infa.lt

Valdančiąją koaliciją sudarančių frakcijų atstovai kreipėsi dėl „bankų mokesčio“ įstatymų paketo ekspertinio vertinimo atlikimo.

Vieno iš kreipimosi iniciatorių, Seimo nario Ramūno Karbauskio teigimu, toks sprendimas buvo priimtas vien tam, kad ekspertinis vertinimas būtų atliktas kaip įmanoma greičiau, o bankai ir visuomenė būtų užtikrinti įstatymo projektu.

Seimo narys R. Karbauskis pabrėžia, kad Lietuva nėra vienintelė, kuri šiuo metu svarsto apmokestinti bankus. Bankininkystės sektoriaus socialinio jautrumo ir visuomenės poreikių sinergijos siekia ir kitos valstybės.

„Šiuo metu Švedijoje svarstomas bankų mokestis, panašus į tą, kurį norime įvesti Lietuvoje. Ir Švedija neslepia, kad būtent joje veikiančių bankų pelno dalis, virtusi mokesčiu valstybei, bus panaudota šalies gynybai.

Bankų mokestis leis Švedijos krašto apsaugai skirti ne 1 proc. nuo BVP kaip yra dabar, o 1,5 procento. Tokiam pokyčiui Švedijai reikia beveik 500 milijonų eurų ir visa ši suma bus padengta įplaukomis iš bankų mokesčių.

Švedijoje bankų apmokestinimas suprantamas kaip finansų sektoriuje veikiančio verslo solidarumas su švedų tauta ir bankų indėlis šio krašto saugumo užtikrinimui. Ten bankai negrasina, kad mokestį perkels ant šeimų, paėmusių būsto paskolas, pečių.

O kodėl mes Lietuvoje turėtume gėdytis vieną kartą garsiai pasakyti, kad klestintys stambūs prekybos centrai ir Lietuvoje veikiantys bankai (dažnai save kildinantys iš tos pačios Švedijos) turi solidarizuotis su visuomene ir, parodydami socialinį jautrumą, realiai prisidėti prie atskirties mažinimo didinant vaiko pinigus (kad ši priemonė Lietuvoje yra efektyvi mažinant skurdą, yra pripažinusi ir Europos Komisija), keliant pensijas, Kultūros ar švietimo darbuotojų atlyginimus?“ – klausia Seimo narys R. Karbauskis.

Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalis numato, kad ,,jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių (bet ne vėliau kaip 72 valandos po svarstymo pagrindiniame komitete pabaigos) paremia tokią iniciatyvą, nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą Seimo valdybos nustatyta tvarka užsakomas nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas“.

Prašyme dėl ekspertinio vertinimo atlikimo valdantieji nurodo šiuos galimus ekspertinio vertinimo klausimus:

1. Ar tokio mokesčio, kaip numatytas įstatymų projektuose, įvedimas būtų pakeliamas Lietuvoje veikiantiems finansų rinkos dalyviams, kuriems šis mokestis būtų taikomas, įvertinus jų gaunamus pelnus?
2. Kokios galimos šio mokesčio įvedimo pasekmės finansų rinkos dalyvių teikiamų paslaugų vartotojams?
3. Ar tokie ir panašūs mokesčiai, kaip yra siūlomas įstatymų projektuose, egzistuoja arba yra planuojami įvesti kitose Europos Sąjungos valstybėse? Pateikite pavyzdžių.

Galutinį sprendimą dėl ekspertams užduodamų klausimų priims Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.