infa.lt

Lidžita Kolosauskaitė. Tolerancija veda į degradaciją

13 gruodžio
08:20 2019
Lidžita Kolosauskaitė

Nuotrauka iš asmeninio autorės archyvo

Šiandien su drauge kalbėjome, kodėl į Angliją išvykę lietuviai dažnu atveju tampa mužikėliais. Tegul su naujais treningais ir apynaujėmis tačkėmis, tačiau vis tiek kažkaip nesinorėtų sėdėti greta ilgesnio skrydžio metu, o kai toks veikėjas atlekia į giminės balių ir puola neprašytas dalytis išmintimi, tai jau apskritai norisi kuo greičiau pabėgti.

„Žinai, Lietuvoje tave kažkas kontroliuoja, – sutiko bičiulė. – Čia žmonės dar žiūri. Jei tu kažkaip ne taip apsirengi ar panašiai, tai tave gatvėje tokiais žvilgsniais pertrauks… Anglijoje taip nėra. Čia gali su šiukšlių maišu į gatvę eiti – niekam neįdomu,“ – paaiškino.

„Niekam neįdomu“ dažniausiai veda į „ir man pačiam neįdomu“, nes žmogus, būdamas socialia būtybe, save mato kitų akimis ir vertina pagal kitų kriterijus. Jei nelieka vertinimo, pastangos nebetenka prasmės. Čia kaip su žmona, kuri ilgai negirdėjusi komplimentų pamiršta išsiplauti galvą – savaitėmis.

Pagyros mus atgaivina, kritika skatina tobulėti, o abejingumas, kitaip dar vadinamas „tolerancija“, paverčia tingiais. Tingumas yra yda, kuri gali sunaikinti bet kokią dorybę – protą, grožį, darbštumą. Ir dažniausiai tai įvyksta.

Štai kodėl abejingumu „pakrikštytas“ žmogus praranda žmogiškąją vertę ir netgi gėdos jausmą – juk ydos kaip paleistuvystė ar nutukimas tampa pajamų šaltiniu, o ėsti iki skrandis plyš – nauja socialine norma.

Tuo tarpu, kol žmonės geria, tunka ir paleistuvauja, medikai virsta naujųjų laikų herojais – veda laidas, rašo knygas, kuria tūkstančius pritraukiančius blogus ir vlogus. O kaip gi kitaip – juk jie gali sumažinti skrandį, nusiurbti riebalus, pakelti nuotaiką antidepresantais ar paslėpti netinkamo gyvenimo būdo pėdsakus veide.

Visa tai, kam žmogus nebeturi valios, įmanoma nusipirkti ir visiškai nesvarbu, kad niekas negali tiksliai pasakyti, kiek nekaltos tokios intervencijos ir kokių pasekmių sulauks tie, kurie bando būti gražūs ar laimingi ne savo pastangomis, o gydytojų pagalba.

Tolerantiška visuomenė ydas paverčia socialine norma ir tuomet mes turime karikatūrą, kai tai, kas bjauru, tampa pelninga, o tai, kas vertinga, niekam neįdomu, nes norisi greitai, daug ir be pastangų, o mąstymas apskritai devalvuotas iki tapšnoklio.

Tad svieskite į mane akmenį – aš nesu tolerantiška.

šaltinis: lidzita.lt

Daugiau šios autorės rašinių: Lidžita Kolosauskaitė

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 627

Žymos:

Atsiliepimų 3

  1. tiek    -  2019-12-13, 11:30

    gražios,teisingos mintys.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Kestas    -  2019-12-13, 15:20

    kazkoks keistas pavydas smaugia sia butybe

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Hm    -  2019-12-14, 09:40

    Labai sveikas požiūris… Ta su-ikta „tolerancija” geriau skamba lietuviškai – pakantumas. Tuos visuomenės iškrypimus tegalima pakęsti, bet ne priimti… O visa esmė – ekonomikoje, kai viskas verslas, viskas pelnas ir iš visko daromi pinigai, tai ko tikėtis tada? Klausimas – ar įmanoma vienu metu skatinti vartojimą ir tuo pačiu mąžinti CO2 dujų išmetimus??? Kas bus jei tuo pačiu metu gydytojai ligonį marins ir gaivins??? Čia jau nebe „durnių laivas” tai pati tikriausią „durnių planeta”…

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....

tik neap siš ik iš laimės....

kokiam uriupinske ar žopinske gyveni?...

Kodėl tiek mažai?...

Specialiai pasitikrinau - tik vakar paskelbta info apie Pugačiovą, neknisk proto troli. Ir dar net...