infa.lt

REUTERS

Milijonai mažų ir vidutinių įmonių Kinijoje gali nustoti egzistuoti koronaviruso infekcijos pasekoje, perspėja agentūra „Bloomberg“. Verslai visoje šalyje turėjo sustabdyti veiklą, ir įmonės patyrė rimtų nuostolių, o bankai labai nenoriai peržvelgia paskolų grąžinimo sąlygas.

Trečdalis Kinijos bendrovių turi laisvų lėšų tik vienam mėnesiui gyvybingumui palaikyti, o trečdalis – dviems mėnesiams, – praneša „Bloomberg“ vasario mėnesį Kinijoje vykusio verslo tyrimo rezultatus. Milijonai įmonių turi rimtai pasistengti išmokant atlyginimus ir laikytis skolų mokėjimo terminų, rašo agentūra. Ji pridūrė, kad privatus verslas sudaro 60% Kinijos ekonomikos ir sukuria 80% šalies darbo vietų.

„Bloomberg“ pateikia didelio automobilių pardavėjo pavyzdį, kai daugiau nei mėnesiui uždaryta 100 automobilių salonų. Bendrovėje dirba 10 000 žmonių. Tinklo „Brigitte“ direktorė agentūrai sakė, kad bendrovės pinigų atsargos tirpsta, o bankai nenori pratęsti skolų mokėjimo milijardams juanių terminų. „Brigitte“ įmonė įsiskolino kelioms dešimtims bankų, o šiuo metu susitarimai dėl mokėjimo pratęsimo dviem mėnesiams buvo pasiekti tik su keliais. Kol kas įmonė laikosi ir moka atlyginimus, pažymi „Bloomberg“.

Kinijos vyriausybė ėmėsi priemonių, kad supaprastintų paskolų verslui gavimą: sumažino bazinę palūkanų normą ir nurodė bankams padidinti paskolų išdavimą ir sušvelninti jų gavimo kriterijus, kompanijoms.

Tačiau kai kurios įmonės teigia negalėjusios gauti reikiamo finansavimo. Be paramos ar staigaus Kinijos ekonomikos atsigavimo kai kurie gali tiesiog užsidaryti, rašo agentūra. „Jei Kinija nesugebės susidoroti su koronavirusu pirmąjį ketvirtį, daugybė mažų kompanijų tiesiog |nuskęs|“, – teigė Pekino „Zhonghe Yingtai Management“ analitikas Lu Changsun.

Iki šiol bankų parama verslui buvo nereikšminga, daugiausia skirta tiesiogiai kovoti su virusu, tęsia „Bloomberg“. Didžiausias Kinijos skolintojas Kinijos pramonės ir komercinis bankas įmonėms skyrė 5,4 milijardo juanių (770 milijonų dolerių). Visi Kinijos bankai vasario 9 d. iš viso pasiūlė 254 milijardus juanių (apie 36,3 milijardo dolerių) paskolų, pranešė agentūra. Tuo pat metu palyginimui, kad mažos įmonės paprastai moka apie 36,9 trilijono juanių procentų per ketvirtį.

Daugybė kompanijų ir be viruso balansavo ant ribos dėl prekybos karo tarp Kinijos ir JAV, ir sumažėjusio skolinimo, kuris pernai lėmė mažiausią Kinijos ekonomikos augimą per 30 metų, priduria „Bloomberg“. Didžiausią riziką kyla restoranams, kelionių organizatoriams, oro linijoms, viešbučiams ir prekybos centrams, cituoja „Bloomberg“ reitingų agentūrą „Liahne Ratings Global“.

Septynių aukštų prekybos centre Šanchajuje įsitaisęs nekilnojamojo turto vadybininkas „Bloomberg“ pasakojo, kad 150 kambarių viešbutyje, kuris paprastai būdavo pilnas, prašoma mėnesiui atleisti nuo nuomos mokesčio.

Anhui provicijoje esančios finansų bendrovės pavaduotojas teigia, kad jo įmonėms neduodamos paskolos net esant dabartinėms kredito linijoms (kai pinigai nepateikiami iškart, bet palaipsniui „Forbes“). Šaltinis teigė, kad neturėdamas galimybės gauti kredito, verslas gali ištempti apie keturis mėnesius.

Tuo pat metu bankai taip pat patiria rimtų problemų, pažymi „Bloomberg“. Daugeliui jų trūksta kapitalo. „S&P Global“ vertinimu, dėl ilgalaikės ekstremalios situacijos Kinijos bankų sistemoje blogų skolų santykis gali išaugti daugiau nei trigubai.

Koronaviruso protrūkis prasidėjo gruodžio pabaigoje Kinijos mieste Uhane.

Iki sekmadienio vakaro (20:00 Lietuvos laiku) užsikrėtusiųjų skaičius pasiekė 78 915, mirusių nuo infekcijos skaičius – 2467, išgijusių – 23 386 žmomės.