Gyvulininkystė labai prisideda prie klimato pokyčių. Nors vien tik mėsos atsisakymas neišgelbės planetos, nepakeitus dietos katastrofos išvengti bus labai sudėtinga, teigia mokslininkai.
Gyvulininkystė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių klimato krizę. Reikalas ne tik metano kiekiuose kurį išskiria gyvulių bandos, bet ir miškų naikinime ganykloms bei pašarų auginimui.
Remiantis kai kuriais skaičiavimais, gyvulininkystės pramonė sunaudoja daugiau nei 80% viso pasaulio žemės ploto, tačiau pagamina tik 18% žmonijos sunaudojamų kalorijų.
Ekspertai teigia, kad gyvulių mėsa yra nuo 10 iki 100 kartų pavojingesnė klimatui nei augalinės kilmės maistas. Norint išspręsti globalaus atšilimo problemą, reikia smarkiai sumažinti jos suvartojimą – lygiai taip pat, kaip būtina nustoti deginti iškastinį kurą.
Daugelis žmonių jau yra pasirengę pereiti prie vegetariškos ar veganiškos dietos, kad išsaugotų Žemę, tačiau, norint tikro efekto, reikia ambicingesnių priemonių.
50 ekspertų, pasirašiusių laišką „Lancet Planetary Health“ žurnalui, ragina išsivysčiusių šalių vyriausybes apriboti gyvulių skaičiaus augimą.
Tyrėjų teigimu, šalys turi nustatyti laiko tarpą, po kurio ūkinių galvijų skaičius nedidėtų ir pradėtų mažėti. Norint išvengti klimato katastrofos, gyvulių skaičiaus augimo piką būtina peržengti ne vėliau kaip 2030 m.
Anot tyrėjų, perėjimas turėtų būti vykdomas teisingai. Vartotojai turėtų turėti galimybę pakeisti savo racioną, o ūkininkai turėtų pereiti prie augalinių produktų gamybos.
Autoriai pabrėžia, kad vien šios priemonės nepakanka globaliam atšilimui sustabdyti – taip pat būtina atsisakyti iškastinio kuro deginimo ir transporto priemonių su vidaus degimo varikliais.
Tačiau be jos nebus įmanoma įveikti krizės. Be kita ko, atsisakius gyvulininkystės, daug žemės ūkio naudmenų bus galima paversti miškais. Tai yra vienas iš geriausių būdų, kaip iš atmosferos surinkti anglies dioksidą.
Kol kas žmonija aiškiai nėra pasirengusi tokiems apribojimams. Iki šiol gyvulių skaičius planetoje tik augo. Jei 1990 m. Pasaulyje buvo pagaminta 758 milijonai tonų mėsos, pieno ir kiaušinių, tai 2017 m. šis skaičius siekė 1247 milijonus tonų. Atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus augimą, gyvulininkystės produktų paklausa tik augs.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
599
Leidžiama ...
Sąmoningam žmogui nėra didelių sunkumų mėsą valgyti ar nevalgyti, vis tiek ji nėra nepakeičiamas maisto produktas. Tik bėda, kad sąmoningų piliečių žemėje ryški mažuma…
Ne tik dėl klimato atšilimo,bet ir dėl kokybiškesnės ir sveikesnės mitybos reiktų atsisakyti mėsos valgymo.Beje,baltymai ir geležis dėl ko žmonės valgo mėsą,to gero daug daugiau yra augalinės kilmės produktuose.Tiesiog netingėkime labiau praplėsti savo akiratį,daugiau domėtis šia tema ir galiausiai patiems bandyti keisti savo dietą,bet tam reikia pasiruošti,antraip dėl žinių stokos irgi ne kas gali būti.
Mėsos vartojimas tik auga.