Seimo konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, vertindamas Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos iškeltas idėjas dėl mokestinių pakeitimų, sveikina Prezidento iniciatyvumą vidaus politikos ir ypač ekonomikos bei socialinės apsaugos srityse, tačiau nerimauja, kad šios idėjos bus numarintos valdančiosios daugumos.
„Prezidento parodytas aktyvumas ir iškeltos pirmosios konkretesnės idėjos ekonominėje ir socialinėje srityse, keliant tikslą pamažu didinti valstybės perskirstymą, yra sveikintinos. Tokia lyderystė reikalinga, nes atnaujinta Vyriausybė nepristatė nei vieno rimtesnio naujo pasiūlymo kaip spręsti gilėjančias socialines ir ekonomines problemas, o daugelis vykdytų reformų – nuo mokesčių mažinimo iki mokytojų apmokėjimo ar universiteto jungimo – patyrė fiasko.
Mes, kaip valstybė, neturime tokios prabangos leisti likusios metus iki Seimo rinkimų Vyriausybei vegetuojant ir nieko nedarant. Todėl Prezidento pasiūlytos idėjos yra vertos rimtos ir atsakingos diskusijos Seime“, – teigia G. Landsbergis.
Pasak Seimo TS-LKD frakcijos seniūno, Prezidentas parodė gerą pavyzdį Vyriausybei, kad siūlydamas didinti socialines išlaidas, kartu laikosi fiskalinio neutralumo principo ir teikia pasiūlymus kaip padidinti ir pajamas į biudžetą.
„Iš valdančiosios daugumos lyderių bei finansų ministro irzlių reakcijų, deja, galime spręsti, kad nepanašu, jog Vyriausybė imsis iniciatyvos įgyvendinti Prezidento pasiūlytas idėjas bei teikti minėtus projektus per Vyriausybę.
Daugiau priešingai – tokios idėjos Vyriausybės bus blokuojamos. Todėl Prezidentas greičiausiai bus priverstas pateikti konkrečius įstatymų projektus savarankiškai. Kviečiame tai padaryti ir esame pasiruošę konstruktyviai diskusijai, nes daugelis iškeltų idėjų atitinka mūsų programines nuostatas arba net esame panašius projektus patys registravę.
Kaip pavyzdžiui, raginimą stabdyti neapmokestinamo pajamų dydžio tolesnę plėtrą ar Monikos Navickienės registruotą analogišką projektą dėl papildomų laisvadienių vieną vaiką auginantiems tėvams“, – pažymėjo G. Landsbergis.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
Seimo rūmuose nuo seno
Tata Landsbergis gyveno.
Ir turėjo jis anūką —
Riestanosį Gabrieliuką.
Paikas buvo tas anūkas —
Riestanosis Gabrieliukas:
Nesurūgęs, nesustiręs,
Bet… kur eina, ten ir girias:
— Moku kalti…
Moku malti…
Užsakyti…
Užkamšyti…
Suvaidinti…
Apraminti…
Perkalbėti…
Nugesinti…
Visą šalį, jei norėčiau,
Apkerėti aš galėčiau!
Kartą per rinkimų pūgą,
Tata vedasi Anūką.
O anūkas Gabrieliukas
Rateliu su chebra sukas.
Žiūri — važy sėdi ponas,
Nuo LSDP raudonas,
Ir į kailinius storiausius
Storas ponas įsirausęs,
Ir kelius, ir ilgas kojas
Zebrų kailiais apsiklojęs.
Šast anūkas
Gabrieliukas
Ir po zebrų kailiais brukas:
Ponas šąla,
Ponas bąla,
Ponas dantimis kalena
Ir nuo rankų
Ligi kojų
Ponas kaulan suragojo.
— Na, matai,— anūkas girias,
Ar, seneli, aš ne vyras:
Moku kalti – pažadėti,
Šūdą malti – netesėti,
Ir sušaldyt storą poną,
Nuo LSDP raudoną.
Visą šalį, jei norėčiau,
Į tvartelį susidėčiau…
— Na jau, na! — diedukas sako.—
Dar tau girtis neužteko.
Šalį apkerėt tau knieti,
O sušaldyk tu valstietį.
Pažiūrėk — tenai už valkos
PaNaisiuos jis kerta malkas.
— Chi! — nusijuokė anūkas.—
Aš nebūčiau Gabrieliukas,
Jei valstietį palei traką
Nesušaldyčiau į ragą.
Ką valstietis! LNKą,
Tautai pasakos bet ką!
Pasigyrė, na ir dumia,
Pas Valstietį į pakrūmę.
O valstietis — malkas kerta.
Kirvis skamba.
Darbas verda:
Užsimoja
Ir kad tvoja,
Tai net skiedros išlekioja.
Meta pirštines į šalį:
—Ū ta ta! Karšta dienelė! —
Vienas sau valstietis šneka,
O jo rankoj kirvis žvaga.
Gabrieliukas galvą kraipo.
Pasižiūri.
Pasivaipo.
Ir galvoja:
„Tuoj tu bėgsi,
Kaip korka iš bonkės lėksi
Va, ir bus tada, žmogeli,—
„Ū ta ta! Karšta dienelė…”
Ir sutelkęs visą delfį,
Jis pradėjo širšą kelti.
Kaklą rankom apsivijo,
Makaronais prikabino.
Kiek galėjo tiek melavo
Kas tik klausė – tą apgavo.
Ir Gabrutis pagalvojo:
„Na, dar vieną šaltą gūsį,
Ir, vargšeli, tu pražūsi,
Suragosi kaip tas ponas,
Nuo LSDP raudonas…”
Ir nušokęs nuo pusnyno,
Vėl jis pūsti pamėgino:
Griebia ausį, griebia nosį,
O valstietis nusikosi
Ir kiek gali
Ožį engia,
Net sušalęs
Kirvis spengia.
Piktas piktas kaip angiukas
Tūpsi vėpso Gabrieliukas —
Čiupt už kojų, čiupt už rankų
Ir į antį įsirango,
Bet valstietis nesušąla,
Tik konservams pleištą kala.
Anūkėlis nebežvengia…
Kas kirviu o kas derybom,
Kvepia LKD skyrybom.
Šaltas sniegas žaižaruoja.
Karštas prakaitas garuoja.
Pagaliau Ramūnas sako:
— Na ir karšta čia prie trako
Ko tas triukšmas išsisėmė,
Duotų gūsį šalto vėjo.
Gabrieliukas net pašoko,
Vos iš apmaudo nesprogo,
Pasitelkęs tėvė trys,
Na, dabar tai pavarys!
Ir, sutelkęs visą rūstį,
Vėl pradėjo žandus pūsti.
O Valstietis be skrebučių
Krauna malkas ant rogučių.
Baigęs darbą, ant kelmuko
Atsisėda, bet nerūko…
Pailsėjo, pasėdėjo
Ir per girią nugirgždėjo.
Liūdnas Tata atlingavo:
— Kur valstietis?
— Nuvažiavo!
— Na, matei dabar, kvaileli,
Partijai ateina galas.
Tau sušaldyt šalį knieti…
Ką ten šalį!
Jei Valstietį
Šaldei šaldei tu prie šilo —
Ne sušalo, o sušilo…
Nors Valstiečiai apšerkšnijo,
Darbas pletkų nesibijo!
Piktas piktas kaip angiukas
Susimąstė Gabrieliukas.
Ir nusivedė per pūgą
Tata tylintį Anūką.
Klasika ir yra klasika, net ir su politiniais apdorojimais, bet vis tik pabaigai reikėtų paminėti – kad ko nesugebėjo padaryti Gabrielius, tai Karbauckis pats sau „prisidirbo” su kaupu…
:D:D:D:D super.