infa.lt

Brazilija atsisakė „Didžiojo septyneto“ šalių finansinės paramos kovai su miškų gaisrais Amazonijoje, praneša BBC.

Išvakarėse Britanija, Vokietija, Italija, Kanada, JAV, Prancūzija ir Japonija pareiškė apie tai, jog pasirengusios nedelsiant skirti šaliai 22 mln dolerių.

„Dėkojame, tačiau, tikėtina, jog šios lėšos būtų naudingesnės atkuriant Europos miškus. E. Makronas net nesugebėjo užkardyti prognozuojamo Notr Dame (Paryžiaus Dievo motinos Katedros) gaisro, kuri yra Pasaulio paveldo objektas, o nori mokyti mus, kaip mums gyventi savo šalyje“, – pareiškė Brazilijos prezidento administracijos vadovas Onyx Lorenzoni.

„Brazilijos gamtos augmenijos plotai nesulyginami su kitų šalių, todėl Brazilija gali „parodyti bet kuriai šaliai“, kaip išsaugoti miškus“, – papildė jis.

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas iškėlė G7 darbotvarkėje klausimą apie miško gaisrus Amazonijoje. Atsakydamas į tai Brazilijos prezidentas Jair Bolsonaro apkaltino jį siekiu kontroliuoti Braziliją.

Šiuo metu vakarų pusrutulyje miškai dega ne tik Brazilijoje, bet ir šalia esančiose valstybėse. Gaisrai užfiksuoti Venesueloje, Bolivijoje, Kolumbijoje, Peru, Gajanoje. Nuo metų pradžios Amazonijoje sudegė beveik 2 milijonai hektarų miškų.

Tuo tarpu Rusijoje per tą patį laiką išdegė daugiau kaip 13 mln hektarų Sibiro miškų, rašo leidinys. Iki rugpjūčio pradžios buvo užfiksuotas rekordinis degimo plotas per visą stebėjimo istoriją nuo 2001 metų.

Liepsnos siautė 4 mln hektarų plote. Dabar Rusijos valdžia tvirtina, jog gaisrų ėmė mažėti, tačiau ypatingasis režimas vis dar paskelbtas Krasnojarsko srityje ir Sacho Respublikoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat atsisakė tarptautinės pagalbos, teigia BBC.