infa.lt

Saulės minimumas, ypatingas saulės ciklo laikotarpis, vyksta kas 11 metų. Saulės minimumo metu Saulės dėmių skaičius jos paviršiuje mažėja, o tai lemia energijos, išsiveržiančios iš milžiniškos žvaigždės gelmių, susilpnėjimą. Ir atvirkščiai, Saulės maksimumo metu, didėjant saulės dėmių skaičiui, Saulė spinduliuoja daugiau energijos, rašo ibtimes.com portalas.

Kaip teigia Northumbrijos universiteto Matematikos, fizikos ir elektrotechnikos katedros profesorė Valentina Žarkova, nuo sekančių Saulė turėtų patekti į Didįjį saulės minimumą, mažiausio aktyvumo periodą, esantį lyg išplėsta tipiško saulės minimumo versija. Vietoj įprasto kelerių metų aktyvumo mažėjimo, Didysis saulės minimumas gali tęstis net 33 metus.

Kai tai atsitiks, sakė profesorė Zharkova, temperatūra Žemėje gali sumažėti 1 laipsniu Celsijaus, to visiškai pakanka, kad oro sąlygos galėtų smarkiai pablogėti.

Matematinis Saulės magnetinio aktyvumo modelis rodo, kad nuo 2021 m. temperatūra čia gali pradėti kristi, o iki 2030 m. žiemą galima bus čiuožinėti Temzės upėje, rašoma Sky News portale.

„Saulė artėja prie hibernacijos periodo“, – sakė ji. „Saulės paviršiuje susidarys mažiau saulės dėmių, todėl iš jos mažiau bus spinduliuojama energijos kitų planetų ir Žemės kryptimi.”
„Dėl kritusios temperatūros Žemėje atvės, kai vasara bus drėgna ir vėsi, o žiema – šalta ir drėgna“, – pridūrė Zharkova.

Remiantis NASA duomenimis, paskutinį kartą Didysis saulės minimumas buvo matomas 1650 m., Tada jis tęsėsi 60 metų – iki 1710 m. Šiuo laikotarpiu Saulė pateko į fazę, mokslo pavadintą „Maunderio minimumas„, kuriai buvo būdingas žvaigždės ryškumo sumažėjimas.

Tuomet dėl ​​sumažėjusio Saulės aktyvumo kai kuriuose planetos regionuose, įskaitant Šiaurės Ameriką ir Europą, įvyko stiprus atšalimas, privedęs prie ledynų formavimosi ir išsiplėtimo. Nepaprastai šaltas oras taip pat lėmė kai kurių upių, ežerų ir kitų didelių vandens telkinių užšalimą.

Kai kurių Žemės regionų gyventojai, be sveikatos problemų, susijusių su šalta temperatūra, taip pat patyrė maisto trūkumą, susijusį su kintančiomis oro sąlygomis.

„Mums belieka tik tikėtis, kad artėjantis mini ledynmetis nebus toks sunkus, kaip per Maunderio minimumą“, – sakė Zharkova.

„Tikiuosi, kad šis poveikis panaikins visuotinį atšilimą, suteikdamas žmonijai ir Žemei dar 30 metų sutvarkyti taršai“, – sakė ji.

Tačiau profesorė Zharkova perspėjo, kad bet koks stabdantis poveikis globaliam atšilimui išliks tik tol, kol 2050-aisiais Saulės vėl suaktyvės.