infa.lt

Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius Europos reikalų komiteto nariams pristatė Europos Komisijos ataskaitą, kurioje analizuojami Lietuvos ekonominiai ir socialiniai iššūkiai viešųjų finansų, socialinės politikos, švietimo, sveikatos apsaugos, inovacijų, regioninės politikos, aplinkosaugos srityse. Dokumente taip pat įvertinama, kaip buvo įgyvendinamos Europos Sąjungos Tarybos 2019 m. Lietuvai skirtos rekomendacijos. V. Sinkevičius atkreipė Komiteto narių dėmesį, kad pagrindiniai iššūkiai Lietuvai tebėra gyventojų skaičiaus mažėjimas,  įsisenėję trūkumai švietimo ir sveikatos priežiūros sistemose, didelė pajamų nelygybė ir skurdas, menka parama inovacijoms ir nepakankamai efektyvus išteklių naudojimas.

Nors Lietuva imasi teigiamų veiksmų, kad sumažintų skurdą ir nelygybę, tačiau mokesčių ir socialinių išmokų sistemos veiksmingumas yra ribotas.  Lietuvos darbo rinkai kylančius iššūkius didina prasti mokymosi rezultatai, neaktyvus dalyvavimas suaugusiųjų mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo programose, lėtai vykstanti švietimo reforma. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros intensyvumas taip pat yra santykinai žemas, o šios srities išlaidos tebėra neefektyvios ir per daug priklausomos nuo Europos fondų.

EK vertinimu, 2020 m. nacionalinius klimato kaitos tikslus Lietuva turėtų pasiekti, bet kyla rizika, kad 2030 m. tikslų pasiekti nepavyks. EK pastebi, kad aplinkos tvarumo lygis Lietuvoje yra žemas. EK nurodo, kad už bendros Lietuvos konvergencijos link ES vidurkio slypi dideli socialiniai ir ekonominiai atskirų šalies regionų skirtumai.

EK pozityviai vertina pokyčius atsinaujinančios energetikos srityje ir energetikos infrastruktūros plėtros įgyvendinimo srityje (pagal NEKS). Lietuva eina teisingu keliu, tačiau norint pasiekti 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslus, numatytų politikos priemonių nepakaks. 40 proc. viso CO2 sudaro transportas, aplinkosaugos mokesčiai išlieka vieni mažiausių ES ir potencialas išlieka nepanaudotas (pvz., sąvartynų mokestis). Žemas resursų panaudojimo efektyvumas ir labai nedidelis progresas žiedinės ekonominės srityje. Lietuva turi daugiau dėmesio skirti žiedinės ekonomikos potencialui, kuris yra neišnaudojamas. Gamybos orientacija į svarbius sprendimus – būtina.

EK teigia, kad Lietuvos biudžeto procesui trūksta nešališkų išlaidų peržiūrų. Vėluojama įgyvendinti biudžeto sistemos pertvarką, kuri turėtų pagerinti išlaidų planavimą. BVP perskirstymas per biudžetą Lietuvoje išlieka vienas žemiausių ES, o ekonomikai lėtėjant, bus neišvengiamai reikalinga biudžeto konsolidacija.

Komiteto nariai kėlė fiskalinės politikos tvarumo, šešėlinės ekonomikos masto, klimato kaitos, skurdo ir nelygybės, inovacijų, žiedinės ekonomikos klausimus ir ragino atsakingas institucijas ieškoti sprendimų lėtėjančios konvergencijos sąlygotiems iššūkiams spręsti.

Po diskusijų Europos reikalų komitetas nutarė perduoti ,,Šalies ataskaitą. Lietuva 2020“ svarstyti Seimo specializuotiems komitetams ir tęsti šio klausimo svarstymą viename artimiausių Komiteto posėdžių.

Valstybėms narėms šalies ataskaitos pateikiamos kiekvieną pavasarį kaip Europos semestro sudedamoji dalis. Ataskaitoje Europos Komisija visapusiškai išanalizuoja šalies ekonomikos būklę ir iššūkius. Aptarus šalies ataskaitą 2020 m. balandžio mėnesį valstybės narės Europos Komisijai turi pateikti savo Nacionalines reformų programas ir Stabilumo arba konvergencijos programas, o gegužės mėn. Europos Komisija pateiks naujas, konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriose bus nurodyti spręstini prioritetiniai klausimai.