infa.lt

Daugeliui Lietuvos žmonių, nors šie moka mokesčius, už daugelį viešųjų paslaugų vis tiek reikia sumokėti dar kartą ­– tai yra pagrindinė Lietuvos bėda, šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje kalbėjo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

Aptardamas kilusias diskusijas dėl privataus švietimo finansavimo viešaisiais pinigais G. Paluckas pabrėžė, kad panaši situacija – ne vien švietimo sektoriuje.

„Pagrindinė Lietuvos bėda, kad paprastas žmogus už viską moka du kartus. Mokesčių pavidalu, o paskui už privatų švietimą, už korepetitorius, už privačią mediciną ir panašiai. Kai mes šnekame apie paramą vidurinei klasei ir jų pajamų didinimą, pirmiausia pamėginkime sumažinti jų išlaidas. Jei į privačias įstaigas mes toliau pumpuosime viešuosius pinigus, tai valstybinių mokyklų tinklui visada bus mažai“, – sakė jis.

Jei į privačias įstaigas mes toliau pumpuosime viešuosius pinigus, tai valstybinių mokyklų tinklui visada bus mažai.

Suplėšė pasitikėjimo saitus

Čia pat jis priminė, kad Vilniuje privačios mokyklos, jei skaičiuotume pinigų kiekį, skiriamą vienam mokiniui, gauna daugiau viešųjų finansų nei valstybinės mokyklos.

„Daug kas rodo į Švediją, kad ten privačios mokyklos gauna iš biudžeto lėšas. Taip, gauna, tačiau jos neturi teisės rinkti priemokų iš tėvų. Bazines galimybes visiems mes turime užtikrinti, bet jei nori kažko papildoma – mokėk. Kodėl tiems žmonėms, kurie nori kažko papildomai, mes turime pusę kainos kompensuoti iš savo kišenės?“ – klausė G. Paluckas.

Jis sakė netikintis, kad nacionalinis susitarimas dėl švietimo bus pasirašytas.

„Nacionalinio susitarimo nebus. Ne visoms politinėms jėgoms jis yra reikalingas ar naudingas tiek praktiškai, tiek politiškai“, – prognozavo G. Paluckas.

LSDP pirmininkas sukritikavo valdančiuosius, kuriems, jo žodžiais, „pasitikėjimo saitus su visuomenės grupėmis pavyko suplėšyti į skutelius“.

Valdantieji su savo nerealiais pažadais sugebėjo sukelti pasitikėjimo krizę

„Situacija dramatiška. Seniai taip nebuvo, kad įtakingos visuomenės grupės planuotų protestus, rengtųsi varyti traktorius į miestų centrus. Dabartiniai valdantieji su savo nerealiais pažadais sugebėjo sukelti pasitikėjimo krizę“, – perspėjo G. Paluckas.

Efektyvumas – blogas matas

Politikas minėjo, kad ateinančią savaitę, pavyzdžiui, ūkininkai rengia įspėjamąsias akcijas.

„Tai – pripažinimas, kad situacija yra beviltiška. Mes užsižaidėme bandydami prispausti didžiuosius ūkininkus arba oligarchus. Kai šaudai iš patrankos, kenčia ne tik pilies mūrai, bet ir tie, kas po tais mūrais. Smulkieji ūkiai išgyvena didelę krizę ir atskirtis šiame sektoriuje yra didelė“, – kalbėjo G. Paluckas.

Socialdemokratų programoje yra dvi esminės nuostatos: smulkaus ir vidutinio ūkio parama ir kaimų gyvybingumas, priminė jis.

„Esame užsižaidę su Laisvosios rinkos instituto efektyvumo rodikliais, kai vienintelis matas yra pinigai. Tačiau valstybės mastu į efektyvumą įskaičiuojama ir tai, ar žmogus turi užsiėmimą, ar žmogus nestovi Užimtumo tarnyboje, ar žmogus, gyvenantis regione su savo vaikais, veda juos ten į darželį ir mokyklą. Turi būti matomas ir toks efektyvumas“, – pastebėjo LSDP pirmininkas.

Pasak G. Palucko, pakeisti padėtį regionuose galima ir finansinės inžinerijos priemonėmis: paskolų, mažų procentų palūkanų, kompensuojamų procentų formomis šiuos paramos instrumentus nukreipiant į kaimo gyvybingumą ir smulkius bei vidutinius ūkius.

G.Palucko žodžiais, turime sukurti jiems rinką. Pavyzdžiui, viešojo maitinimo rinka šiuo metu Lietuvoje siekia apie 100 mln. eurų.

Mūsų ūkininkai, kurie užaugina ekologišką ir gerą produkciją, rinkos neturi.

„O kas su ja padaryta? Ji centralizuota, per viešuosius pirkimus padalinta dviem didžiausiems maitintojams. Tuo tarpu mūsų ūkininkai, kurie užaugina ekologišką ir gerą produkciją, rinkos neturi. Trumposios maisto grandinės, viešųjų pirkimų įstatymo pataisos ir decentralizacijos skatinimas atvers galimybę parduoti tą produkciją, skatins kooperuotis. Nes kai mes šiandien siūlome kooperuotis, kai nėra kam parduoti, tai yra juokinga. Čia reikia labai aiškios valstybės politikos ir paramos“, – svarstė jis.

Čia pat jis pridūrė, kad regionų politikos valdantieji nevykdo.

„Tai, kas yra daroma – antiregioninė politika. Pavyzdžiui, šiemet pirmą kartą Ignalinos atominės uždarymo kompensavimo fonde nėra pinigų. Nerandama 800 tūkst. eurų, nors atliekos čia vežamos iš visos Lietuvos. Tokia regionų politika niekur neveda“, – tarybos posėdyje kalbėjo jis.

Valstybinio banko idėja – gera 

Aptardamas atgimusią valstybinio banko idėją, G. Paluckas akcentavo, kad patys Lietuvos banko atstovai, dalyvavę Seimo frakcijos posėdyje, pripažino, kad realiai Lietuvoje veikia tik pustrečio banko.

„Lygiai taip pat teko pripažinti, kad per pastaruosius ketverius metus būsto palūkanos augo 1,5 karto.  Dar teko pripažinti, kad bankai nebeskolina smulkiam, vidutiniam verslui, ypač regionuose. Priežastis elementari – taip veikia rinka. Ji yra neefektyvi. Bankų politika yra paprasta – jie skolina tiek, kiek yra pasiruošę prisiimti rizikos“, – sakė G. Paluckas.

Verta kalbėti ir svarstyti apie valstybinį plėtros banką. Tokie veikia ir Norvegijoje, ir Lenkijoje, ir Vokietijoje.

LSDP pirmininko teigimu, valstybinio banko idėją kritikuoja vien laisvarinkininkai – esą čia bloga praktika, nes anksčiau su tuo buvo problemų. G. Paluckas priminė, kad ir „Snoras“, ir „Sekundės bankas“ buvo privatūs.

„Tikrai verta kalbėti ir svarstyti apie valstybinį plėtros banką. Tokie veikia ir Norvegijoje, ir Lenkijoje, ir Vokietijoje“, – nurodė jis.

Tokie bankai, pasak G. Palucko, specializuojasi ir teikia finansines paslaugas ne mažmeninės bankininkystės rinkoje – pirmiausia jie užtikrina kapitalo prieinamumą smulkiam ir vidutiniam verslui, paskolas regionuose, finansuoja energetinio efektyvumo projektus net ir privatiems žmonėms, prieinamo būsto programą.

„Valstybės įsikišimas ten, kur rinka yra neefektyvi arba neveikia yra ne tik pageidautinas, bet būtinas. Joks kitas komercinis bankas į Lietuvą neatvažiuos dėl labai paprastos priežasties – rinka prisotinta, patekimo barjerai aukšti“, – teigė jis.