infa.lt

R. Šimašiaus veiksmai apskųsti generaliniam prokurorui

R. Šimašiaus veiksmai apskųsti generaliniam prokurorui

rugsėjo 11
12:03 2019

Algimantas Rusteika

Netyla skandalas dėl Vilniaus miesto mero R.Šimašiaus veiksmų nuimant atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos sienos. 1997 metais, minint Jono Noreikos žūties 50-ąsias metines, visuomenės atstovai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl šio žinomo rezistencijos dalyvio atminimo įamžinimo ir apdovanojimo Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties, kas ir buvo padaryta. Valstybinis apdovanojimas buvo įteiktas jo dukrai Prezidentūroje, dalyvaujant ir Jono Noreikos vaikaičiams. Tada atidengta ir atminimo lenta ant statinio fasado.

Tai valstybei nuosavybės teise priklausantis pastatas, kurį naudoja biudžetinė įstaiga – Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka. Privačios bendrovės UAB “Grinda” darbuotojai nuplėšė atminimo lentą nakties metu, nežinant pastato naudotojui, neturint ir net neprašant jo leidimo. Kilus dalies visuomenės pasipiktinimui meras viešai informavo, kad atminimo lentą nuimta jo asmeniniu nurodymu.

Visuomeninių organizacijų pareiškimą dėl tokių R.Šimašiaus veiksmų tyręs Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras J.Rinkevičius atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Motyvuojama tuo, kad Vilniaus mieste nėra nustatyta atminimo lentų nuėmimo tvarka, todėl nesant reglamentuojančio teisės akto negali būti ir nėra teisės pažeidimo.

Be to, teigiama, jog tai tebuvo savivaldybės turto perkėlimas į kitą vietą, todėl tam nereikėjo nei Vilniaus miesto tarybos, nei mero potvarkio. Įšvertus į lietuvių kalbą tai reikštų, kad jeigu nėra nustatytos tvarkos, valdžia gali daryti ką užsimaniusi, panašiai kaip kelnių savininkas jas pasiimtų ir pasidėtų kur tinkamas.

Asociacija Kauno forumas dėl šio nutarimo pateikė skundą Generalinei prokuratūrai. Jame nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje pareigūnai priima ir vykdo sprendimus įstatymo nustatyta tvarka. Nei valstybė, nei savivaldybė nėra ir negali būti valdomos telefonine teise, elektroniniu paštu, žinutėmis ar žodiniais nurodymais. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnyje 4 d. nustatyta, jog mero sprendimai įforminami potvarkiais. Jokio potvarkio dėl atminimo lentos Jonui Noreikai nuėmimo Vilniaus miesto meras nepriėmė, tuo pažeisdamas įstatyme nustatytus savo įgaliojimus ir kompetenciją.

Iš prokuratūrai savivaldybės pareigūnų pateiktos informacijos paaiškėjo, kad R.Šimašius demontuoti ant valstybei priklausančio pastato esančią atminimo lentą žodžiu nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Šis žodiniu nurodymu paliepė privačios bendrovės UAB “Grinda” direktoriui demontuoti atminimo lentą, o pastarasis vėlgi žodiniu pavedimu nurodė darbuotojams nakties metu atlikti demontavimo darbus, apie tai net neinformuojant pastato valdytojo.

Visi sprendimai buvo priimami ir nurodymai perduodami tik žodžiu ir niekaip nedokumetuojami, panašiai kaip banditų gaujoje.

Mes kreipėmės į prokuratūrą ne dėl viešojo intereso gynimo ginčijant savivaldybės teisinius aktus, kurių nebuvo, o nurodėme konkrečią pareigūnų veikla, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir prašėme šiuos veiksmus įvertinti ir spręsti, ar nėra būtina pradėti ikiteisminį tyrimą, ką prokuratūra turi ir teisę, ir pareigą daryti. Tačiau J.Rinkevičius savo nutarime apsiribojo viešojo intereso gynimu ir išdėstytų motyvų iš viso netyrė, nepatikrino ir nevertino, todėl Kauno forumo pareiškimas liko iš esmės net nepradėtas nagrinėti.

Prokuroras tiesiog perrašė Vilniaus savivaldybės pateiktus teiginius į savo nutarimą apie galimybę disponuoti lenta, kaip savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nors mes net nekėlėme klausimo dėl baudžiamųjų veikų, kylančių iš nuosavybės teisių, pažeidimo.

Nepagrįsti ir kiti prokuroro motyvai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nėra nustatyta, kad savivaldybės išimtinė kompetencija yra vien tik jai priklausančio turto disponavimo klausimai, tačiau nustatytos atskiros tarybos ir mero kompetencijų ribos, įsakmiai nurodant, jog mero sprendimai turi būti įforminami potvarkiais, todėl prokuroro išvada, jog meras galėjo potvarkio nepriimti vien dėl tos priežasties, kad sprendė tarybos išimtinei kompetencijai nepriklausantį klausimą, yra nepagrįsta.

Be to, kokius nors konkrečius veiksmus reglamentuojančio teisės akto nebuvimo faktas nereiškia, kad šiais veiksmais nėra ir negali būti pažeisti kiti teisės aktai, teisėti piliečių ir visuomenės interesai, todėl tuo argumentuojant negali būti atsisakoma šiuos veiksmus tirti ir vertinti.

Pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytus principus, nesant jokio administracinio teisės akto, adresuoto UAB “Grinda” dėl minėtos lentos nukėlimo, šios bendrovės veikimas yra savivaldžiavimas, o esant žodiniams administracijos direktoriaus nurodymams – jo veiksmai taip pat laikytini savivaldžiavimu, nes teisės aktai tokio jo veikimo nenumato.

Prokuroro teiginiai, jog nesant nustatytos tvarkos viešo administravimo subjektams leidžiama viskas, kas nedraudžiama, yra nepagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis. Priešingai – būtent piliečiams yra leidžiama viskas, kas nedraudžiama, o valdžiai leidžiami ir yra teisėti tik tokie ir tik tokia tvarka vykdomi veiksmai, kaip nustatyta galiojančiuose teisės aktuose. Tuo atveju, jei reglamentuojančios tvarkos nėra, norint imtis bet kokių veiksmų pareigūnai privalo kreiptis dėl atitinkamų teisės aktų priėmimo.

Teisės teorijoje viešojo juridinio asmens teisnumą apibrėžia pagrindinis ultra vires (lot. viršijant kompetenciją) doktrinos principas, pagal kurį asmuo negali veikti viršydamas savo kompetencijos ribas. Nesant teisės normose nustatyto viešojo subjekto (t.y. mero ar savivaldybės administracijos) sprendimo, asmeniui už valstybinius nuopelnus ant valstybei priklausančio pastato įrengta atminimo lentą negali būti demontuota, nes šiuo veiksmu išeinama už viešojo subjekto kompetencijos ribų, o tai reiškia veikimą ultra vires (viršijant kompetenciją) arba kitaip – savivaldžiaujant.

Tai, kad savivaldybės administracijai nurodymą nukabinti atminimo lentą davė Vilniaus miesto meras, nepašalina teisėtumui keliamų sąlygų. Pažeistas vietos savivaldos įstatymo 20 str. 4 d., kuriame nustatyta, jog mero sprendimai privalo būti įforminami potvarkiais.

Nagrinėjamu atveju: 1) tokie įgaliojimai merui nėra suteikti nei tarybos sprendimais, nei jokiu kitu norminiu reguliavimu; 2) nebuvo priimtas joks savivaldybės teisės aktas, legitimizuojantis tokią mero iniciatyvą, kurią vykdant savivaldybės administracijai galėjo būti duotas pavedimas nukabinti minėtą atminimo lentą. Šių aplinkybių prokuroras netyrė, nevertino ir nenustatė.

Savivaldybės pareigūnų veiksmais – savavališku atminimo lentos Jonui Noreikai nuėmimu bei šių įvykių bei jų komentavimo viešojoje erdvėje kontekste – yra išniekintas ir toliau niekinamas atminimas asmens, kuris valstybiniu lygiu, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu už nuopelnus valstybei po mirties yra apdovanotas antru pagal reikšmę aukščiausiu kariniu valstybės apdovanojimu – Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. Nei Jono Noreikos nuopelnai valstybei, nei šis apdovanojimas iki šiol nėra atšaukti ar panaikinti.

Tiek Vilniaus merui, tiek administracijos direktoriui yra žinoma, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-03-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. el-534-281/2019 nepripažino, kad Jonas Noreika būtų dalyvavęs holokauste, žydų diskriminavime ir pareiškėjo Granto Arthuro Gochino skundą, kuriuo buvo prašomą panaikinti tokią Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadą, atmetė, todėl tikėtina, kad toks sprendimas, nors dar neįsiteisėjęs, bet aukštesniojo teismo bus paliktas nepakeistas.

Nepaisydami vykstančio teisinio proceso ir nelaukdami jo pabaigos, Vilniaus meras ir savivaldybės administracijos direktorius aktyviais veiksmai niekina Joną Noreiką po mirties, kai jis negali apsiginti nuo jam metamų kaltinimų. Vilniaus miesto mero veiksmai nuimant atminimo lentą J.Noreikai sukėlė didžiulį susidomėjimą šalies ir tarptautinėje žiniasklaidoje, asmuo buvo paniekintas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Tuo būdu, Vilniaus meras ir administracijos direktorius savo veiksmais galimai padarė baudžiamojo kodekso 313 str. 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kas yra pakankamas pagrindas baudžiamai bylai jų atžvilgiu pradėti, todėl prokuroro atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Prokuroras tinkamai neapsibrėžė gintino viešojo intereso, todėl negalėjo tinkamai įvertinti jo pažeidimo. Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 dalyje nustatyta pareiga ginti viešąjį interesą, kai nustatomas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens ir visuomenės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju teisės aktas neturėtų būti suprantamas siaurąja prasme, kaip atskiras norminis dokumentas, bet kaip principas, galintis kilti iš LR Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų teisingumo bei teisėtų lūkesčių principo.

Konstitucinis teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimo faktas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinė teisingumo samprata reiškia ne tai, kad yra priimtas formalus teisės aktas, ne išorinę teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

Prokuroras atminimo lentą J.Noreikai vertina formaliai, kaip bet kurį kitą savivaldybės turtą. Remiantis buhalteriniu nusidėvėjimo principu, kaip materialinis turtinis vienetas, lenta nuo 1997 metų jau turėjo būti nusidėvėjusi, o jos buhalterinė vertė sumažejusi iki minimumo, tačiau akivaizdu, kad savo funkcinės paskirties – pagarbos bei atminimo ženklo reikšmės – ji neprarado ir ši jos vertė nepakito. Todėl tam tikrais politinio gyvavimo tarpsniais savivaldybės sukurti bei įrengti pagarbos išraiškos elementai (paminklai, atminimo lentos ir pan.) nėra ir negali būti pripažinti įprastinio nuosavybės valdymo, naudojimo ar disponavimo dalykais.

Jeigu būtų legitimizuotas toks požiūris, tai įsivyrautų chaosas ir kiekviena naujai susiformavusi politinė dauguma turėtų galimybę nuiminėti atminimo ženklus, kurie yra įrengti jiems nepriimtinais motyvais nepriimtinoms asmenybėms (pavyzdžiui, konservatoriai – prezidentui A. M. Brazauskui, socialdemokratai – prezidentui A. Smetonai ir pan.). Todėl yra neteisinga įrengtus pagarbos ir atminimo ženklus laikyti įprastiniais nuosavybės objektais, kurie valdomi ir jais naudojamasi tik pagal jų, kaip daiktų, savininkų valią bei nuosavybės naudojimosi tvarką.

Akivaizdu, kad kol nėra valstybės lygiu patvirtintos tvarkos, kuria remiantis istorinio atminimo ir pagarbos ženklai galėtų būti pašalinti bendrai taikomais ir teisės aktuose įtvirtintais motyvais, arba kol nėra priimtas pagrįstas ir motyvuotas teismo sprendimas – bet koks pavienių atminimo ženklų naikinimas yra savavališkas veikimas, veikimas ulta vires (lot. viršijant kompetenciją), o tokie veiksmai – piktnaudžiavimas padėtimi ir viešojo intereso pažeidimas.

Būtent viešąjį interesą, kai savivaldybės institucijos veiklos srityse buvo padarytas pažeidimas ir nėra kompetentingos institucijos, galinčios įpareigoti jį pašalinti, ir turėtų imtis ginti prokuratūra. Be to, šiuo konkrečiu atveju yra ir teisėti lūkesčiai, nes ir sostinėje, ir bet kuriame kitame mieste turėtų galioti bent elementari teisinė aplinka, užtikrinanti gyventojų ir valstybinių įstaigų pastatų apsaugą nuo kitų asmenų ir miestą tvarkančios savivaldybės savavališkų, naktimis vykdomų veiksmų.

Prokuroras privalo ginti viešąjį interesą tam, kad bet kokie valdžios subjektų veiksmai būtų atliekami administracinių sprendimų principu, apginant gyventojų ir kitų subjektų teisę būti įtrauktiems į jų priėmimą bei užtikrinant gyventojų galimybę tokius sprendimus apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka, o ne tik pamatyti rezultatą post factum.

Šiuo aspektu prokuratūra Vilniaus savivaldybės pareigūnų veiksmų nevertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą atsisakyti ginti viešąjį interesą. R.Šimašiaus veiksmai nuimant atminimo lentą Jonui Noreikai sukėlė didžiulį rezonansą šalies ir tarptautinėje žiniasklaidoje, visuomenės susipriešinimą ir augančią politinę įtampą valstybėje, todėl visiškai akivaizdu, jog viešasis interesas buvo pažeistas.

Kauno forumo skunde prašoma Generalinį prokurorą panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Jono Rinkevičiaus nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų galimų nusikalstamų veikų ir viešojo intereso gynimo.

kaunoforumas.lt

komentarai 2

  1. Rima    -  2019-09-11, 12:41

    Dėkoju Algimantai už prinicpingumą ir ryžtingumą,ginant mums brnagaus didvyrio atminimą.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. fui    -  2019-09-12, 16:35

    negaliu žiūrėti į prostituto šimašiaus snukį. Įdomu kiek jis gavo už Vilniaus Vandenų prichvatizavimo aferą? Ir kas ten su ja vyksta, nevyksta? Kodėl spauda nieko apie tai nerašo?
    Jei spauda būtų atlikusi savo darbą, tai aferistas šimašius tikrai nesedėtų mero poste.
    Daugiau info RESPUBLIKOS straipsnyje pav.: ‘Vilniaus įmonės – ant prekystali’.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar tikite, jog po Alytaus gaisro aptarimo vyriausybėje, kas nors šioje srityje pasikeis į gerą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *R. Šimašiaus veiksmai apskųsti generaliniam prokurorui* - nuoroda: https://infa.lt/36224/r-simasiaus-veiksmai-apskusti-generaliniam-prokurorui/