infa.lt

Arvydas Daunys

Lietuvoje prezidentas turi labai nedaug galių atleisti susikompromitavusius ar net pažeidusius įstatymą teisėjus, iškilus tokiam reikalui.

Stebint pastaruoju metu vykstančius teisėjų tarybos manevrus, atidėliojant sprendimo dėl susikompromitavusių teisėjų atleidimo priėmimą, o vėliau nepatvirtinus prezidento siūlyto teikimo dviejų teisėjų atžvilgiu, nenoromis prisimeni liaudies patarlę „Varnas varnui akies nekerta”.

Stebėtis tuo nereikia – teisėjų taryba ir ją sudarantys teisininkai puikiai supranta, jog gali nesunkiai atsidurti panašioje į nemalonę patekusių teisėjų vietoje. Todėl iš karto parodo, jog savo rato žmonių beatodairiškai  atleidinėti neleis.

Ir LR Aukščiausiai (?) valstybės institucijai – Lietuvos Respublikos Prezidentui – tenka su tuo taikytis. Ir bandyti kažkaip užmaskuoti tą taikymąsi teisėjų klano atžvilgiu, sekančio pobūdžio rašiniais, skelbiamais prezidentūros puslapyje:

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Teisėjų tarybos sprendimą principingai vertinti teisėjų poelgius, kuriais jie pažemino teisėjo vardą, tačiau kartu apgailestauja dėl nesutapusio požiūrio į dviejų teisėjų veiksmus.

Teisėjų taryba penktadienį patarė (ar „pritarė?” – red.past) šalies vadovui teikti Seimui atleisti iš pareigų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Egidijų Laužiką ir teikti Seimui pritarti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino atleidimui, o taip pat atleisti iš pareigų Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį, visiems jiems savo poelgiais pažeminus teisėjo vardą.

„Tai yra svarbus pasiekimas, kuris užtikrins didesnį teismų sistemos skaidrumą ir padės stiprinti visuomenės pasitikėjimą teismais“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžia, kad Teisėjų taryba gali duoti patarimą tik savo konstitucinių įgaliojimų ribose.

Tai reiškia, kad patardama atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus, jiems pažeminus teisėjo vardą, ši institucija kartu pripažino Respublikos Prezidento teisę prašyti tokio patarimo.

Kita vertus, Prezidentas apgailestauja, kad Teisėjų taryba nedavė patarimo (ar „leidimo?” – red.past) šalinti iš pareigų Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį.

Šių teisėjų įgaliojimai lieka sustabdyti.

Prezidentas neabejoja, kad jų veiksmai bus operatyviai ir objektyviai įvertinti atitinkamų teisėsaugos institucijų.

Šalies vadovas yra inicijavęs teisėjų atleidimo procedūrą pažeminus teisėjo vardą dėl dar trijų teisėjų: Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjo Gintaro Čekanausko ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau sieks, kad asmenys, kurių poelgiai nedera su garbingu teisėjo vardu, nebūtų teisėjų bendruomenės nariais.

Kaip numato šalies Konstitucija, dėl teisėjų atleidimo iš pareigų Prezidentas gali spręsti tik gavęs Teisėjų tarybos patarimą.

Prezidento komunikacijos grupė

♦◊♦

Prezidento komunikacijos grupė, kurios vardu pasirašomi prezidentūros straipsniai, savo rašomos medžiagos pateikimo pobūdžiu leidžia netiesiogiai suprasti, jog esama Konstitucijos 112 straipsnio redakcija (skirta Teismui) ir ją detalizuojantis įstatymas Prezidentą verčia tik prašyti Teisėjų Tarybos, kad pastaroji pritartų, o ne patartų, jo prašymui duoti teikimą Seimui svarstyti teisėjų atleidimo.

Nes „patarimas” savo logine prasme, pagal lietuvių kalbos pripažintą sąvoką, negali būti privalomas tam, kam jis duodamas. Juolab, kad patarimai dalijami esant klausiamai teikimo formai, o ne jau esant siūlymui „atleisti”  Beje, Konstitucijoje rašoma taip:

84 Konstitucijos straipsnis (LR Prezidentas): 11. […]…įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus..[…]

112. Konstitucijos straipsnis (TEISMAS): Dėl teisėjų […] atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija.

Prezidento skiltyje Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktas nereikalauja, kad šalies Prezidentas klaustų patarimo, o tik nurodo „įstatymo numatytais atvejais” teikia Seimui atleisti, neklausiant niekieno patarimų.

O štai „TEISMAS” 112 Konstitucijos skyriuje jau kalbama apie „Patarimą”, bet ten nenurodoma, jog patarimas yra privalomas Prezidentui, formuluotė greičiau nurodo prievolę „Teisėjų Tarybai” tokį patarimą duoti, jei Prezidentas prašo patarimo, bet, vėlgi, nenurodo, jog Prezidentas privalo tuo patarimu vadovautis.

Visa šaknis slypi įstatyme, apie kurį mini abu – ir Prezidento ir „teisėjų institucijai” skirti minėti Konstitucijos straipsniai.

Kitaip tariant, tai ne Konstitucija nurodo Prezidentui prašyti Teisėjų Tarybos leidimo, nes Konstitucijoje minimas TIK „teisėjų institucijos” patarimas, o įstatymas, kurį galima pakeisti. Jei, žinoma, bus tokia iniciatyva arba, kaip dabar mėgstama sakyti – politinė valia.

Prezidentas neturėtų prašyti (ir Konstitucija Prezidento skyriuje to nereikalauja) Teisėjų Tarybos pritarimo-leidimo teikti Seimui atleisti susikompromitavusius teisėjus, kurie gali turėti artimus ryšius su minėtos Tarybos nariais, ir dėl to, tikėtina, turi galimybę išvengti bausmės.

Kad dabartiniu atveju tai „leidimas”, o ne „patarimas” – abejonės neturėtų kilti, nes be patarimo galima apsieiti, o štai, negavus leidimo – tolesnis veiksmas – teikimas Seimui, neįmanomas.

Situacija gan aiški, ir ją net galima pavadinti neadekvačia, kai profesine ir, galimai, kita veikla susijusiems teisėjams yra palikta galimybė dengti vieniems kitus, kilus atsakomybės prieš įstatymą grėsmei, ir pasinaudoti jiems įstatymo suteiktomis galiomis atmesti net visos Lietuvos piliečių balsais išrinkto Prezidento, turinčio aukščiausią pasitikėjimo lygmenį šalyje, prašymą. Todėl, kad prašymas, – jis ir yra tik prašymas, kurį galima patenkinti, o galima ir ne.

Situaciją reikia keisti, bet kas išdrįs? Juk „varnas varnui akies nekerta”, o galinčio ir norinčio keisti šią situaciją erelio – nėra.

Politikai sako – „Nėra politinės valios”. Bet galima pasakyti ir kitaip – „Galioja valia to, kuris valdo”.

Tai kas valdo?