infa.lt

Kilus mąstančios ir savo teises puoselėjančios visuomenės pasipriešinimui Vokietijoje kitų metų kovą turinčiam įsigalioti sveikatos ministro Jenso Spahno teiktam priverstinio skiepijimo nuo tymų įstatymui, žinomas Vokietijos natūraliosios medicinos terapeutas ir autorius Rene Graeberis aptaria eksperto pateiktą vertinimą.

Vokietijoje 2020 kovo mėn. įsigalioti turintis privalomas skiepijimas prieštarauja Konstitucijai. Daugybiniai esminių teisių pažeidimai, susiję su prievartinio tymų skiepijimo įstatymu

Originalaus straipsnio data 2019 m. lapkričio 22 d., autorius René Gräber

Originalus straipsnis: https://naturheilt.com/blog/impfpflicht-verfassungswidrig-gutachten

Gydytojų sąjunga „Ärzte für individuelle Impfentscheidung e.V.“ (gydytojai už teisę apsispręsti dėl skiepų) užsakė nepriklausomą teisinį (1) įvertinimą, kuriuo tiriama būsimos skiepijimo prievolės atitiktis Vokietijos Konstitucijai.

Apie šią sąjungą jau esu rašęs anksčiau ir pritariau esminiams šių gydytojų argumentams ir nuomonei: Privalomi tymų skiepai – gydytojai stipriai kritikuoja „Spahno įstatymą“.

„Gydytojai už teisę apsispręsti dėl skiepų“ paskelbė nepriklausomo teisinio vertinimo, atlikto Bayreutho universiteto profesoriaus Dr. St. Rixeno vertinimo santrauką.

Čia atskleisti keli įdomūs juridiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgiant privalomų skiepų įvedimas atrodo labai įtartinai…

„Daugybiniai esminių teisių pažeidimai“

Pačioje vertinimo pradžioje pateikiama išvada, kad planuojama įvesti skiepijimo prievolė pažeidžia daug esminių teisių.

Pagrindinė priežastis, kodėl privalomi skiepai iš esmės prieštarauja Konstitucijai – juos įvedus bus pažeista esminė teisė į vaiko kūno nepažeidžiamumą. Bet tai ne vienintelė teisinė priežastis skiepų prievolei atšaukti.

Čia dar pažeidžiamos konstitucijos saugomos tėvų teisės, vaikų ir tėvų lygiateisiškumas ir gydytojų profesinių laisvių įstatymas (santraukoje pateikti ir šio įstatymo straipsniai, kuriuose nurodytos tos teisės).

Vertinime kritikuojamas ir piniginių baudų skyrimas bei neskiepytų vaikų šalinimas iš vaikų darželių ir tiktų vaikų ugdymo įstaigų. Tokios priemonės numatytos netiesioginiam skiepų prievolės įgyvendinimui.

Vertinime tai neįvardijama kaip ‚prievarta‘, tačiau galima įsivaizduoti, kad tokios priemonės mažai kuo nuo jos skiriasi. O jeigu dar atsižvelgti į traumuojantį potyrį, kurį galbūt patirs iš vaikų darželio išmestas vaikas?

Seni pažįstami…

Yra tokios rekomendacijos, kurias teikia nuolatinė skiepijimo komisija (vok. STIKO) prie Roberto Kocho instituto. Įstatymo projekte teikiama nuoroda į šias rekomendacijas.

Anot vertinimo, tai traktuotina kaip „valstybės teisinių normų aiškinimo pažeidimas“, nes tos rekomendacijos iš tikrųjų pernelyg abstrakčios, kad jomis būtų galima grįsti įstatymo projektą.

Vertinime rašoma, kad tokiu būdu įstatymų leidėjas perduoda atsakomybę už planuojamo įstatymo turinį šiai ekspertų komisijai, o tai „demokratinio įstatymo teisėtumo pažeidimas“.

Taip atsiranda nauja sąsaja, kuri, tiesą sakant, nėra labai nauja. Savo straipsnyje „Abejotini Nuolatinės skiepijimo komisijos (STIKO) ryšiai rašiau apie STIKO ryšius su pramone. Žinoma, kad STIKO, gauna dosnią paramą iš pramonės struktūrų. Pvz., 2018 m. STIKO sudarė 17 narių. 14 iš šių 17 narių turėjo svarbių interesų konfliktų.

Kitaip tariant, mums gresiantys priverstiniai skiepai ir jų teisinis pagrindas paremti STIKO rekomendacijomis, kuriuos, tikėtina, įtakoja, o gal net kontroliuoja, pramonė. Tai rodo, kad privalomas skiepijimas – tai pramonės inicijuota ir vykdoma kampanija. Jos giluminis siekis – apyvarta ir apyvartos didinimas, o ne ‚bandos‘ gerovė ir jos imunitetas.

Ant įstatymo projekto, piliečiai ir jų vaikai priverstinių skiepų išvengti praktiškai negalės. Be kita ko čia aiškiai patvirtinama, kad nors Vokietijoje egzistuoja tik sudėtinės vakcinos (pvz., tymų, kiaulytės, raudonukės (MMR) skiepas), o ne atskiras tymų skiepas, ir šis faktas nuo prievartinio skiepijimo neatleidžia.

Tai reiškia, kad įvedamas ne tik tymų priverstinis skiepijimas, bet ir kiaulytės bei raudonukės, nes jų išvengti tiesiog nebus galimybės ir jie automatiškai patenka į ‚programą‘.

Vertinime tokia metodika vadinama „Trojos arkliu“, kai vienu dūriu skiepų prievolė išplečiama dviem papildomais komponentais. įstatymų leidžiamuosiuose sluoksniuose diskutuojama ir keturvalentė vakcina (tymų, kiaulytės, raudonukės ir vėjaraupių (MMRV)), kuri skiepų prievolę išplėstų trim papildomais komponentais.

Vertinimą taip pat išsakomas įtarimas, kad farmacijos pramonė suinteresuota užtikrinti savo produkcijos gamybos ir platinimo perspektyvas. O kodėl neįmanomas toks variantas, kad pramonė ateityje nuspręs gaminti, pvz., tik šešiavalentes vakcinas, kas skiepų prievolę, nors privalomas būtų tik vienas skiepas, išplėstų dar labiau – taip pat automatiškai išaugtų ir apyvarta. Ir šiuo atveju banda su savo imunitetu neturėtų prieštaravimo teisės.

Net ir pavienių patogenų vakcina kelia daug pavojų, o daugiavalentės vakcinos – deriniai iš kelių patogeninių serumų viename švirkšte, dabartinėmis žiniomis susiję su begale problemų. Tai pagrindžia nemažai literatūros, kurią apžvelgiau šiame straipsnyje: Daugiavalentės vakcinos sveikatos nelinki.

Keisti skiepijimo politikos argumentai, keliantys įtarimų net teisininkams

Vertinime minima „neproporcinga našta vaikams ir tėvams bei gydytojams, kurie privalės vykdyti priverstinį skiepijimą, “.

Greičiausiai, vertintojas taip pat nesupranta, kodėl reikia įvesti priverstinį skiepijimą, su visomis teisinėmis ir vykdomosiomis pasekmėmis, kai be jokios prievartos populiacijos skiepijimo pirmuoju skiepu apimtis viršija 97 procentus.

savo pirmiau minėtame straipsnyje „Privalomi tymų skiepai – gydytojai stipriai kritikuoja „Spahno įstatymą“ irgi kėliau klausimą, kam reikalingas antras skiepas, jeigu skelbiama, kad po pirmojo 97 procentų paskiepytųjų gauna tinkamą imunizavimą?

Grįžus prie hipotezės apie ‚bandos imunitetą‘, jis neva pasiekiamas suskiepijus 95 procentų ‚bandos‘. Tai gal antrasis skiepas yra netiesioginis prisipažinimas, kad pirmasis skiepas, kad ir kiek ‚bandos‘ juo suskiepytų, neduoda to, ką žada gamintojas? O gal antrasis skiepas ir valstybinė prievarta jį atlikti tereiškia paslaugą iš meilės vakcinų gamintojams, kurie, visus subadę antrą kartą, prasuktų dar vieną gerą biznį?

Vietoj privalomojo skiepijimo vertintojas rekomenduoja išplėsti ir suintensyvinti kompetentingą konsultavimą skiepų klausimais ir imtis kitų papildomų priemonių. Bet kuriuo atveju būtina išsaugoti tėvų teisę apsispręsti skiepyti ar neskiepyti savo vaikus. 

Toliau net ir šiame vertinime daroma išvada, kad versti tėvus ir vaikus skiepytis antrą kartą yra nepagrįstas reikalavimas, jeigu jau pirmoji vakcina padarė tai, kam ji buvo naudota: imunizavo. Vertinime daroma išvada, kad negalima atmesti galimybės, kad „tokio ‚perteklinio skiepijimo terapija‘ įvedama tik trečiųjų šalių naudai“. Kitaip tariant – antras skiepas padeda tik tretiesiems!

Skiepų loterija

Vertinime rašoma, kad 2020 m. kovo 1 d. įvedamiems priverstiniams skiepams numatytos „nelogiškos išimtys“. Pavyzdžiui, vaikams, kurie į vaikų priežiūros įstaigą priimami tuo metu arba vėliau, turi pateikti skiepijimo įrodymus. Vaikai, tuo metu jau buvę įstaigoje, tokį įrodymą privalo pateikti tik iki 2021 m. liepos 31 d. Vertinime tai apibūdinama kaip valstybės kontrolė, kuri tokia nepagrįsta, kad ją galima būtų vadinti loterija.

Vertinimo išvada

Konstitucijai prieštaraujanti prievolė skiepyti vaiko gerovės nesaugo, o kelia jai pavojų.
–
Galiu tam be išlygų pritarti.
–
Viską, ką tėvams ir seneliams būtina žinoti apie skiepijimą, surašiau knygelėje apie skiepų epidemiją. Joje rasite ir veiksmingą bei naudingą detoksikacijos po skiepo metodą!
(1)     Ar privalomi skiepai pagal numatytą „Apsaugos nuo tymų įstatymą“ prieštarauja Konstitucijai. Straipsnio santrauka
–
Dar šia tema rašoma autoriaus nemokamame naujienraštyje „Privalomi tymų skiepai – Trojos arklys iš „Spahno fermos“. Tiesiog spahntastiška!“ (Impfpflicht gegen Masern – ein Trojanisches Pferd aus dem „Hause Spahn“ – spahntastisch!)
–
Iš vokiečių kalbos vertė Loreta Alechnavičiūtė Hoffmann