkamą vietą. Ten tu turi jausti, kaip energija kultivuojasi, stebėti koks vyksta ten procesas. Šiaip yra keli etapai. Pirma, reikia išmokti nukreipti dėmesį į tą veiklą, kurią darai. Antra, išmokti nukreipti į tą vietą energiją. Trečia, išmokti stebėti procesą, kuris ten vyksta. Ketvirta, išmokti kontroliuoti tą procesą. Ir penkta, tik tada užsiimti kūryba, atstatymu, atnaujinimu, gydymu, jeigu reikia.

Siekti, kurti ir matyti galutinį rezultatą, joga tai yra kūryba. O jeigu jūsų kūnas jogos salone, o mintis grožio salone, arba Akropolyje butikuose, tai mielieji, ne tik jogos nepastebėsite, bet ir gyvenimas nepastebimai praeis pro šalį“, – sako jis.

Anot Viktoro, būtent todėl Indijos jogai gali atsisėsti lotoso pozoje arba atsigulti į savasaną ir tai yra visa jų joga, nes jie mintims daug ką sutvarko.

Vibracinis dažnis padeda apsisaugoti nuo ligų

Taigi tie, kurie teisingai užsiima dvasine praktika, meditacija, joga ir skaito knygas apie dvasinį lavinimą, sąmoningumą, teisingai sudėlioja savo gyvenimo režimą, maitinimą, pasak politiko gali gilinti ne tik savo dvasingumą, bet ir kelti vibracinį dažnį.

„Nors kai kurie gali pasijuokti iš mano pasakojimų, bet poveikis yra didelis ir aš esu to geriausias įrodymas. Dažnis yra matuojamas pagal vokiečių fiziko, mokslininko Šumano sukurtą  metodika. Yra sukurti tie prietaisai, kurie matuoja ir rodo žmogaus vibracijų dažnį“, – sako V. Uspaskichas.

Besinaudodamas išvardytomis priemonėmis, politikas yra išsimatavęs ir savo paties vibracinį dažnį. Tiesa, jo dažnio pokyčiai nuo dvasinio kelio pradžios iki dabar yra didžiuliai. „Pradėjau savo kelią šioje filosofijoje nuo 2,5 dažnio. Nors reikia vadinti Hz. bet sąmoningai nesigilinsiu į fiziką per daug. Dabar mano dažnis yra daugiau nei 50. Vidurkis Lietuvoje yra apie 10 “, – lygina jis.

Tačiau kuo naudingas didesnis dažnio skaičius? V. Uspaskichas pateikia netikėtą atsakymą. „Kai tavo vibracinis dažnis yra apie 10, tave gali pasiekti visokie virusai. Pavyzdžiui, aš dėl koronaviruso visiškai nebijau, nes jam pas mane gyventi būtų nekomfortiška. Toks dažnis virusams nepatinka, jie bėga ir šalinasi. Juos galima šaukštais valgyti ir nieko nebus, jie pabėgs, – juokiasi vyras, – būtent tokios filosofijos dėka mano gyvenime įvyko didelis pasikeitimas. Sveikatos srityse įveiktos visos ligos, tame tarpe ir podagra, nervinis tikas, piktybinis auglys. Ir visose kitose sferose taip pat įvyko dideli pasikeitimai“.

Keliasi 3 val. ryto ir nevalgo vakarienės

Meditacijos, joga ir dvasingumą lavinanti literatūra – anaiptol ne viskas kuo V. Uspaskichas stengiasi pagerinti savo gyvenimo kokybę. Politikas prasitaria, kad jo dienos rutina atrodo visiškai kitaip nei daugelio kitų.

„Einu miegoti apie 22 val., jeigu nėra išorinių veiklų. Keliuosi apie 3 val. ryto ar šiek tiek vėliau“, – miegantis vos penkias valandas prisipažįsta jis. Tiesa, esą miegoti būtų galima ir dar mažiau, tiesiog tai reikėtų daryti atitinkamomis valandomis.

„Žmogui užtenka ir dviejų valandų – nuo 22 iki 24 val. nakties. Miegoti reikėtų būtent šiomis valandomis, nes per šitą laikotarpį ilsisi nervų sistema. Per šias dvi valandas organizmas gauna 7 valandų miego efektą“, – tikina politikas. Bet geriausia eiti miegoti 21:30 ir keltis ne vėliau 3:00. Nors tikrai žadintuvo neverta nustatinėti, organizmas ir pats kelsis.

O pasistiprinęs saldžiu miegu, V. Uspaskichas imasi to, ką pats vadina cogito veikla – rašo tekstus intelektualiai meditacijai.

„Pavyzdžiui, išsirenku kokį nors žmogų, dvasininką arba knygos autorių ir parašau jų interpretaciją. Per tokią veiklą labai stipriai lavini save. Kartais žmonėms, pagal jų poreikį, padarau meditaciją iš tų tekstų – tai jiems labai patinka. Kartais padaryta glausta kokio nors šventojo interpretacija padaro įspūdį net tiems žmonėms, kurie priklauso tai konfesijai, kuriai priskiriamas šventasis. Nors pats nepraktikuoju tos religijos, bet man tiesiog patinka tas žmogus, nes jis yra tikras, neapsišaukėlis mokytojas. Šventasis yra šventas bet kur“, – ankstyvo ryto veiklas nupasakoja jis.

Tekstų rašymas meditacijai, skaitymas – tuo metu, maždaug nuo 4.30 val. ryto, V. Uspaskichas geria vandenį, nes būtent tuo metu valosi žarnynas pagal žmogaus fiziologiją. Vanduo turi būti griežtai nevirtas. Šeštą valandą ryte jis keliauja į dušą, po to, jeigu yra tokia galimybė, laukia apsilankymas gamtoje, mat reikia paruošti kūną meditacijai. Kaip sako Viktoras, – atidaryti visus kanalus, energinius mazgus, išlavinti visus sąnarius. Paruošus kūną meditacijai galima keliauti ir į pačią dvasinę praktiką.

Itin netradiciška Viktoro dienotvarkėje yra tai, jog čia nepalikta vietos vakarienei. 11 val. jis pavalgo pusryčius, kuriuos kukliai sudaro tik vaisiai, o 14 val. jau yra pasiruošęs kirsti pietus, tačiau šiems skiria neįtikėtinai daug laiko – apie pusantros valandos. Ir tai – visas politiko dienos maistas. Čia pat V. Uspaskichas pabrėžia, kad nusilpęs neguli – priešingai, džiaugiasi energijos neišsenkamu šaltiniu.

„Taip maitinantis atsiranda daugiau energijos. Jeigu pavalgyčiau 19–20 val., ryte jausčiau energijos trūkumą dėl to, kad organizmas pradeda krautis energijos po 12 valandų nuo suvartoto maisto. Jeigu žmogus su savimi teisingai dirba, bendrauja su gamta, supranta jos dėsnius ir gali pasikrauti iš jos, jam būtinai reikia, kad 12 valandų būtų nevalgęs. Tada galima daryti susijungimą ir pasikrauti energijos. Jeigu skrandyje ar žarnyne dar yra maisto arba žmogus įmeta į savo skrandį nors kelis gramus maisto prieš dvasinę praktiką – būtent prieš tą procesą, kai jis nori pasikrauti energijos iš išorės, tai gali neįvykti, nes mūsų organizmas labai gudrus ir pradeda energijos ieškoti skrandyje“, – savo rutinos motyvus aiškina jis.

Tam pritartų net ir šių dienų mokslininkai, sako Viktoras. Esą maisto dienoje per daug ir nereikia, nes ne jis yra pagrindinis žmogaus energijos šaltinis ir priduria, kad pasisemti šios energijos galima ir tiesiai iš gamtos, medituojant, bevaikštinėjant.

Pašnekovas prisimena puikiai iliustruojantį pavyzdį: „Einu 10 kilometrų – tai yra susijungimas su gamta, ten mintimis pasikraunu energijos. Su manimi kažkada buvo žurnalistai, vaikščiodami jie labai pavargo, o man po 10 kilometrų būna energijos antplūdis.“

Politika – žemesnis pradas

Ramus dvasinis lavinimas, meditacija ir skandalingoji politika – skamba kaip du skirtingi pasauliai? Abiejuose vandenyse plaukiojantis Viktoras tam absoliučiai pritaria.

„Šios sritys visiškai nesutampa, ypatingai šiandieninė politika. Jeigu pamatuotume, šiandieninė politika kultivuoja žemesnio prado savybes. Politika yra bjauri – ten yra daug veidmainysčių, melų, savanaudiškumo, egoizmo ir taip toliau“, – pastebi vyras.

Politiko negelbėja ir tai, jog prieš penkerius metus atsisakęs televizijos dėl gyvenimo būdo pokyčių, jis drauge prarado galimybę stebėti naujienas, kas dažniausiai yra neatsiejama jo darbo dalis. „Pamatavus kas yra transliuojama iš televizijos ekranų, maždaug 97 proc. transliacijos atitinka žemesnio prado savybes“, – savo elgesio pokyčių nesigaili jis. Bet yra internetas, o čia ir aš ne išimtis, kartais praleidžiu nemažai laiko. Kartais su nauda savo dvasiniam lavinimui, tačiau turiu prisipažinti, kad kartais nelabai“, – atvirauja  pašnekovas.

Vis dėlto, anot V. Uspaskicho, pakankamai išlavinus sąmoningumą, suderinti du šiuos skirtingus interesų laukus yra įmanoma. Bent jau šiuo metu jis jaučiasi atradęs tobulą pusiausvyrą tarp iš pirmo žvilgsnio nesuderinamų dalykų. „Visų pirma, reikia suvokti savo atėjimo į šitą žemę tikslą. Nes viena iš pagrindinių pamokų, kurią mes turime išmokti, yra sugebėjimas harmonizuotis bet kokios situacijos, bet kokio žmogaus atžvilgiu. Ir tada prasideda menas – galima, o kartais ir reikia nusileisti iki savo pašnekovo retorikos, iki jam suprantamos kalbos, nes kitaip jis nesupranta, bet neprarasti, nenusileisti su savo sąmoningumu ir tada tavo vibracijos dažnis nesumažės ir tu būsi nepažeidžiamas“, – pastebi jis.

O ši atrasta harmonija nori-nenori padarė įtakos ir vyro karjerai – jis sakosi dabar dalykus matantis kitaip bei norintis į politiką įnešti naujų vėjų. Tarp jų – kur kas kritiškesnis Viktoro požiūris į skiepus, į naujas išmaniąsias technologijas, kai kuriuos energijos gamybos šaltinius, gamtos panaudojimą ir t.t., nes meditacija, joga ir dvasinis lavinimas, maitinimas, režimas jam pačiam esą padėjo išsigydyti nervines ir nepagydomas ligas ir jau daug metų nenaudoti akademinės medicinos vaistų.

„Aišku, toks gyventojas daug kam nepalankus šitame agresyviame pasaulyje, kur viskas matuojama pinigais. Man nereikia šiandien brangiai kainuojančių vaistų, alkoholio, gyvuliškos kilmės maisto ir daug kitų dalykų, o tai yra net ne milijardai, čia yra trilijonai dolerių ir eurų. Jūs neįsivaizduojate, kiek gamybinių, žmogiškųjų ir gamtos resursų atsilaisvintų – teigė V. Uspaskichas.

„Pavyzdžiui, skiepus galima padaryti ir neduodant žmogui išauginto kitame gyvame kūne viruso, su visiškai kitokia genetika ir kitais cheminiais junginiais, preparatais, kurie palieka nepataisomą poveikį žmogui. Nereikia. Žmogaus kūnas atpažįsta virusą ne pagal veidą, o iš jo energijos, iš jo vibracinio dažnio. Šiandien yra daug tobulesnių ir šimtais kartų pigesnių metodikų – supažindinti tokiu būdu žmogaus organizmą su virusu, kuris visiškai nekenkia sveikatai, o jeigu yra poreikis, labai greitai atrandamas dažnis, kuris netinkamas virusui arba kokiai kitai bacilai, grybeliui ir jis išvaromas iš organizmo. Aš pats, mano anūkė, visi vaikai tuo naudojasi ir, ačiū Dievui, visi sveiki“, – pasidžiaugia V. Uspaskichas.

„Mes ateiname į šitą žemę mokytis, o tai reiškia keistis. Todėl tie, kurie sako, kad žmonės nesikeičia, yra giliai pasiklydę šitame gyvenime ir yra nelaimingi, nes sąmoningumas ir mąstymas nesikeičia tik pas numirėlius. Suprantama, tobulėjimui nėra ribų, o tai reiškia, kad šita tema galima kalbėti nesustojant. Tad paliksim ją kitam kartui“, – sako politikas.

Paklaustas, ar šiame gyvenimo etape jis jaučiasi laimingas dėl gilinamo dvasinio kelio, V. Uspaskichas neslepia: „Taip, ypač. Su visais sutariu gerai, neturiu jokių problemų, nes yra išlavintas sąmoningumas, pakeltas dažnis ir žinau savo gyvenimo tikslą šioje žemėje, dėl ko čia atėjau. Išmokau harmonizuotis bet kokios situacijos atžvilgiu, bet kokių žmonių atžvilgiu. Jeigu ne iš karto, tai labai greitai. O šiaip tai vyksta automatiniu būdu. Taip pat esu pilnas energijos, tiesiog jaučiuosi kaip jaunas žmogus. Pagal kūną jaučiuosi kaip 30-ies, bet pagal savo sąmonę, dvasingumą, aišku, aš daug vyresnis. To paties linkiu visiems“.

šaltinis: uspaskich.eu

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 505

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....

Žygizmundai Ukraina uber alles. Ar ne laikas tamstai Maldeikienei ir dar keletui proto žaibu psichiatrinėje...