infa.lt

Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra: Tautinė valstybė – didelė vertybė. Ją neigė okupantai ir įrodinėjo, kad Leninas į Lietuvą atėjo visiems laikams

Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra: Tautinė valstybė – didelė vertybė. Ją neigė okupantai ir įrodinėjo, kad Leninas į Lietuvą atėjo visiems laikams

14 sausio
09:40 2020

Seimo kanceliarijos (aut. Olga Posaškova) nuotrauka

Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nariai, laisvės gynėjai, Lietuvos bažnyčios hierarchai ir taip pat visi, kurie atsilankė iš kitų šalių.

Dėkoju už tą gražią premiją, ją skiriu seserims, broliams, šeimai, Šilalei, Vilniui, Vilniaus universitetui, Žemaitijai, na, ir visai Lietuvai. Noriu, kad ji taip ir subyrėtų visur. Šiandieną mes švenčiame Laisvės dieną todėl, kad mūsų laisvės kova visuomet buvo sąskambyje su Tautos giesme, todėl mes laimėjo tą laisvės dieną.

Šiandieną noriu, žinau, kad daug prikalbėta, noriu trumpinti. Dėl laisvės aukojusieji daug kilnių žmonių, ypač kaimo žmonių, kurie visomis išgalėmis rėmė Lietuvos laisvės kovotojus. Dėl to jiems teko patirti tardymus, kalėjimus, laisvės kovotojai gynė kiekvieną Lietuvos žemės pėdą. Už ją paaukota daug gyvybių.

Ir šiandien kur mes beriam pavasarį ar rudenį sėjamą grūdą, už tą, kad mes tai galime daryti, jiems gyviems numirti reikėjo. Iš mano patirties matėme, kad Lietuva kovėsi dėl savo laisvės vienui viena, be jokios paramos iš svetur.

Truputį tarsiu keletą žodžių apie mūsų šeimos kovą už laisvę. Mūsų šeimos kova už laisvę prasidėjo tada, kai brolis Jonas per savo sukonstruotą radiją išgirdo žinią, jog sovietai okupuoja Lietuvą ir graudžiai pasakė – „Albinuk, nebėra Lietuvos“.

Tuomet atėjo kitos dienos ir reikėjo apsispręsti – trauktis į Vakarus ar pasilikti Lietuvoje ir ginti ją nuo priešų žodžiu, raštu, o prireikus ir ginklu. Mūsų šeima apsisprendė pasilikti Tėvynėje ir po sodybos namu iškasė savo pirmąjį gynybinį bunkerį.

Toliau mąstome – mes užaugome tarp Žemaitijos piliakalnių. Tuomet supratome, kad tautinė valstybė yra didelė vertybė. Ją neigė okupantai ir visaip įrodinėjo, kad Leninas į Lietuvą atėjo visiems laikams. Tie, kurie netikėjo, priešinosi, buvo persekiojami.

Lietuva tuomet laukė karo, baisiausių dalykų, nors per amžius meldėsi – Viešpatie, apsaugok nuo karo, maro ir bado. Tiktai pokaryje, tarp didžiųjų valstybių konfliktų, mes matėme spragą, plyšį išsivaduoti.

Prieš sausio įvykius kreipiausi į pasaulio vyriausybes. Iš visur gaudavau atsakymus. Priminėme Krymo konferencijų pasekmes. Tuomet lietuvio sveikas protas negalėjo suvokti, kad kai buvo nuspręsta nacizmą išrauti su šaknimis visiems laikams, tuo tarpu totalitarinis režimas Sovietų Sąjungoje, kurio nusikaltimų sąrašas buvo pradėtas anksčiau Antrojo Pasaulinio karo, kad režimas bus toleruojamas, paremtas, kad sustiprėtų ir išgelbėtas nuo griūties.

Tuomet matėme, kad klaida buvo pragaištinga. Dėl to sovietiniai režimai buvo prievarta primesti ne tiktai Europai, bet praktiškai kiekvienam kontinentui. Tuomet ginklavimųsi varžybos tapo būtinomis, kurios tęsiasi iki šios dienos visame pasaulyje.

1954 metais grįžau iš lagerio su dokumentuose iškreipta pavarde. Vietoj Kentra pavardės buvo įrašyta Klentva, pagal rusiškas raides. Tuomet patekau į universitetą. Dėl iškreiptos pavardės buvau nesusektas, nes laisvės kovotojams į aukštąsias mokyklas nebuvo galima patekti, būdavo užrakintos keliomis spynomis.

Tuomet pradėjau kitą veiklą. Kadangi studijuodamas anglų kalbą universitete pamačiau, supratau, kad moko tokios kalbos, kad žmonės negalėtų suprasti radijo laidų ir laisvojo pasaulio. Kiekvienas žodis buvo tariamas atskirai, ne jungtyje. Tuomet pasiryžome Vilniaus universitete steigti audiovizualinį centrą, kad žmonės išmoktų ne tik rašytinės kalbos, bet taip pat ir šnekamosios.

Ir tas eksperimentas buvo sėkmingas. Audiovizualinio centro projektavimui, reikėjo Sovietų Sąjungoje negaminamos elektroninės aparatūros. Inžinieriai, projektuotojai padėjo ir tas centras tapo geriausiu net tik Sovietų Sąjungoje. Kada buvo švenčiamas universiteto jubiliejus, jis buvo apdovanotas aukso medaliu.

Tokiu būdu partizaninę laisvės kovą pratęsiau kitu būdu. Dabar paminėsiu dar vieną darbą, atliktą Lietuvai. Buvo suplanuota ir buvo pradėję vykdyti, kad Vilniaus universitetą iš senųjų rūmų iškeltų į Saulėtekį. Tam pasipriešinimui, statant audiovizualinį centrą, ruošėme erdves būsimiems menams. Tuomet dailininkai padėjo įgyvendinti šį projektą.

Tai buvo mūsų žinomi, garsūs dailininkai: Stasys Eidrigevičius, Rimtautas Gibavičius, Šarūnas Šimulynas, Antanas Kmieliauskas, Petras Repšys, Ramutė Jasudytė, Vytautas Valius, Vitolis Trušys, Stanislovas Kuzma, Konstantinas Bogdanas, Romas Kazlauskas, Paulius Lantuchas, Simas Navakas, Gediminas Pranckūnas. Jie atliko darbus tautine dvasia ir tyliosios rezistencijos vaidmenį, niūrioje okupacijos padėtyje.

Šiuos meno kūrinius universitete, salėse, vestibiuliuose ir auditorijose, galima laikyti istorine įžanga į dainuojančią revoliuciją. Metų metais juos lankė moksleiviai ir svečiai iš įvairių šalių. Jie klausydavosi dailininkų ir mano pasakojimų apie tautiškumą, pilietiškumą ir skatino pasitikėti savo dvasia.

Dabar norėčiau paminėti vieną epizodą iš 1991 m. sausio 11 d. Apie įvykius Vilniuje išgirdau, jog link televizijos važiuoja tankai. Rankose turiu videokamerą, bet neturiu transporto. Pamatęs Antaną Buroką, paprašau jo pasivyti tankus. Suspėjome ir juos pralenkėme.

Filmuodamas sutikau Spaudos rūmus puolančius tankus. Iš pravažiuojančių troleibusų ir autobusų išlipę žmonės užpildė Spaudos rūmų aikštę. Bėgo žmonės, virš jų galvų zvimbiant kulkoms, užstoti kelią. Žmonės bėgo sustabdyti įėjimą į Spaudos rūmus kareiviams, išsirikiavusiems prieš sustojusius ant laiptų Spaudos rūmų gynėjus. Šiandien labai blogau jaučiuosi.

Tuo metu vaizdas buvo toks, epizodas. Aš stoviu prieš Pskovo divizijos karius, atstumas pora metrų. Kitoje pusėje pastato gynėjai, dainuojantys žmonės, į juos nukreipti ginklai, aš tarp jų. Pavyko. Tai buvo toks mūsų istorijos reiškinys, kad žmonės bėgo, o tuo tarpu kovinės kulkos skrido, zvimbė virš jų galvų.

Pasaulyje to paprastai nebūna, ten kur sprogdina ir šaudo, žmonės išsilaksto, o Lietuvoje buvo kitaip. Ta akimirka yra jaudinanti ir kada aš rodžiau Spaudos rūmų puolimą, Šiauliuose mūsų sienų saugotojai lakūnai net sudrėkino įspūdis jų veidus. Mačiau ašaras.


Žymos

komentarai 3

  1. eglė    -  2020-01-14, 14:31

    Pagarba A.Kentrai. Žmogus atidavė valstybei ir idėjai visą savo gyvenimą. Džiaugiuosi, kad tokių dar yra. Ačiū.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Arvydas Damijonaitis    -  2020-01-16, 00:11

    Mielas Albinas Kentra,galima teigti, yra neoficialaus rezistencijos muziejaus įkurėjas,jau dešimtmetį kovojantis dėl patalpų.Tikiuosi Lietuvos protai suvoks – padėkim Albinui išsaugoti sukauptas vertybes!!

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar manote, kad karantinas bus atšauktas iki rinkimų spalio mėnesį?


  • Taip, bus atšauktas (57%, 82 balsavo)
  • Ne, nemanau (35%, 51 balsavo)
  • Nežinau, neturiu nuomonės (8%, 12 balsavo)

Viso balsavo: 145
Pradėta - 2020 21 gegužės @ 09:09
Pabaiga - 2020 21 birželio @ 09:09

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
    Gintaras Furmanavičius. Nesekmadieniniai skaitiniai.. ir… su Valstybės diena

Gintaras Furmanavičius. Nesekmadieniniai skaitiniai.. ir… su Valstybės diena

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika: Giedosim ne apie Lietuvos valstybę, o apie vienybę su žmonija

Algimantas Rusteika: Giedosim ne apie Lietuvos valstybę, o apie vienybę su žmonija

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Jolanta Butkevičienė. Peštynės smėlio dėžėje: kodėl pralaimėjo „Seimo“ vaikų darželis

Jolanta Butkevičienė. Peštynės smėlio dėžėje: kodėl pralaimėjo „Seimo“ vaikų darželis

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Andrius Martinkus. Intelektualinė autobiografija

Andrius Martinkus. Intelektualinė autobiografija

komentarų 15 Skaityti visą įrašą
    Ar Seimas tik kaip gamykla?

Ar Seimas tik kaip gamykla?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Tautininkai priminę Kauno pedofilijos bylos pamokas ragina telktis į tautinio-pilietinio pasipriešinimo frontą

Tautininkai priminę Kauno pedofilijos bylos pamokas ragina telktis į tautinio-pilietinio pasipriešinimo frontą

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Ramūnas Karbauskis: „Politinis dugnas arba kam išnaudojamas „Sąjūdis prieš Astravo AE“

Ramūnas Karbauskis: „Politinis dugnas arba kam išnaudojamas „Sąjūdis prieš Astravo AE“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kodėl Lietuvoje klesti neteisybė?

Kodėl Lietuvoje klesti neteisybė?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Karantino statistika ir su ja susiję kylantys klausimai visuomenėje

Karantino statistika ir su ja susiję kylantys klausimai visuomenėje

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    R. Karbauskis laišku atsiprašė Latvijos už konservatorių įžeidinėjimus

R. Karbauskis laišku atsiprašė Latvijos už konservatorių įžeidinėjimus

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ramūnas Karbauskis. Vietoje Vyčio liberalesnis už liberalus R. Šimašius pasirinko „Open Beach“

Ramūnas Karbauskis. Vietoje Vyčio liberalesnis už liberalus R. Šimašius pasirinko „Open Beach“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    „Faktų tikrintojas 15min“ rado „rasistinius aktus“ ten, kur jų nerado net Amerikos FTB

„Faktų tikrintojas 15min“ rado „rasistinius aktus“ ten, kur jų nerado net Amerikos FTB

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Vaidas Navickas. Astravas – paminklas Lietuvos užsienio politikos nekompetencijai

Vaidas Navickas. Astravas – paminklas Lietuvos užsienio politikos nekompetencijai

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    LRT atsakė kodėl atsisakė transliuoti S. Skvernelio kreipimąsi į Lietuvos žmones dėl Covid-19

LRT atsakė kodėl atsisakė transliuoti S. Skvernelio kreipimąsi į Lietuvos žmones dėl Covid-19

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą

gražių paveiksliukų galerija: liaudiesmenas.livejournal.com...

Hm

Asmeninius įžeidinėjimus gali susikišti ten kur gėjai kunigai kiša, manęs tai neveikią... Gal tada panagrinėkime...

Visai nerimtas atsakymas, atsišaudyt portalo lankomumo rodikliais, kurių, įtariu, pats net nežinai :) Šiaip esu...

Viskas, esi demaskuotas. Pagavau tave meluojant viename dalyke. Lengvai parodyčiau, kad meluoji ir visur kitur....

Hm

Na jei jau buvo vienuolis, tai ir sudeginti nieko tokio... O erezijos tai bažnyčios dogmos,...

Lietuvoje teisinė sistema degredavusi Teisejei ir prokurorai dirba nusikalteliams....

Visa Lietuva turi palaikyti Neringą Venckiene...

"Vienintelė šviesa kuri tuo metu švietė tai inkvizicijos laužai – ar aš neteisus?" Aišku, kad...

"Vienintelė šviesa kuri tuo metu švietė tai inkvizicijos laužai – ar aš neteisus?" Aišku. kad...

Hm

Vienintelė šviesa kuri tuo metu švietė tai inkvizicijos laužai - ar aš neteisus? Gal jums...

Tie "tamsieji amžiai" buvo šviesiausias ir humaniškiausias laikotarpis apskritai gana tamsioje ir kruvinoje Europos istorijoje....

Pasidalinkite su savo draugais
Sveiki, verta dėmesio: *Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra: Tautinė valstybė - didelė vertybė. Ją neigė okupantai ir įrodinėjo, kad Leninas į Lietuvą atėjo visiems laikams* - nuoroda: https://infa.lt/40276/laisves-premijos-laureatas-albinas-kentra-tautine-valstybe-didele-vertybe-ja-neige-okupantai-ir-irodinejo-kad-leninas-i-lietuva-atejo-visiems-laikams/