infa.lt

Neišnarpliota Lietuvos karalystės byla

19 vasario
13:02 2020

 

Paminklas Lietuvos valdovui Gediminui

Jūratė MIČIULIENĖ

Li­te­ra­tū­ro­lo­gas Al­gi­man­tas Bu­čys, pa­ly­gi­nęs še­šis po­pie­žiaus laiš­kų Min­dau­gui ori­gi­na­lus ir šių die­nų is­to­ri­kų ver­ti­mą, kons­ta­ta­vo: „Fal­si­fi­ka­tas. „Lit­hua­niae reg­num“ (ka­ra­lys­tė) są­mo­nin­gai iš­vers­ta į „Lie­tu­vos kraš­tas“. Moks­li­nin­kų eli­tas ne­se­niai aiš­ki­no­si, ko­dėl va­di­na­mo­sios Lie­tu­vos ka­ra­lys­tės by­los iki šiol ne­si­se­ka iš­nag­ri­nė­ti.

Bend­ra­me Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės or­ga­ni­zuo­ta­me se­mi­na­re „Lie­tu­vos vals­ty­bės sta­tu­sas XIII-XIV am­žiu­je“ svars­ty­ta, kaip rei­kė­tų va­din­ti pa­go­niš­kos Lie­tu­vos val­do­vus, ko­dėl im­ta var­to­ti vie­no­kius ar ki­to­kius ter­mi­nus ir ko­dėl iš mū­sų są­mo­nės bu­vo iš­trin­tas Lie­tu­vos ka­ra­lys­tės var­das.

Fal­si­fi­ka­tas?

A. Bu­čys pa­brė­žė, kad au­to­ri­te­tin­ga moks­li­nė ins­ti­tu­ci­ja fal­si­fi­kuo­ja is­to­ri­ją. „Pa­teik­siu vie­ną pa­vyz­dį, ku­ris ga­na iš­kal­bin­gai tai įro­do, – sa­kė jis. – Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­tas 2005 me­tais iš­lei­do svar­bių is­to­ri­nių do­ku­men­tų rin­ki­nį „Min­dau­go kny­ga. Is­to­ri­niai šal­ti­niai apie Lie­tu­vos ka­ra­lių“. Pa­teik­ti še­šių dar prieš Min­dau­go ka­rū­na­vi­mą, 1251 me­tų, po­pie­žiaus Ino­cen­to IV laiš­kų ver­ti­mai. Vi­sur Min­dau­gas va­di­na­mas Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čiu. Ta­čiau su­si­ras­ki­me tų laiš­kų ori­gi­na­lus. Ir ką ma­to­me? Nė vie­na­me lo­ty­niš­kai ra­šy­ta­me laiš­ke Min­dau­gas ne­va­di­na­mas „dux“ (ku­ni­gaikš­čiu), o tik „rex“ (ka­ra­liu­mi).“

A. Bu­čiui dar ne­sup­ran­ta­miau, ko­dėl ne tik „rex“ ver­čia­mas „ku­ni­gaikš­čiu“, bet ir „Lit­hua­niae reg­num“ (Lie­tu­vos ka­ra­lys­tė) – „Lie­tu­vos kraš­tu“. „Ka­ra­lys­tės ir ka­ra­liaus ne­lie­ka nė kva­po, – ste­bė­jo­si jis. – Ne­atro­do, kad po­pie­žiaus laiš­kus iš lo­ty­nų į lie­tu­vių kal­bą ver­tęs pui­kus ver­tė­jas Da­rius An­ta­na­vi­čius ne­ži­no­tų, kaip rei­kia vers­ti žo­dį „rex“. Ma­nau, taip pa­ko­re­guo­ta są­mo­nin­gai. To­kie laiš­kų ver­ti­mai pri­lygs­ta is­to­ri­jos fal­si­fi­ka­vi­mui ir vi­suo­me­nės klai­di­ni­mui. Ver­ti­mas įžū­liai iš­krai­po po­pie­žiaus žo­džius ir są­vo­kas.“

A. Bu­čys prie­kaiš­ta­vo ir lei­di­nio su­da­ry­to­jams – is­to­ri­kams Da­riui Ba­ro­nui, Ar­tū­rui Du­bo­niui, Rim­vy­dui Pe­traus­kui, kad kny­go­je ne­pa­teik­ti laiš­kų ori­gi­na­lai. Ta­da juos bū­tų ga­li­ma pa­ly­gin­ti su ver­ti­mais.

Li­te­ra­tū­ro­lo­gas ban­dė su­pras­ti is­to­ri­kus ir jų lo­gi­ką, lei­du­sią taip dras­tiš­kai krai­py­ti is­to­ri­nius do­ku­men­tus. „Man at­ro­do, tai yra aki­vaiz­dus, ne tik so­vie­ti­nė­je, bet ir šių die­nų Lie­tu­vo­je po­pu­lia­rus pra­ei­ties ti­tu­lų ir sta­tu­sų men­ki­ni­mas, nai­ki­ni­mas. Pa­pras­tai pa­sau­lio tau­tų is­to­riog­ra­fi­jo­je sa­vo pra­ei­ties val­do­vams mė­gi­na­ma su­teik­ti kil­nes­nius ti­tu­lus. Lie­tu­vo­je ma­to­me prieš­in­gą va­rian­tą“, – ste­bė­jo­si A. Bu­čys ir pri­mi­nė me­no is­to­ri­kės Ra­sos Ge­čai­tės pa­sta­bą, kad Lie­tu­va yra tur­būt vie­nin­te­lė Eu­ro­po­je ar net pa­sau­ly­je ša­lis, ku­rios „is­to­ri­kai, ne­bo­da­mi is­to­ri­nės tie­sos ir jau pa­skelb­tų au­ten­tiš­kų XIII ir XIV am­žiaus šal­ti­nių, po ka­ra­liaus Min­dau­go mir­ties vis di­dė­jan­čią ir stip­rė­jan­čią Lie­tu­vos ka­ra­lys­tę per­va­di­no di­džią­ja ku­ni­gaikš­tys­te, o Lie­tu­vos ka­ra­lius – di­džiai­siais ku­ni­gaikš­čiais“.

Se­mi­na­re da­ly­va­vęs eu­ro­par­la­men­ta­ras, prof. Vy­tau­tas Lands­ber­gis mi­nė­tą kny­gą siū­lė pa­skelb­ti fal­si­fi­ka­tu.

Už­bur­tas ra­tas

„Kaip iš­ei­ti iš šio už­bur­to ma­zo­chis­ti­nės is­to­riog­ra­fi­jos ra­to?“ – klau­sė A. Bu­čys. Pa­tei­kęs ar­gu­men­tų, ko­dėl Lie­tu­vą rei­kia pri­skir­ti Šiau­rės, o ne Ry­tų Eu­ro­pai, jis siū­lė pa­žvelg­ti, kaip sa­vo val­do­vus iki krikš­čio­ny­bės va­di­no Šiau­rės Eu­ro­pos ša­lys. „Vi­si ang­lo­sak­sų ir skan­di­na­vų iki­krikš­čio­niš­ki val­do­vai va­din­ti „rex“, o jų val­dos – „reg­num“, – tvir­ti­no li­te­ra­tū­ro­lo­gas. – Į ang­lų kal­bą šie ti­tu­lai iš­vers­ti „king“ ir „king­dom“ – ka­ra­lius ir ka­ra­lys­tė.“

Šiau­rės Eu­ro­po­je jau anks­ty­vai­siais vi­du­ram­žiais vei­kė bend­ra mo­nar­chų ti­tu­la­vi­mo sis­te­ma, ku­rią įpras­ta va­din­ti ang­lo­sak­siš­ka ar­ba skan­di­na­viš­ka. Ka­ra­lių įšven­ti­ni­mo ce­re­mo­ni­jos pa­gal ang­lo­sak­siš­ką sis­te­mą sky­rė­si nuo fran­kiš­ko­sios, su­si­ju­sios su ka­ta­li­ky­be. „Šiau­rės Eu­ro­pai pri­klau­sę se­no­vės bal­tai tu­rė­jo ki­to­kias „rex“ sta­tu­so, rin­ki­mo ir įšven­ti­ni­mo ce­re­mo­ni­jas, – aiš­ki­no A. Bu­čys. – Tuo me­tu Va­ka­rų Eu­ro­po­je įsi­ga­lė­jus fran­kiš­kai sis­te­mai nuo pat pra­džių bu­vo kul­ti­vuo­ta su Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čia su­si­ju­si ce­re­mo­ni­ja – rei­kė­jo po­pie­žiaus lei­di­mo ka­rū­nuo­ti, o ka­rū­ną tu­rė­jo už­dė­ti vys­ku­pas ar­ba pats po­pie­žius.“ Li­te­ra­tū­ro­lo­go tei­gi­mu, ne­ats­ky­rus šių dvie­jų skir­tin­gų sis­te­mų at­si­ra­do daug pa­inia­vos, to­dėl ir va­di­na­mo­sios Lie­tu­vos ka­ra­lys­tės by­los iki šiol ne­si­se­ka iš­narp­lio­ti.

Po­pie­žius neklydo

„Po­pie­žius Ino­cen­tas IV bu­vo vie­nas la­biau­siai iš­si­la­vi­nu­sių to me­to žmo­nių. Jis ge­rai ži­no­jo, kad Šiau­rės Eu­ro­po­je eg­zis­ta­vo daug Ro­mos ka­ta­li­ky­bės ne­priė­mu­sių ka­ra­lių, ku­rie de facto ir de jure bu­vo su­ve­re­nūs sa­vo ša­lių val­do­vai. Po­pie­žiaus rū­pes­tis bu­vo pa­trauk­ti pa­go­nių ka­ra­lių ir vi­są ka­ra­lys­tę į Šven­to­jo Sos­to glo­bą bei tei­si­nę nuo­sa­vy­bę – ki­taip ta­riant, pa­go­nių ka­ra­lių pa­vers­ti ka­ta­li­kų ka­ra­liu­mi. Tai ir pa­da­ry­ta 1253 me­tais – Min­dau­gas ka­rū­nuo­tas pa­gal Ro­mos ka­ta­li­kų ce­re­mo­ni­ją. Ta­čiau po­pie­žius bu­vo tei­sus, dar 1251 me­tais va­din­da­mas Lie­tu­vą ka­ra­lys­te ir į Min­dau­gą jau ta­da kreip­da­ma­sis kaip į ka­ra­lių. Ne­tei­sūs jo teks­tus par­eda­ga­vę is­to­ri­kai“, – kal­bė­jo A. Bu­čys.

Li­te­ra­tū­ro­lo­gas ne­su­tin­ka su tais, ku­rie įro­di­nė­ja, kad iki ka­ta­li­kiš­kos ka­rū­na­vi­mo ce­re­mo­ni­jos ne­bu­vo nei Lie­tu­vos ka­ra­liaus, nei Lie­tu­vos ka­ra­lys­tės. „Be to, is­to­ri­kus er­zi­na fak­tas, kad po Min­dau­go mir­ties pra­ėjus 60 me­tų ki­tas po­pie­žius Jo­nas XXII į Ge­di­mi­ną vėl krei­pia­si „rex“. Tik po­pie­žius ven­gia jį va­din­ti ka­ra­liu­mi iš Die­vo ma­lo­nės (abu ži­no­jo, ką vi­du­ram­žiais reiš­kė „iš Die­vo ma­lo­nės“), ta­čiau ne­prieš­ta­rau­ja Ge­di­mi­no tei­sei taip va­din­tis“, – sa­kė A. Bu­čys.

V. Lands­ber­gio nuo­mo­ne, ne taip svar­bu, kaip mes va­di­na­me ar no­ri­me va­din­ti sa­vo val­do­vus, svar­biau yra su­vok­ti, kad jie – su­ve­re­nūs val­do­vai. „Ge­di­mi­nas va­di­no sa­ve „rex“, taip į jį krei­pė­si ir po­pie­žiai, Eu­ro­pos val­do­vai. Mes ka­žin ko­dėl ne­no­ri­me to gir­dė­ti. Kai Vil­niu­je bu­vo pa­sta­ty­tas pa­mink­las Ge­di­mi­nui, man la­bai no­rė­jo­si, ke­le­tą kar­tų ir siū­liau, kad ten bū­tų už­ra­šy­tas jo par­ašas „Rex Ge­de­min­ne“. Ta­čiau nei mies­to val­džia, nei pa­mink­lo au­to­rius to ne­sup­ra­to. Gal ka­da nors dar bus ga­li­ma tai įra­šy­ti, – vy­lė­si V. Lands­ber­gis. – Ta­čiau ne­su­reikš­min­ki­me sim­bo­li­kos. Vy­tau­tas Di­dy­sis ne­spė­jo už­si­dė­ti ka­rū­nos, bet jis vis tiek ka­ra­lius. Ir gar­sio­jo­je Stas­bū­ro fres­ko­je Lie­tu­va pa­vaiz­duo­ta su ka­rū­na.“

Se­mi­na­re da­ly­va­vęs kal­bos is­to­ri­kas akad. Zig­mas Zin­ke­vi­čius pa­brė­žė, kad jam čia vis­kas aiš­ku ir la­bai pa­pras­ta: „Se­no­vė­je Ge­di­mi­nas, Al­gir­das ir ki­ti Lie­tu­vos val­do­vai bu­vo va­di­na­mi ka­ra­liais, nes val­dė sa­va­ran­kiš­kai. To­dėl juos ka­ra­liais ir rei­kia va­din­ti. Ru­sios val­do­vai ne­ga­lė­jo bū­ti va­di­na­mi ka­ra­liais to­je epo­cho­je, ku­rio­je jie bu­vo pa­val­dūs mon­go­lų cha­nams.“ Z. Zin­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, žong­li­ruo­da­mi skir­tin­gų epo­chų po­žiū­riais len­kai sten­gė­si lie­tu­vius pa­že­min­ti, jų val­do­vams kli­ja­vo iš Ry­tų at­ėju­sias di­džių­jų ku­ni­gaikš­čių eti­ke­tes.

Ne vis­kas paprasta

Is­to­ri­kas Al­bi­nas Kun­ce­vi­čius ma­no, jog ne­rei­kia pri­imi­nė­ti ko­kių nors re­zo­liu­ci­jų ka­ra­lys­tės ir ka­ra­lių klau­si­mu. „La­bai ger­biu Z. Zin­ke­vi­čių, bet ne­su­tin­ku, kad čia vis­kas pa­pras­ta ir aiš­ku, – kal­bė­jo jis. – Ir ne so­viet­me­tis kal­tas dėl įsi­ga­lė­ju­sių ter­mi­nų. Lie­tu­vos is­to­riog­ra­fi­ja skys­ta, vie­nus ter­mi­nus pe­rė­mė­me iš sla­vų, ki­tus – iš va­ka­rie­čių. Ne­tu­riu at­sa­ky­mo, kaip rei­kė­tų va­din­ti. Dėl ter­mi­nų yra pa­inia­vos. Pa­vyz­džiui, jei ra­šy­da­mi ang­liš­kai mi­nė­si­te ge­di­mi­nai­čių di­nas­ti­ją, nie­kas jū­sų ne­sup­ras, teks ra­šy­ti – jo­gai­lai­čių. Ar­ba, tar­ki­me, kai Du­bin­giuo­se ra­do­me Rad­vi­lų pa­lai­kus, ant ant­ka­pio ga­lė­jo­me už­ra­šy­ti jų ori­gi­na­lias pa­var­des – Ra­dzi­will, ta­čiau pa­si­ta­rė­me su ko­le­go­mis ir už­ra­šė­me lie­tu­viš­kai – Rad­vi­los. Kai Du­bin­gius pri­sta­to­me už­sie­ny­je, tu­ri­me sa­ky­ti – Ra­dzi­will.“

Is­to­ri­ko žo­džiais, ge­rai, kad ka­riuo­me­nė ke­lia šį klau­si­mą. Jei ne­aiš­ku, kaip va­din­ti pul­kus – ku­ni­gaikš­čio ar ka­ra­liaus Kęs­tu­čio, jis ra­gi­no pa­si­do­mė­ti, kaip da­ro­ma ki­to­se ša­ly­se. Pa­vyz­džiui, JAV yra Ken­ne­dy pul­kas (be jo­kio ti­tu­lo). „Gal ir mes pa­va­din­ki­me tie­siog Kęs­tu­čio pul­ku, o kam bus ne­aiš­ku, kas tas Kęs­tu­tis, pa­aiš­kin­si­me“, – siū­lė A. Kun­ce­vi­čius.

Iš­ei­tis – va­din­ti valdovais

Ar­cheo­lo­go Alek­sie­jaus Luch­ta­no tei­gi­mu, mū­sų val­do­vai is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se įvar­dy­ti la­bai įvai­riai: pa­vyz­džiui, Jo­gai­la ant sa­vo vie­nos mo­ne­tos yra pa­si­ra­šęs „Wla­dis­law rex“, o ant ki­tos, kur įra­šas ki­ri­li­ca, – jau „kniaz“ (ku­ni­gaikš­tis). Gai­la, bet ne­tu­ri­me Min­dau­go lai­kų mo­ne­tos.

„Su pa­na­šia prob­le­ma su­si­du­ria ir Chor­va­ti­ja, ku­rią mes ka­žin ko­dėl pra­dė­jo­me va­din­ti Kroa­ti­ja, – aiš­ki­no A. Luch­ta­nas. – XX am­žiaus pra­džio­je bu­vo įkur­ta Chor­va­ti­jos ka­ra­lys­tė, bū­si­mo­ji Ju­gos­la­vi­ja. Jų is­to­ri­kai ir­gi aiš­ki­no­si, kaip pa­va­din­ti sa­vo val­do­vus. Kol jie ka­dai­se pri­klau­sė Fran­kų im­pe­ri­jai, bu­vo ku­ni­gaikš­čiai. Klau­si­mas, kaip juos va­din­ti, iš­ki­lo X am­žiu­je, kai ta­po lais­vi. Bu­vo pa­žvelg­ta į ko­res­pon­den­ci­ją. Bi­zan­ti­jos im­pe­ra­to­riai, po­pie­žiai laiš­kus ra­šė Chor­va­ti­jos ka­ra­liui. Ir vis­kas pa­si­da­rė aiš­ku, moks­li­nin­kų dis­ku­si­ja bai­gė­si.“

A. Luch­ta­no ma­ny­mu, dėl mū­sų val­do­vų ne­bū­ti­na pri­im­ti jo­kių ka­te­go­riš­kų spren­di­mų. „Svar­bu, kad jie bu­vo ne­prik­lau­so­mi val­do­vai, val­dę nuo jū­ros iki jū­ros. No­rė­tų­si ti­kė­ti, jog is­to­ri­kai nie­ko blo­ga ne­no­rė­da­mi po­pie­žiaus laiš­kus iš­ver­tė tie­siog bū­da­mi iš­ti­ki­mi ru­siš­kai is­to­riog­ra­fi­jai, kai tra­di­ciš­kai mū­sų val­do­vai va­di­na­mi ku­ni­gaikš­čiais, nors va­ka­rie­čiams jie ne­abe­jo­ti­nai yra ka­ra­liai. Ta­čiau lo­ty­niš­ką teks­tą rei­kia vers­ti tiks­liai. Jei iš ru­siš­ko „kniaz“ ver­čia­me „ku­ni­gaikš­tis“, iš lo­ty­niš­ko „rex“ rei­kia vers­ti „ka­ra­lius“, – tvir­ti­no jis.

Is­to­ri­kas Ro­mas Ba­tū­ra pa­brė­žė, kad se­no­ji Lie­tu­va, žvel­giant iš krikš­čio­niš­kų tra­di­ci­jų, daž­nai ne­pel­ny­tai men­ki­na­ma ir nie­ki­na­ma. Jis siū­lė ti­tu­lus var­to­ti kū­ry­biš­kai, nes ir ke­lių skir­tin­gų me­traš­ti­nin­kų ra­šy­tuo­se me­traš­čiuo­se jie įvai­ruo­ja. Ge­riau­sia, is­to­ri­ko nuo­mo­ne, Ge­di­mi­ną, Min­dau­gą ir ki­tus va­din­ti val­do­vais, o ver­čiant į ang­lų kal­bą – ka­ra­liais.

Dau­ge­lio nuo­mo­ne, Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės val­do­vų rū­mai ra­do pui­kią iš­ei­tį, kaip pa­va­din­ti val­džiu­siuo­sius Lie­tu­vą, – jie įvar­dy­ti tie­siog val­do­vais (ne ku­ni­gaikš­čiais ir ne ka­ra­liais).

Nuotraukoje: Dėl istorinių terminų painiavos mokslininkų elitas nedrįsta praeities Lietuvos vadinti karalyste, o ant Gedimino paminklo įrašyti žodį „rex“

originalus straipsnis buvo spausdintas 2013-10-23 www.lzinios.lt (šiuo metu tinklapis uždarytas)

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 738

Žymos:

Atsiliepimų 4

  1. regis    -  2020-02-19, 18:52

    Lietuviams nieks nenori leist atsistoti ant aukštesnio hierarchijos laiptelio – dabartinė dalia – tarnų ir vasalų. Pažiūrėkim kokie suskiai valdžioje sėdi… jie gi motiną parduotų, ne tik Tėvynę.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. faktas    -  2020-02-26, 09:28

    lietuvos karalystę sunaikino seimūnai, nes kur 1 karalius, kur 141 vagių.

    Atsakyti į šį komentarą
  3. ačiū    -  2020-02-26, 09:34

    infa•lt už šį straispnį.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....