infa.lt

Šiandien Seimo Spaudos konferencijų salėje vyksta eilinė Seimo LSDP frakcijos narių Dovilės Šakalienės ir Juliaus Sabatausko akcija, skirta kovai su prostitucija ir vyrų skriaudžiamų moterų gynybai –  spaudos konferencija  „Ši Vyriausybė myli moteris. Mirtinai“.

„Teisingumo ministerija parengė neigiamą išvadą dėl įstatymo pataisų, siūlančių nebausti siūlančių paslaugas prostitučių, o bausti tik sekso pirkėjus-vyrus. Vakar vykusiame Vyriausybės posėdyje neigiamai išvadai pritarta bendru sutarimu”, – cituoja nutarimą Dovilė Šakalienė.

„Sveikas protas, rinkos dėsniai ir moksliniai tyrimai liudija, kad paklausa sukuria pasiūlą. Tad kovoti su prostitucija efektyvu tik kertant per paklausą. Tuo metu šiandien nubaudžiami vienetai sekso pirkėjų ir sutenerių, bet šimtai lengvai pagaunamų ir pažeidžiamų išnaudojamų moterų. Absoliuti dauguma jų įtraukiamos į parsidavinėjimą per smurtą ir nuolat patiria smurtą, bet nedrįsta kreiptis pagalbos, nes pirmiausia bus nubaustos pačios. Teisėsauga šiuo atveju turi daugiau jautrumo ir teisinio išprusimo – Generalinė prokuratūra pritaria, kad reikia nustoti bausti šias mergaites ir moteris. Teisingumo ministras gi sako, kad čia nesąmonė, jos pačios to nori ir niekas jų neverčia. Matyt, Elvinas žino geriau nei mokslininkai ir nevyriausybininkai“, – stebisi D. Šakalienė, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė.

Socialdemokratų ir D. Šakalienės požiūriu prostitutės tėra išnaudojamos moterys, kurias lyg ir prievarta kažkas verčia užsiimti šiuo amatu – tai ir žmonių pardavėjai, ir suteneriai, ir kažkuriuo atžvilgiu – valstybė. Jos bet kuriuo atveju yra aukos, kurias tiesiog būtina ginti, represuojant tuos, kurie perka prostitučių paslaugas ir tuo lyg ir verčia jas užsiimti prostitucija. Bent taip teigia D. Šakalienė.

Sandėryje, kaip žinia, visada dalyvauja dvi pusės – siūlančioji ir perkančioji. Siūlančioji – atsiliepianti į paklausą, o perkančioji – kaip formuojanti paklausą. Kadangi žinome, jog prostitucija atėjo iš seniausių laikų, ir yra vadinama „seniausia profesija žemėje”, gal į šį reiškinį reikėtų žvelgti giliau ir plačiau, nei į paprastą ekonominį veiksmą, kurį valstybė vertina kaip nusikalstamą?

Juk prostitucija faktiškai patenkina vieną iš stipriausių žmonijos instinktų, už kurį stipresnis yra tik savisaugos instinktas. Tad Dovilė Šakalienė siūlo stimuliuoti vyrų savisaugos instinktą – per baimę stengiantis nuslopinti kitą instinktą – dauginimosi.

Niekam ne paslaptis, kad taip vadinamos „elitinės” prostitutės finansiškai gyvena kur kas geriau už daugelį eilinių ir kitokiu nei jos darbu užsidirbančių pragyvenimui piliečių.

Tai, kas verčia Seimo narę manyti jog elitinė prostitutė „yra auka” ir jai reikia pagalbos? Pati prostitutė šiuo atveju nori tik vieno – kad jos reikaluose nesimaišytų po kojomis Dovilė Šakalienė su savo pagalba ir kitos jai „padėti” besiveržiančios institucijos.

Kalbant apie eilines prostitutes – visos jos, esant galimybei, moka kyšius teisėsaugos pareigūnams, moka suteneriams, kad galėtų „dirbti darbą”, kurį moka. Nes joms jis apsimoka ir nereikalauja didelio išmanymo, specialaus išsilavinimo ir Seimo narės įgūdžių.

Bei neša momentines pajamas – nereikia laukti mėnesio pabaigos, mokėti mokesčių ir uždirbti gali būdamos bet kur ir bet kuriuo metu. Jos jaučiasi laisvos .. kažkuria prasme.

Ir jokios valstybės programos nepadės jų iš ten ištraukti, jei jos to nenorės pačios. Ir tų programų kūrėjai tą puikiai supranta. Tai kam kuriamos tos programos, kuriomis esą bus gelbėjami žmonės, kurie tos pagalbos nenori matyti akyse pilna apimtimi?

Kurie iš tų programų pasiima atskirus realius dalykus – apsisaugojimo priemones, vaistus ir t.t. Tačiau visiškai nenori tų programų rėmuose keisti savo gyvenimo būdo?

Programos reikalingos patiems jų kūrėjams, nes patvirtinus programas joms būna skiriamas finansavimas, sukuriamos gerai apmokamos darbo vietos, kuriose, pastebėkime, nėra numatyta jokios atsakomybės už darbo rezultatus, tačiau palikta daugybė erdvės saviraiškos laisvei.

Programų tikslas – dažniausiai – labai abstraktus ir nukreiptas į begalybę – ten nėra konkrečių datų, konkrečių baigtinių darbų.

Ten yra darbas programos rėmuose vardan paties darbo. Ir visa tai apmokės mokesčių mokėtojai. Ir dar turint omenyje, kad pačioms prostitutėms to visiškai nereikia.

Prostitucija savo esme yra žemutinio visuomenės moralinio sluoksnio troškimų įgyvendinimo forma.

Ji yra šeimos auklėjimo ir valstybės visos švietimo politikos rezultato atspindys.

Ir kovoti su ja reikia ne baudžiamosiomis priemonėmis, o švietimu bei auklėjimu nuo pat mažens.

Švietimu ne apie lyčių ir seksualinių santykių įvairovę, o apie vyro ir moters santykių šventumą, kurių didžiausia paslaptis ir dovana – nauja gyvybė.

infa.lt