infa.lt

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Abhijit Banerjee | nuotr. REUTERS

„Naujai iškeptas Nobelio ekonomikos premijos laureatas Abhijit Banerjee teigia, jog ekonomikos augimą skatina mokesčių didinimas, o ne mokesčių mažinimas. Ką turi omenyje žymus ekonomistas ir kodėl reikėtų bent jau įsiklausyti į jo idėjas?”, – užduoda klausimą Forbes autorius Igor Nikolajev.

Neseniai išrinkto naujojo Nobelio ekonomikos premijos laureato Abhijito Banerjee išsakytos mintys daugeliui gali pasirodyti eretiškomis. Ekonomistas nemano, kad norint paskatinti investicijas reikėtų mažinti mokesčius. Priešingai, jis įsitikinęs, – mokesčius būtina didinti, kad jie būtų paskirstyti tiems žmonėms, kuriuos galima priskirti vargstantiems. Gavę pinigus vargšai juos išleis, skatindami paklausą. Na, o į tai – į padidėjusią paklausą – turės sureaguoti investicijos. Ir viskas, ekonomikos augimo smagratis ims suktis greičiau.

Čia tokia paprasta ir, reikia pasakyti atvirai, jokiu būdu ne kokia nors nauja ar originali logika. Viskas paprasta ir, atrodytų, logiška. Neįmanoma numoti ranka į šiuos pasiūlymus vien jau todėl, kad tai pasakė labai aukšto lygio ekonomistas. Vis dėlto Nobelio ekonomikos premijos tiesiog taip sau niekam neįteikia.

Tai, be abejo, dar nereiškia, kad Nobelio ekonomikos premijos laureatai negali klysti. Gali, jie taip pat yra žmonės. Bet vis tiek pradėkime nuo to, su kuo neįmanoma nesutikti.

Abhijit Banerjee yra visiškai teisus, atkreipdamas dėmesį į skurdo problemą. Panašu, kad daugelio šalių, iš kurių kai kurios yra gan klestinčios, vyriausybės nepakankamai įvertina skurdo ir nelygybės problemą.

Dėl to vis dažniau pradėjo kilti visuomenės nepasitenkinimo protrūkiai. Be to, jų pradžiai kartais pakanka gana nereikšmingų priežasčių. Prancūzijoje, kaip mes prisimename, egzistuoja „geltonųjų liemenių“ judėjimas. Tai prasidėjo todėl, kad Prancūzijos valdžia per mokesčių mechanizmą nusprendė padidinti benzino kainą.

Ir atrodo, kad šio veiksmo tikslas buvo gana kilnus – rasti lėšų kovai su klimato kaita, tačiau žmonės protestuodami išėjo į gatves (tiksliau, kelius).

Kitas nesenas pavyzdys – Čilė 2019 m. rudenį. Valdžia nusprendė padidinti viešojo transporto (metro) kainas. Mokestis buvo padidintas kažkokiu nereikšmingu dydžiu, tačiau tai įkaitino padėtį Čilės sostinėje. Žmonės išėjo į gatves su masiniais protestais.

Yra ir kitų nesenų pavyzdžių: Ekvadoras, Libanas. Galima padaryti vienareikšmišką išvadą: auga nelygybė, auga socialinis nepasitenkinimas. Reiškia nesąžiningo turto paskirstymo problema yra.

Tačiau paprasčiausiai padidinti mokesčius, įskaitant mokesčius turtingiesiems, gali nepakakti. Pakėlė mokesčius, jie nuėjo į valstybės iždą, – kas tada? Ar tapo labiau pasiturintys nuo to skurdžiau gyvenantys žmonės? Ne.

Dabar įsivaizduokime, kad valstybė teisingai perskirstė padidėjusias pajamas. Kaip perskirstyta? Paprastai išdalinta skurstantiems? Tiesą sakant, tai ir siūlo Abhijit Banerjee. Skurstantieji eis į parduotuves, pradės pirkti, o auganti vartotojų paklausa išsuks ekonomikos augimo smagratį?

Taip, bus padaryta tam tikra ekonominės plėtros stimuliacija. Problema yra kitokia: tuo pat metu didžiulė žmonių masė bus destimuliuota nuo aukšto produktyvumo darbo.

O kam? Juk jei pridėjote pinigų, – tai turite juos pridėti dar kartą – tiesiog reikia palaukti. Ir toks atgrasantis poveikis bus daug stipresnis, lyginant su nedideliu padidėjusio vartojimo poveikiu.

Todėl vargu ar verta tikėtis teigiamo poveikio ekonomikai, nuo tokio paprasto papildomų pinigų paskirstymo neturtingiesiems.

Bet ką tikrai reikia padaryti, tai padidinti dirbančiųjų atlyginimus. Valstybė gali kelti atlyginimus valstybės tarnautojams tiesiogiai, kitiems – ne valstybės tarnautojams – skatindama privačius savininkus didinti atlyginimus savo darbuotojams. Tada tai bus ne iš kažkur „nukritusi dangiškoji mana“, o uždirbti pinigai.

Tiems, kurie gauna pensijas ir įvairias išmokas, taip pat reikia padidinti jų dydį, tačiau vis dėlto svarbiausia yra padidinti atlyginimus.

Ar reikia padidinti mokesčius? Pajamų mokestį turtingiesiems – būtinai.

Taip, tai yra tas pats progresyvus apmokestinimas, apie kurį buvo kalbėta ir apie ką buvo daug kalbėta, tačiau kol kas nieko nepadaryta.

Kalbant apie įmonių mokesčius, vėlgi, galima ginčytis su naujai paskelbtu Nobelio premijos laureatu ponu Banerjee, nieko nereikia kelti, jei norime padidinti ekonomikos augimo tempą.

Tiesą sakant, pakankamai įtikinama pasaulinė patirtis rodo, kad mokesčių mažinimas daro teigiamą poveikį ekonomikai, reziumuoja Forbes.