infa.lt

„Klimato pokyčiai keičia ne tik Žemės veidą, bet ir mūsų psichiką: stichinės nelaimės sukelia psichologines traumas ir baimę, karštį lydi padidėjęs savižudybių skaičius. Ekologinis gedulas apima žmones visame pasaulyje“, – rašo vokiečių leidinys „Die Welt“.

Labradoro instituto prie Niufaundlendo memorialinio universiteto, direktorė Ashley Kunsolo intensyviai tyrinėjo eskimų gyvenimą. Neville Ellis iš Vakarų Australijos universiteto vykdė išsamius interviu su Australijos ūkininkais.

„Abu mokslininkus su nuostaba nustatė: nepaisant geografinių, klimatinių ir kultūrinių skirtumų tarp Labradoro ir Australijos, gyventojų reakcija į klimato pokyčius jų gyvenamojoje vietoje buvo labai panaši“, – praneša žurnalistas Christianas Wolffas.

Tyrėjai kalba apie vadinamąjį „ekologinį gedulą“, siejantį eskimus ir Australijos ūkininkus. „Ekologinis gedulas“ – tai liūdesio jausmas, jaučiamas kaip reakcija į pastebėtus ar laukiamus gamtinius praradimus“, – sako Neville Ellis.

„Liūdesys kyla iš baimės patirti nuostolius. Mokslininkai taip pat sugebėjo nustatyti panašią liūdesio formą tarp samių – šiaurės Švedijos čiabuvių tautų, užsiimančių šiaurės elnių auginimu ir jaučiančių baimę, kad išnyks jų tradicinis gyvenimo būdas.”

Klimato pokyčiai paveikia žmonių psichiką įvairiais būdais. Seniai žinoma, kad stichinės nelaimės, kurios vis labiau keičiasi keičiantis klimatui, turi pražūtingą poveikį psichinei sveikatai.

Taigi Amerikos psichologų asociacijos apklausa parodė, kad „tarp žmonių, patyrusių uragano „Katrina“ poveikį, savižudybių ir minčių apie savižudybę skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.

Kas šeštas asmuo atitiko potrauminio streso sutrikimo kriterijus. Ir beveik pas 50 proc. žmonių, gyvenančių viename iš nukentėjusių regionų, išsivystė nerimas ir emociniai sutrikimai, taip pat depresija “, – rašoma straipsnyje.

Ne tik stichinės nelaimės, bet ir klimato atšilimas paveikia psichiką. „Vis daugiau tyrimų rodo, kad laipsniški pokyčiai, susiję su klimato kaita, turės įtakos mūsų psichinei sveikatai“, – teigė tyrimo autorė, psichologė Susan Clayton.

„Kartu su liūdesiu ir baimėmis dėl laipsniško gimtojo krašto pokyčių, žmonės nerimauja dėl kylančios temperatūros ir ekstremalių oro sąlygų. Karštį lydi agresija ir prosocialinio elgesio mažėjimas”, – sako Susan Clayton.

Tai galima paaiškinti tuo, jog karštis sumažina savikontrolės galimybę ir prisideda prie neigiamų ir priešiškų minčių atsiradimo.

Be to, tyrimai rodo ryšį tarp pakilusios temperatūros ir savižudybių skaičiaus, buvimo ligoninėje dėl psichinių sutrikimų ir sumažėjusio pažintinio pajėgumo“, – rašoma publikacijoje.

Masačusetso technologijos instituto mokslininkų tyrimas, paskelbtas 2018 m. moksliniame žurnale „PNAS“, parodė, kad vidutinės mėnesinės 25–30 laipsnių temperatūros pakėlimas iki aukštesnės nei 30 laipsnių temperatūros, padidina psichinės sveikatos problemų tikimybę 0,5 proc.

„Galbūt psichinių problemų padažnėjimo priežastis yra padidėjęs fiziologinių stresą sukeliančių veiksnių skaičius.

Arba jie netiesiogiai kenkia psichinei sveikatai, nes žmonės dėl pakilusios temperatūros mažiau miega ir mažiau sportuoja.

Žinoma, daugeliu aspektų mokslas tik pradeda nagrinėti šias problemas. Kokybiškų tyrimų apie klimato pokyčius ir jų poveikį psichikai trūksta “, – pažymima straipsnyje.

Anot psichologo Gerhardo Reze’o iš Koblenzo-Landau universiteto, klimato kaita sukelia didelę baimę ir nerimą labiau žmonėms, gyvenantiems regionuose su blogomis klimato ir oro sąlygomis ir priklausomų nuo gamtos išteklių, tačiau Neville Ellis mano, kad tokie jausmai gali kilti ir Europos miestų gyventojams:

„Miestų žmonės gali būti glaudžiai susiję su tam tikromis kraštovaizdžio erdvėmis, medžiais ir parkais.

Jei jie išnyks dėl klimato pokyčių, tai gali sukelti „ekologinio gedulo“ jausmus. Be to, šį jausmą gali sustiprinti žinios apie didelių ekosistemų situacijos blogėjimą.

Ellis tikisi, kad mokslininkų atlikti tyrimai padės žmonėms geriau susidoroti su „ekologiniu gedulu“. „Galbūt jie netgi įkvėps žmones imtis priemonių gamtosaugoje apsaugant tai, ką jie myli ir vertina“, – praneša „Die Welt“.