infa.lt

lvzs.lt nuotr.

Valius Ąžuolas, Seimo narys

Spalio 24 Seime buvo pristatytos atlikto parlamentinio tyrimo dėl 2009-2010 metų finansinės krizės įtakos viešiesiems šalies finansams, vietinių ir regioninių krizės veiksnių bei aplinkybių, lėmusių beveik 15 proc. bendrojo vidaus produkto nuosmukį, 18 proc. išaugusį nedarbo lygį šalyje ir daugiau kaip 3 kartus padidėjusią valstybės skolą, išvadų papildymas ir rekomendacijos Vyriausybei.

Pasak Biudžeto ir finansų komiteto Pirmininko, nustatyta, kad finansinės krizės metu tuometė Vyriausybė skolinosi nesilaikydama patvirtintos skolinimosi strategijos ir pasirinko skolintis neviešu būdu vidaus rinkoje, neišnaudojant tarptautinės paramos galimybės, tokiu būdu gerokai padidinant viešojo sektoriaus išlaidas, kurios sudarė net 2,1 mlrd. eurų sumą, permokant už gerokai aukštesnes palūkanas nei tuomet skolinosi kitos šalys.

,, Lietuvos Vyriausybė ne tik brangiai skolinosi, bet ir nusprendė dalį lėšų už aukštas, 8 procentus siekusias palūkanas perskolinti ,,Sodrai“, o tai lėmė, kad ,,Sodra“ privalėjo sumokėti net 1,1 mlrd. eurų sumą siekusias palūkanas Finansų ministerijai’’, – sako Valius Ąžuolas.

Tai, kad Vyriausybės įpareigojimu ,,Sodrai“ buvo suteikti milijardinio dydžio įsipareigojimai, sumažėjo galimybė išsaugoti tvarią senatvės pensijų sistemą bei apskritai diskreditavo valstybinio socialinio draudimo modelį.

Pristatant parlamentinio tyrimo išvadas daug dėmesio skirta ir valstybės remiamų būsto paskolų draudimo praktikai, kuri stokojo ekonominio pagrįstumo, nes teikiama papildoma netiesioginė valstybės garantija skatino gerokai spartesnį ir netvarų paskolų namų ūkiams, nekilnojamojo turto kainų ir kitų ekonominių disbalansų augimą šalyje.

,,Valstybinis būsto kreditų draudimas leido kredito įstaigoms sumažinti prisiimamą būsto paskolų kredito riziką, perkeliant ją UAB ,,Būsto paskolų draudimas’’ įmonei, o iš tikrųjų – valstybei ir visiems mokesčių mokėtojams“, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto Pirmininkas Valius Ąžuolas. Šios valstybinio kapitalo įmonės apdraustų kreditų suma sudarė apie 1,2 mlrd. eurų sumą, nors jos nuosavas kapitalas 2008 m. pabaigoje tesudarė mažiau negu 9 mln. eurų.

Parlamentinio finansinės krizės tyrimo išvadų papildyme akcentuojama ir bankų sukelto palūkanų normų šoko bei manipuliavimo tarpbankinėmis normomis problema. ,,Krizę Lietuvoje gerokai pagilino tai, kad mūsų šalyje veiklą vykdę bankai stipriai užkėlė indėlių, paskolų ir ilgesnes tarpbankinio skolinimo palūkanų normas“, – sakė Valius Ąžuolas. Taip pat konstatuota, kad 2005-2008 m. Lietuvos banko vykdyta atskirų bankų priežiūra nebuvo adekvati ir pakankamai efektyvi tam, kad užkirsti kelią itin sunkiai ekonomikos krizei.