infa.lt

Naujas „demokratinis cunamis“ Katalonijoje?

20 spalio
13:19 2019
Protestai Katalonijoje

REUTERS

Ispanijos Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad devyniems iš dvylikos kaltinamųjų, kurie buvo kalinami dvejus metus, turėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo devynių iki trylikos metų (iš viso visiems kaltinamiesiems skirta bendra daugiau kaip 100 metų laisvės atėmimo bausmė).

Likusieji turės sumokėti baudą už nepaklusnumą.

Atsakydami katalonai išėjo į gatves. Dešimtys tūkstančių žmonių užtvėrė pagrindines Barselonos gatves ir apribojo patekimą į pirmąjį El Prat oro uosto terminalą. Dėl to tūkstančiai keleivių buvo priversti pasiekti jį pėsčiomis per lietų. Be to, buvo sustabdyti priemiestiniai traukiniai, ypač atkarpoje tarp Barselonos ir Figuereso.

Barselonos oro uoste įvyko rimčiausi Katalonijos regioninės policijos (Mossus) riaušių kontrolės padalinių ir protestuotojų susirėmimai.

Medicinos tarnybos pranešė, kad daugiau nei šimtas žmonių kreipėsi į jas pagalbos. Riaušės taip pat kilo netoli Ispanijos policijos būstinės Layetana gatvėje, Barselonos centre.

2017 m. spalio 1 d. Referendumas buvo surengtas priešingai visų Ispanijos policijos pajėgų ir iki dantų ginkluotų keturiolikos tūkstančių policijos pareigūnų nuomonei, kuriuos Madrido vyriausybė išsiuntė į Kataloniją užkirsti kelią balsavimui. Tuometinis dešiniųjų vyriausybės Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy aiškiai pareiškė, kad balsavimo nebuvo.

Tačiau viso pasaulio televizijų kanaluose žmonėms buvo rodomas balsavimas ir policijos pareigūnai, kurie jėga bandė tą uždrausti. Ir, nepaisant visko, balsavo daugiau nei du milijonai žmonių.

Nuosprendis

Laikraštyje „El Diario“ rašoma „Mus užklupo nauja separatistų ir nusikalstama grėsmė. Ispanija jau keturis dešimtmečius kenčia nuo teroristinės grupuotės veiksmų. Todėl nenuostabu, kad pastaruosius dvejus metus visi politikai teigė tik tai, kad Katalonijos planas pasiekti nepriklausomybę neišvengiamai reiškia smurtą “.

Dabar Aukščiausiasis Teismas mano, kad šis menamas smurtas spontaniškai išsiliejo į konkrečius susirėmimus, kurie iš tikrųjų nebuvo jokio organizuoto plano dalis.

Tačiau, savo laiku priešingas teiginys tapo pagrindu kaltinimui maištu, vėliau sekusio Carles Puigdemont ir kitų kaltinamųjų nušalinimo nuo pareigų, o taip pat pagrindžiant jų areštą iki 30 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą.

Baudžiamųjų bylų rūmai vieningai pareiškė, kad nepriklausomybės šalininkų planas jokiu būdu nereiškė smurto. Be to, „sąmokslininkai“ net nenorėjo kurti Katalonijos Respublikos, jie tiesiog norėjo pasiekti iš valstybės liaudies balsavimą koordinavimo.

„Piliečiai tikėjosi, kad pagal taip vadinamo referendumo dėl apsisprendimo rezultatus atsiras jų norima respublika. Tačiau jie nežinojo, kad teisė spręsti tokius klausimus mutavo ir virto teise daryti spaudimą“, – sakoma nuosprendyje.

Toliau pranešama, kad į nepriklausomybės šalininkų ketinimus net neįėjo maištas. Nuosprendis prieštarauja versijai, kad įvyko perversmas. Jame teigiama, kad „valstybė nė akimirkai neprarado Katalonijos policijos, teismo ar net visuomenės kontrolės“.

Ispanijos teisėjų teigimu, 2017 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais nuteistieji nieko nekurstė smurtui, tačiau iš tikrųjų jie prisidėjo skleidžiant neramumus tam, kad būtų užkirstas kelias įgyvendinti Ispanijos įstatymus.

Bausmės skiriasi priklausomai nuo to, kokią poziciją kiekvienas kaltinamasis užėmė vyriausybėje. Griežčiausią bausmė skirta buvusiam Katalonijos Kairiųjų respublikonų (ERC) buvęs dženeraliteto vice-prezidentas Oriol Junqueras, nuteistam kalėti 13 metų.Tiek pat laiko jis negalės eiti valstybės pareigų.

Buvę Katalonijos vyriausybės patarėjai Raulis Romeva, Jordi Turull ir Dolors Bassa gavo po 12 metų kalėjimo. Josephas Rule’as ir Joachimas Fornas – dešimt su puse metų už kurstymą maištui.

Carme Forkadell, buvusi Katalonijos parlamento pirmininkė, taip pat Katalonijos kairiosios respublikonų partijos narė, už kurstymą gavo vienuolikos su puse metų kalėjimo, o Katalonijos nacionalinės asamblėjos (ANC) vadovai ir asociacijos „Omnium“ pirmininkai Jordi Cuixart ir Jordi Sanchez buvo nuteisti devyneriems metams.

Buvę Katalonijos vyriausybės patarėjai Santi Vila, Carles Mundo ir Meritxell Borras, kurie nebuvo sulaikyti, – buvo nuteisti dešimties mėnesių baudomis su 200 eurų per dieną mokesčiu ir 20 mėnesių pašalinimu iš pareigų. Visi trys asmenys buvo išteisinti dėl valstybinių lėšų grobstymo.

Jų advokatai teigė ketinantys kreiptis į Ispanijos Konstitucinį Teismą dėl pagrindinių jų ginamųjų teisių pažeidimo. Tuo atveju, jei tai neduotų jokių rezultatų, jie žada kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.

Katalonijos nepriklausomybės šalininkai, kurie šiuo metu yra kalinami, parengė bendrą pranešimą spaudai. Jame jie aiškiai išreiškė savo poziciją:

„Tai nebuvo teisingumas. Šis nuosprendis yra liūdna viso teisminio tyrimo, neatitinkančio demokratinės ir teisinės valstybės normų, kulminacija. Šis teismo procesas nebuvo skirtas teisingumui. Valstybė norėjo keršto ir bausmės … Mes norime, kad Katalonija taptų nepriklausoma respublika. “

Carles Puigdemont, buvęs Katalonijos vyriausybės vadovas ir nepriklausomybės judėjimo lyderis, dabar besislapstantis nuo Ispanijos valdžios institucijų Briuselyje, bausmę pavadino neteisinga ir nežmoniška. Apie tarptautinį arešto orderį, galiojantį visoje Europos Sąjungoje, Puigdemontui buvo pranešta likus kelioms valandoms iki jo įsigaliojimo..

Katalonijos nepriklausomybės judėjimas turėjo sustabdyti tai, ką Puigdemontas pavadino antidemokratine savivale. Katalonijos prezidentas Joaquim Torra ir parlamento pirmininkas Roger Torrent reikalavo nutraukti represijas ir politiniams kaliniams suteikti laisvę. Jų nuomone, konflikto sprendimu gali tapti jų visiška amnestija.

Prie protestų prisijungė politiniai susivienijimai, pilietinės asociacijos, kultūros įstaigos ir įmonės, taip pat profesionalios futbolo komandos, ypač „FC Barcelona“ ir „Girona“. Kaip nepriklausomybės judėjimo ir vadinamojo „demokratinio cunamio“ dalis buvo paskelbta, kad protestai bus tęsiami artimiausiomis dienomis. Kitą penktadienį planuojamas visuotinis streikas.

Dabartinis Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchez teigė esąs pasirengęs palaikyti dialogą su nepriklausomybės šalininkais. Jo nuomone, šiuo metu esame io politinio judėjimo priešmirtinių traukulių liudininkai. Jis patyrė krachą.

Tuo pat metu Pedro Sanchez vedė derybas su pagrindiniais Ispanijos politiniais lyderiais siekdamas užsitikrinti jų paramą galimo įsiveržimo į Kataloniją atvejui.

Atsižvelgdamas į tarptautinį konflikto viešinimą, Pedro Sanchez padarė pranešimą ispanų ir anglų kalbomis. Jo komanda susitiko su pagrindinėmis diplomatinėmis atstovybėmis ir vietos bei tarptautine žiniasklaida. Pasak jų, tai buvo padaryta siekiant apginti Ispanijos demokratiją, kuri yra viena pažangiausių demokratijų pasaulyje, net turint omenyje, kad šalis yra monarchija.

Įsitikinęs, kad jo vyriausybė užtikrins teismo nuosprendžio vykdymą pilna apimtimi, Pedro Sanchezas pasakė, jog „pavyzdinis teismo procesas baigėsi. Tuo pat metu tampa akivaizdu, kad patyrė krachą politinis procesas, kuris žlugo bandant įgyti valstybės vidaus palaikymą ir tarptautinį pripažinimą “.

„Jis palieka liūdną skausmo ir valstybės vidinio susiskaldymo pojūtį. Jis pasakoja apie ramaus ir taikaus gyvenimo Katalonijoje pabaigą. Artimiausiomis dienomis mes stebėsime priešmirtinį šio judėjimo etapo gargaliavimą. Mes pereisime prie naujo etapo, kuriame pagrindinis tikslas gali būti tik ramybės atkūrimas Katalonijoje. Dialogas vėl bus metodas, o taisykle gali būti tik įstatymas “, – pridūrė Pedro Sanchez.

Nuosprendis, kuris gilina konfliktą

Tuometinis Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy atsisakė politinio kelio sprendžiant konfliktą dar ilgai iki tol, kol katalonų separatistai 2017 m. spalio 1 d. surengė „nelegalų“ nepriklausomybės referendumą, kurio metu jie metė iššūkį Ispanijos valstybei. Mariano Rajoy pasirinktas teisminis kelias jokiu būdu nesprendžia problemos, o galbūt, priešingai, tik ją dar labiau paaštrina.

Teismo procesas nesibaigs paskelbus Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Jis bus baigtas tik tada, kai priims sprendimą Europos žmogaus teisių teismas. Jis neišspręs Katalonijos, vienos turtingiausių ir tankiausiai apgyvendintų Ispanijos teritorijų, krizės. Masinės demonstracijos rodo, kad nuosprendis tik nutolina tikrąjį problemos sprendimą.

Nepriklausomybės šalininkams nepriimtinas joks kitas sprendimas, išskyrus visišką kaltinamųjų išteisinimą. Tuo pat metu kabiau dešiniosios pakraipos politiniai sluoksniai vylėsi tikėdamiesi griežtesnio nuosprendžio, tuo pagrindu, kad referendumas sukėlė maištąm „valstybės perversmą“ atitinkamai pripažintai terminologijai, kuria taip pat naudojosi ir prokuroras.

Ispanijos akademiniuose sluoksniuose buvo prisiminta, jog Kalėjimų Statuto straipsnyje Nr. 206 numatyta, kad elgesio su kaliniais klausimų Komitetas gali pasiūlyti malonę nuteistajam. Tad Aukščiausiasis Teismas liks nuošalyje ir toliau nespręs judėjimo lyderių likimo, o galės pareikšti savo nuomonę tik ataskaitoje, neturinčioje privalomos galios.

Lapkričio 10 d. Ispanijoje vyks parlamento rinkimai. Naujasis ministras pirmininkas turės išspręsti šią rimtą problemą. Ispanijos kairiosios „Podemos“ partijos ir Europos Parlamento narys Pablo Iglesias paprašė Pedro Sanchezo neatmesti malonės nuteistiesiems:

„Jūs neturite atmesti jokio teisinio kelio“. Inigo Errejonas savo ruožtu taip pat priešinosi Pedro Sanchezui ir apkaltino jį šališkumu po bausmės skyrimo.

Dabar prasideda naujas, politinis etapas. Kol nuosprendis praeis per Ispanijos Konstitucinį Teismą ir Europos Žmogaus Teisių Teismą, vyriausybė ir Katalonijos nepriklausomybės šalininkai atsidurs keblioje padėtyje.

Šiuo įtemptu metu baiminamasi prievartos eskalavimo, kurios ragino vengti net buvęs Ženeraliteto prezidentas Arthur Mas. Tuo tarpu Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchez per 48 valandas paskelbs savo turimas politines alternatyvas. Tačiau jis jau pareiškė, kad malonė nuteistiesiems tarp jų nefigūruoja

„Demokratinio cunamio“ („Tsunami Democràtic“) platforma pradėjo agitaciją. Kas už jos stovi, iki galo nėra aišku. Akivaizdu, kad ji apjungia įvairias organizacijas, kurios bendrauja tarpusavyje per „Telegram“ papildinį. Šį pirmadienį jų šalininkams pavyko užblokuoti Barselonos oro uostą. Respublikos gynybos komitetai (CDR), kuriuos palaiko dabartinis Katalonijos prezidentas Joaquim Torra, paragino surengti liaudies sukilimą.

Laikraštis „Konfidenciali“ praneša, kad „Demokratinio cunamio“ svetainė yra užregistruota Sent Kitso ir Nevio mokesčių rojuje, kur buvęs prezidentas Carles Puigdemontas įregistravo Respublikos tarybą ir tinklapį rinkti lėšoms. Analitikai mano, kad šis menamas vieno centro nebuvimas primena geltonųjų liemenių judėjimą Prancūzijoje, nukreiptą prieš Paryžiaus elitą.

Be jokios abejonės, politikai ir nepriklausomybės judėjimo lyderiai iškris iš šalies politinio gyvenimo, nes jiems bus atimta galimybė artimiausią dešimtmetį dalyvauti politikoje. Visų pirma, kairiųjų respublikonų lyderis Oriol Junqueras (ERC) Katalonijoje negalės eiti valstybės pareigų trylika metų.

Rizikinga dabartinio prezidento Joaquim Torra ateitis. Lapkričio 18 d. Aukščiausias Katalonijos teismas teis jį už Ispanijos vyriausybės sprendimų nevykdymą. Priežastis: atsisakymas pašalinti separatistinę simboliką nuo Ženeraliteto rūmų, priešingai Ispanijos centrinės rinkimų komisijos nurodymui.

Vyriausybė supranta, kad šį karą ji pralaimėjo jau 2017 m. spalio 1 d. Dabar ji bandys viską peržaisti ir tam pasitelks didžiosios tarptautinės žiniasklaidos palaikymą.

Tuo tarpu Katalonijos Ženeraliteto prezidentas turi apsispręsti, ar sušauks rinkimus, ar užleis vietą nacionalinės vienybės vyriausybei, ko labai norėtų Kairieji Katalonijos respublikonai.

Isabella Arria | Rebelion

 

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 135

Žymos:

1 Atsiliepimas

  1. pilietė    -  2019-10-20, 22:47

    Tai kas per daikts ta demokratija yra?

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

O kas suteikė teisę “seimui” spręsti už mane?...

Ar tai verta dėmesio naujiena? kad kairieji marksistai jau seniai pramušė dugną žinome, gal tik...

Tomai, negalima taip negražiai atsiliepti apie mūsų dabartinėje valdžioje esančius buvusius komunistus vei įslaptintus KGB...

Okupacijos laikų kolaborantas su daugiau kaip 30 m. narystės TSKP stažu man ne autoritetas. Kandidatas...

2030 m. paties seimo gali nebūti. Bus eurosojūzo vietinė taryba....

Blazyte, laiskas keisti straipsniu fotografijas, ta su raudona ir su violetine jau smarkiai nusidevejo, reiktu...

o kiek žmonių psichologine prievarta buvo verčiami skiepytis " išmes iš darbo", "negalėsi maisto nusipirkti...