infa.lt

Koronaviruso COVID-19 epidemija, prasidėjusi Kinijoje ir padariusi didžiausią žąlą žmonių aukomis ir ekonomine prasme Kinijai – atsisuka lyg ta lazda kitu galu, demonstruodama globalaus pasaulio silpnąsias puses.

infa.lt vakar paskelbė Forbes milijardierių (didžiausių) sąrašą, kurie praėjusią savaitę prarado 83 milijardus dolerių dėl globalių finansinių rinkų kritimo, kurio kaltininku yra tas pats nematomas, tačiau labai galingas padaras visomis prasmėmis (tarp jų ir ekonomine) – koronavirusas. Išgąsdinęs viso pasaulio investuotojus.

Bet šis sąrašas ir jo didžiuliai praradimai yra visiškas niekis, lyginant su tuo, kas laukia labai netolimoje ateityje, jei virusas nebus greitu laiku sustabdytas.

Kadangi Kinijoje nedirba daugybė gamyklų (darbuotojai karantine), pasaulio šalių pramonė, tarpusavyje susijusi verslo, ekonominiais globaliais ryšiais, nebegauna komplektuojančių dalių savo gaminiams, kurias iki šiol gamino Kinija. Parduotuvės tuoj nebegaus bebaigiančių išsekti kiniškų prekių atsargų, kurios jau dabar demonstruoja brangimo tendencijas.

Reikėtų pabrėžti kad šiandien sustabdytos gamyklos Kinijoje yra tik pradžia, lyg įžanga į ekonomikos (pramonės) lėtėjimą pasaulyje. Ekonomikos analitikai jau prognozuoja kritinę situaciją kovo viduryje, kai tūkstančiams įmonių grės darbuotojų atleidimai arba gamybos stabdymas.

Amazon pardavimų milžinė jau išsiuntė užklausas trečiosioms pusėms, parduodančioms savo produkciją įmonės tinklapiuose, „kokie sutrikimai ryšium su įvykiais Kinijoje gali sutrikdyti tiekimą?“. Jau niekas neabejoja, kad tie sutrikimai bus ir jie augs, klausiama tik kokiu mastu. Apple taip pat jau paskelbė apie savo pardavimų būsimą mažėjimą, trūkstant komplektuojančių dalių.

Visi sutinka, kad pigi darbo jėga verslui gėris, kai savo produkciją pastarasis gali gaminti pigiai, o pardavinėti tose šalyse, kuriose žmonių perkamoji galia yra aukštesnė. Tačiau ką daryti, kai nežinomam laikui uždaromos jo gamyklos esančios Kinijoje arba nutraukiamas komplektuojančių dalių tiekimas savoje šalyje gaminamai produkcijai?

Priminsiu, jog JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pradėjo prekybos „karą“ su Kinija siekdamas savo verslo grįžimo į Ameriką ir pirmiausia ką padarė – padidino muitus įvežamai iš Kinijos produkcijai. Kad tos pigios Kinijos prekės pabrangtų Amerikos rinkoje ir nebebūtų pirkėjams tokios patrauklios, tuo sumažinant pelnus ir Amerikos įmonėms, kurios savo gamybą buvo perkėlusios į Kiniją.

Tuo netiesiogiai skatinant jas sugrįžti atgal ir kurti darbo vietas JAV. Kai kurios įmonės suprato šį raginimą teisingai ir grįžta. Tiesa ne visos. Pavyzdžiui elektromobilių gamintoja „Tesla“ visai neseniai atsidarė savo naują gamybos liniją Kinijoje, kuri dabar stovi. Kaip ir daugelis kitų.

Grįžtant prie klausimo – kur tas veda?

Atsakymas ko gero aiškus – nuo globalizacijos link lokalizacijos. Link gamybos sugrąžinimo atgal į jos kilmės šalį, bent jau jos dalies. Ir suprantama, jog fiziškai gamyklų perkelti nepavyks, nes jos dalinai ir Kinijos akcininkų nuosavybė, reiškia teks statyti visiškai naujas.

Gerai, jei pavyks jas paleisti dar iki tol, kol Kinijos gamyklos stovės, o jei ne? Tada teliks viena – saugant savo gamintojus užsiimti protekcionizmu – savo gamintojų apsauga nuo pigių prekių iš užsienio. Būtent tuo, ką D. Trampas darė ir daro iki šiol Kinijos atžvilgiu – kiniškų prekių muitų didinimu.

Reikia pastebėti, jog koronovirusas yra ideali priemonė stabdant Kinijos ekonominį augimą, automatiškai nutraukianti ekonominius ir verslo ryšius su kitų šalių verslais.
Tuo pačiu stimuliuojanti atkurti motininėse šalyse verslo šakas iškeltas į Kiniją, o kinų produkcijai uždedant muitus ir faktiškai pasmerkiant Kiniją turėti daugybę niekam nereikalingų pramonės įmonių, gaminančių nepatrauklią ekonomine prasme produkciją?

Verslas nenorės laukti kol pasaulio fabrikas – Kinija atsigaus. Ir jis jau dabar bando kompensuoti importo mažėjimą, atkurdamas trūkstamą gamybą. Pavyzdžiui, prancūzų kompanija STIL, užsiimanti matavimo prietaisų gamyba, pirmiausiai medicinai – atstato stiklo gamybos barą.

Grįžtant prie globalios pasaulio ekonomikos klausimo, koronavirusas bent jau privertė pamatyti šį dalyką iš silpnosios pusės – pakako didžiausiame pasaulio fabrike įsiveisti virusui (kaip ir kompiuteriniam) ir globali viso pasaulio ekonomika ėmė braškėti per siūles. Kai kurie analitikai prognozuoja naują krizę.

Gali kilti klausimas – ar viruso atsiradimas tokiame jautriame pasaulio ekonomikai mazge (nekalbant jau apie katastrofiškus padarinius pačiam mazgui) – tikrai atsitiktinumas?

Manau iki metų pabaigos sužinosime apie tikruosius, tegu ir ne akivaizdžius laimėtojus, išpešusius naudą iš šios situacijos.