infa.lt

Youtube stop kadras

Nepaisant dviejų dienų, praleistų Briuselyje, 27 ES valstybių vadovai turės susirinkti dar kartą. O gal ir ne vieną. Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio, praleidusio penktadienį dviejų, keturių ir penkių pusių konsultacijose, pastangos buvo nesėkmingos: susitarti dėl 2021–2027 m. biudžeto – nepavyko.

„Mums teks grįžti prie šio klausimo aptarimo, o kada – dar nėra aišku. Tai turėtų nuspręsti Europos Vadovų Tarybos pirmininkas”, – komentavo Angela Merkel, aukščiausiojo lygio susitikimo nulinį rezultatą.

Anot Charleso Michelio, kompromiso rasti nebuvo įmanoma, nes šalys buvo pasiskirsčiusios į keletą priešingų stovyklų.

Prancūzijos prezidentas nesutinka sumažinti bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto 14 proc.

Kitas prieštaringai vertinamas dalykas: 5 milijardinė nuolaida, kuria po Britanijos pasitraukimo vis dar naudojasi Vokietija, Danija, Nyderlandai, Austrija ir Švedija, ir kurią kitos šalys nusiteikusios panaikinti

„Manau, kad mūsų pozicija kartu su tokiomis šalimis kaip Švedija, Danija ir Austrija yra labai pagrįsta: mes esame pasirengę mokėti daugiau, nes pripažįstame, kad biudžetas augs kartu su ekonomikos augimu ir infliacija. Bet tai dar ne viskas: faktą, kad Didžioji Britanija pasitraukė iš ES, nepaisant mūsų neigiamo požiūrio į jį, taip pat reikėtų padėti į biudžetą“, – savo ruožtu pareiškė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

Kliūčių – be Didžiosios Britanijos paliktos 60–75 milijardų eurų „skylės“, – yra dar keletas priminė Italijos vyriausybės vadovas Giuseppe Conte: „Jei toliau sieksime ambicingesnės, ekologiškesnės ir skaitmeninės Europos, jei norime skatinti investicijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, jei pasisakome už tai, kad Europa ir toliau teiktų reikalingas subsidijas žemės ūkio sektoriui, turime tam rasti finansinių išteklių. Būtent todėl mes ir nesusitarėme “.

Kaip priminė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, laikas bėga: visi techniniai sutarimo dėl biudžeto etapai turi būti atlikti iki šių metų pabaigos.

infa.lt komentaras:

Iš arčiau įsigilinus į svarstytus klausimus darosi aišku, kad nesusitarimo priežastys grynai pragmatiškos: šalys naudos gavėjos (tarp jų ir Lietuva) nori gauti visas iš anksčiau susitartas išmokas plius naują paramą klimato išsaugojimo programų nuostoliams ekonomikai padengti, o šalys donorės nebenori toliau remti vargingesnių ES narių, nes mano, jog gali naudingiau panaudoti savo mokesčių mokėtojų pinigus.

Rezultatą galima prognozuoti – bus priimtas kompromisinis ES biudžeto variantas, kuriame niekas negaus visko pilnai pagal savo lūkesčius, nes „ubagiškos šalys“, nežiūrint į visus jų garsius pareiškimus, kad jos „esą nesutinka su esamu paskirstymu“, iš tiesų neturi svertų situacijai pakeisti ir neturi kur eiti, todėl patriukšmavusios sutiks su tuo, ką galų gale gaus. Išmokos žemdirbiams, greičiausiai, taip pat nebus suvienodintos, nes, sekant ekonomine logika – „jei aš uždirbu daugiau pinigų, tai natūralu, kad geriau gyvenu“ – niekas negali uždrausti gerai gyventi, tereikia užsidirbti..