infa.lt

© infa.lt

Faktoringas kaip finansavimo paslauga egzistuoja jau ne vieną dešimtmetį, tačiau Lietuvoje vis dar kelia įvairių nesusipratimų ir yra grindžiamas girdėtais mitais. Todėl apžvelkime du faktoringo tipus: tarptautinį faktoringą ir vidaus faktoringą.

Vidaus faktoringas

Vidaus faktoringo paslauga, susideda iš trijų dalyvių (klientas, finansuotojas, prekės/paslaugos pirkėjas), kurie veikia toje pačioje šalyje. Pavyzdžiui, klientas, kuris užsiima verslu ir parduoda paslaugas ar produktus, pasirašo sutartį su finansuotoju, kad perleis piniginį reikalavimą ir tuo tarpu finansuojanti pusė įsipareigoja, kad šį reikalavimą perims.

Tuomet priklausomai nuo pasirinktos faktoringo bendrovės, klientui išmokama 70-90% sąskaitos, kurią reikia sumokėti pirkėjui sumos. Klientas, gavęs nustatytą suma už ją finansuotojui moka palūkanas, o tuo tarpu pirkėjas turi nustatytą atidėjimo laikotarpį (dažniausiai 90-120 dienų) per kurį privalo sumokėti faktoringo bendrovei už įsigytas prekes ar paslaugas.

Kai pirkėjas apmoka sąskaitą, tada finansuotojas iš galutinės sumos atskaičiuoja mokesčius ir jei dar priklauso perveda likutines lėšas klientui.

Tarptautinis faktoringas

Tarptautinis faktoringas labai gerai apibūdina savo reikšmę. Tai faktoringo paslauga, kai bent viena iš dalyvaujančių šalių yra užsienio valstybėje. Šie santykiai gali būti tiek importo tiek eksporto tikslais, tačiau jei faktoringo bendrovė yra pardavėjo šalyje (tiesioginis faktoringas), tuomet viskas vyksta taip pat kaip ir vidaus faktoringo metu.

Tačiau gali būti, kad tiek klientas tiek pirkėjas turi savo faktoringo bendroves (dar vadinama netiesioginiu faktoringu), kurios veikia skirtingose šalyse. Tuomet procesas itin sudėtingas ir faktoringo paslaugos ženkliai brangsta.

Taip atsitinka, nes pasitelkiamos dvi finansavimo bendrovės, todėl ir jų darbo apmokėjimo kaštai auga. Visgi netiesioginis faktoringas naudojamas itin retai ir tik tuo atveju jei abi faktoringo bendrovės turi sudariusios vienokią ar kitokią bendradarbiavimo sutartį.