infa.lt

lrs.lt nuotr

Siekdami pritraukti stambias gamybos investicijas į Lietuvą, Seimo Ekonomikos komiteto, kuriam vadovauja Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius, nariai įregistravo kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengtą Investicijų įstatymų projektų paketą.

Socialdarbietis R. Sinkevičius įsitikinęs, kad būtina priimti šešių projektų paketą su visomis kompleksinėmis priemonėmis, kad stambūs investuotojai norėtų kurti Lietuvoje ilgalaikes darbo vietas, o valstybė iš to papildytų biudžetą. Vadinamasis „žaliasis koridorius“ investuotojams duotų apčiuopiamos naudos ir Lietuvos gyventojams.

„Projektus būtina priimti, nes jie užtikrintų darbo vietų kūrimą, konkurencingą darbo užmokestį, o taip pat padėtų spręsti regionų gaivinimo klausimus.

Šiuos projektus registravome Seime po to, kai jie buvo pataisyti pagal Teisės departamento reikalavimus.

Dėkojame Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuri inicijavo šiuos pakeitimus.

Aš tikiuosi, kad kolegos Seime pritars šiam paketui, jei iš tiesų norime, kad į Lietuvą ateitų ilgalaikės ir stambios investicijos“, –  sako LSDD frakcijos seniūnas, Ekonomikos komiteto primininkas R. Sinkevičius.

Investicijų įstatymo ir susijusių įstatymų paketu siūlomos tokios priemonės kaip greitesnis sprendimų priėmimas: viešojo administravimo subjektai sprendimus turės priimti per tris darbo dienas, išskyrus numatytas išimtis.

Tikimasi sklandesnio investuotojo ir valstybės institucijų bendradarbiavimo. Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje skiriamas koordinatorius, kuris užtikrins tokį bendradarbiavimą ir vykdys Stambaus investicinio projekto sutarties (SPIS) priežiūrą.

Įsteigiamas konsultacinis komitetas (ministrų, viceministrų lygmuo) svarbiausiems tarpinstituciniams klausimams derinti.

Papildomos paskatos savivaldybėms. Savivaldybės bus motyvuojamos iš anksto paruošti teritorijas stambiems projektams (SP) įgyvendinti – sudaroma galimybė gauti iki 5 proc. dotaciją nuo SP CAPEX (įmonės kapitalo technologinės investicijos – angl. capital expenditure) vertės.

Spartesnis teritorijų vystymas. Stambiems projektams skirtos teritorijos bus vystomos tik pagal vietovės arba savivaldybės lygmens bendruosius planus, todėl SP nebereikės rengti detaliųjų planų (SP įgyvendinimas spartėja daugiau nei 6 mėn.).

Poveikio aplinkai vertinimo procesą bus galima pradėti iškart nuo esminių poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo. Ši nuostata bus taikoma visiems ūkio subjektams. Paprastesnis infrastruktūros atvedimas.

Servitutai, reikalingi SP, galės būti nustatomi administraciniu aktu, teisingai atlyginant savininko nuostolius bendra, dabar galiojančia, tvarka, o investuotojas galės pagal sutartyje su savivaldybe nustatytas sąlygas, įsirengti reikalingą infrastruktūrą.

Paprastesnė valstybinės žemės nuoma (be aukciono). Studijų planavimas atsižvelgiant į rinkos poreikius.

Siekiant parengti darbuotojus Lietuvoje, planuojant valstybės finansuojamas profesinio mokymo studijų vietas, skirstant stipendijas, bus įvertintas SP poreikis, o profesinio mokymo programos galės būti koreguojamos pagal SP poreikį.

Spartesnis užsieniečių įdarbinimas laikantis visų privalomų nacionalinio saugumo patikrų. Leidimai laikinai gyventi privalės būti išduodami per vieną mėnesį. Projektams keliami ypač aukšti reikalavimai.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, vertinant investicijų dydį, projektams gali būti suteiktas Valstybei svarbaus projekto (VSP) statusas, jeigu projekto investicijų vertė ne mažesnė kaip 10 mln. eurų.

Atsirastų reikalavimas sukurti ne mažiau kaip 200 darbo vietų ir jas išlaikyti ne trumpiau kaip penkerius metus (to nereikalaujama pagal esamą tvarką). Paskirtas projektų koordinatorius turės vertinti, kaip vykdomos SPIS sąlygos.