infa.lt

Teugdo šeimos laimingus vaikus

Teugdo šeimos laimingus vaikus

lapkričio 05
08:28 2019

Šeima

Donata Svirnelytė-Račkauskienė

Vis dėlto Lietuvoje ugdymasis šeimoje faktiškai neleidžiamas nuo 2012 metų […]. Pagrindinė problema yra pasitikėjimo trūkumas. O štai Vakarų valstybėse teisės aktai yra grindžiami pasitikėjimu. Tikėjimu, jog tėvai nuoširdžiai siekia savo vaikams kuo puikesnio išsilavinimo.

Santrauka: Kviečiame į lapkričio 6 d. 14 val. Seimo spaudos konferencijų salėje (II rūmai) vyksiančią konferenciją „Teugdo šeimos laimingus vaikus“

Pasaulyje vis didėja šeimoje ugdomų vaikų skaičius, tačiau Lietuvoje mes susiduriame su tokia situacija, kad šis pasirinkimas Tautai yra uždraustas.

Atrodo, gyvename laisvoje valstybėje. O ši laisvė, visų pirma, yra laisvos šalies, laisvos tautos pasirinkimo laisvė.

Istorija liudija, jog vaikų ugdymas mokyklose buvo pasitelktas konkrečiu tikslu. Buvo siekiama indoktrinuoti vaikus, tai yra įdiegti jiems oficialią valstybės ideologiją.

Dabar daugelyje laisvų pasaulių šalių – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Švedijoje, Danijoje, Anglijoje, Airijoje, taip pat mūsų artimiausiose kaimynėse Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje bei kitose šalyse jau keli dešimtmečiai vaikų ugdymas šeimose duoda puikius rezultatus.

Tokia galimybė įteisinta tų valstybių konstitucijose, įstatymuose, kuriuose nurodoma, jog vaikų ugdymas pirmiausia tėvų atsakomybė. O štai valstybės pareiga – prireikus teikti šeimai pagalbą.

Yra daug argumentų, pagrindžiančių būtent tokio mokymosi būdo privalumus. Užsienio valstybėse atlikti tyrimai rodo, jog individualiai besimokančių vaikų pasiekiami rezultatai yra iki 30 procentų aukštesni nei tradicinėse mokyklose besimokančiųjų.

Ugdymui vykstant būtent tokiu būdu, kuriamas dar glaudesnis tėvų ir vaikų ryšys. Taip pat pats proceso vyksmas tampa visiškai kitoks. Juk kas geriau gali pažinoti vaiką, jo poreikius, gebėjimus, jeigu ne jo tėvai. Tai turi įtakos ir tokiam aspektui, kaip vaiko motyvavimas.

Vis dažniau ir daugiau kalbama apie iš tiesų prastą situaciją mokyklose. Jose egzistuoja toli gražu ne viena problema. Klausimas ar jos nematomos ar nenorimos matyti? Šis aspektas taipogi turi įtakos šeimų išreiškiamam norui susigrąžinti galimybę bei prigimtinę teisę rinktis, ugdyti savo vaikus patiems.

Vis dėlto Lietuvoje ugdymas šeimoje faktiškai neleidžiamas nuo 2012 metų (dėl tuometinės Švietimo ir Mokslo ministerijos teisės aktais įvestų apribojimų). Pagrindinė problema yra pasitikėjimo trūkumas.

O štai Vakarų valstybėse teisės aktai yra grindžiami pasitikėjimu. Tikėjimu, jog tėvai nuoširdžiai siekia savo vaikams kuo puikesnio išsilavinimo. Valstybės įsikišimas numatytas tik konkrečiais atvejais – turint duomenų, jog vaiko ugdymas neatitinka net minimalių reikalavimų.

2019 m. šeimų interesus atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teisės aktais varžomų Lietuvos Konstitucijoje ir įvairiuose tarptautiniuose Lietuvos ratifikuotuose teisės aktuose apibrėžtų tėvų teisių, kurias šalys yra įsipareigojusios gerbti.

Atsižvelgus į išsakytus argumentus buvo suformuota darbo grupė parengti projektą ugdymosi šeimoje įteisinimui. Projektas Seimui buvo pateiktas skirtingų frakcijų Seimo narių. Seimas jam pritarė.

Tačiau pateiktos Švietimo ministerijos išvados procesą pristabdė. Sekė projekto tobulinimas. Šiuo metu Komiteto rengiama išvada ir tuomet patobulintas įstatymo projektas planuojamas vėl teikti Seimo svarstymui.

Būtent dėl minimo įstatymo projekto kyla dar daug klausimų. Kadangi į juos iš tiesų labai svarbu atsakyti, iniciatorių, šiuo klausimu dirbančių jau bene septynerius metus, rengiama konferencija. Kviečiamas kiekvienas, kuriam tai aktualu ar tiesiog smalsu sužinoti daugiau.

Konferencijoje bus galima sužinoti apie parengtą projektą, išgirsti įvairių specialistų pranešimus, kurie, galbūt, atsakys į kylančius klausimus. Bus aptariama dabartinė situacija Lietuvos mokyklose tokiais aspektais: kaip mokykloje jaučiasi vaikai, tėvai, mokytojai; kodėl Lietuva Europoje pirmauja vaikų savižudybių skaičiumi; kodėl kasmet mažėja vaikų išsimokslinimo lygis; kokios galimos išeitys; ar tikrai vaikų ugdymuisi sudarytos pačios geriausios sąlygos; ar šiandien egzistuoja alternatyva mokyklai; ar turima teisė rinktis. Taip pat bus galima užduoti rūpimus klausimus.

Paspaudę nuorodą galite atsisiųsti išsamią konferencijos programą.

Taip pat kviečiame stebėti konferenciją tiesiogiai:

1 Atsiliepimas

  1. Algirdas    -  2019-11-05, 18:23

    „Istorija liudija, jog vaikų ugdymas mokyklose buvo pasitelktas konkrečiu tikslu. Buvo siekiama indoktrinuoti vaikus, tai yra įdiegti jiems oficialią valstybės ideologiją.“
    Netiesa. Kas yra valstybė? Sakoma, jog valstybė tai žmonės. Jeigu taip, argi patys žmonės siektų save įtikinėti kažkuo, net nesvarbu kuo? Reiškia žmones bando įtikinti nebūtais dalykais kažkokia žmonių grupė kuri iš to turėtų naudos. Atminkit, įtikinėti pavyksta tik jaunus ir kuo mažesnius tuo geriau pavyksta. Tokis tai švietimas, o tiksliau dirbtinis apšvietimas, tačiau jokia elektros lemputė su saule nesusilygins.
    „2019 m. šeimų interesus atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos..“
    Niekas ir niekaip negali atstovauti šeimų tik pačios šeimos. Jeigu šeima sutinka, kad jai kas nors atstovautų, tą pačią akimirką ji atsisako atsakomybės, perleidžia atsakomybę kitiems, reiškia ji nebeturi teisės skųstis. Tokiu būdu šeima tampa priklausoma nuo kitų malonės. Atsakomybės perleidimas-laisvės pabaiga.
    „Atrodo, gyvename laisvoje valstybėje.“
    Geriau, aišku, būtų gyventi jokioje ne valstybėje, ale ką padarysi, yra kaip yra. Jeigu gyvenate laisvoje valstybėje tai kurių galų jūs teikiate projektą, prašote, prakaituojate jau 7 metus ir maldaujate leisti !!! jums, laisviems žmonėms, ugdyti savo vaikus patiems? Maldaujate tų pačių kurie kūrė įtikinėjimo programas jūsų tėvams, jums, o dabar įtikinėja jūsų vaikus? Ar jūs esate laisvi? Laisvė negali būti dalinė, negali būti varžoma tiesiog todėl, kad ji laisvė. Jeigu laisvė tai tik visiška, lygiai taip pat kaip ir atsakomybė.
    Dar šiek tiek apie ugdymą namuose. Tikrai taip ir turi būti. Tiktai taip ir niekaip kitaip. Reikalas tas, jog jau labai stipriai esam paimti už gerklės ir daugelis mūsų negali muistytis. Daugelis gyvena miestuose ir yra visiškai priklausomi, neturi žemės, neturi gyvo vandens šaltinio, negyvena kartu su seneliais, patys nieko nepasigamina, perka iš parduotuvių, dirba už atlyginimą… . Kas ugdys vaikus jeigu abu tėvai dirba? O jeigu dirba vienas tai kiek vienas iš tėvų turėtų uždirbti tam, kad kitas galėtų užsiimti vaikų ugdymu? Jau jaučiat „švietimo“ sistemos pasekmes? Juk prie tokios padėties kaip yra dabar buvo prieita pasitelkiant „švietimą“. Beje, tose šalyse kur leidžiamas ugdymas namuose jis daugiau ar mažiau varžomas, o dabar siekiama jį dar labiau suvaržyti. Gal žinot kodėl? Laisvas mąstymas jokiam įtikinėjimui nepasiduoda. Taigi dar kartą-kas tokie užsiima įtikinėjimu?

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar tikite, jog po Alytaus gaisro aptarimo vyriausybėje, kas nors šioje srityje pasikeis į gerą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Teugdo šeimos laimingus vaikus* - nuoroda: https://infa.lt/37967/teugdo-seimos-laimingus-vaikus/