infa.lt

Rabatas, 2018 m. Marokiečių minios susirinko gruodžio 22 dieną apraudoti dviejų skandinavų. keliautojų, žiauriai nužudytų džihadistų Aukštojo Atlaso kalnuose. Šimtai žmonių pagerbė 24-erių danų studentę Louisa Vesterager Jespersen ir 28-erių norvegę Mareną Ueland prie savo tėvynės ambasadų, sostinėje Rabatas. (FADEL SENNA / AFP nuotrauka)

„Trims pagrindiniams įtariamiesiems,  kaltinamiems siaubinga dviguba žmogžudyste, buvo skirta mirties bausmė, nors mirties bausmė Maroke nebetaikoma nuo 1993 metų“, – rašo specialioji Le Monde korespondentė Théa Ollivier.

Buvo nustatyta, jog kaltinamieji 2018 metų gruodį, „Islamo valstybės“ vardu nupjovė galvas dviems jaunoms keliautojoms – Danijos pilietei Louisa Vesterager Jespersen ir norvegei Maren Ueland, kai merginos ilsėjosi palapinėje Atlaso kalnuose netoli Imlil gyvenvietės“, – rašoma straipsnyje.

„Teismas paskelbė nuosprendį praėjus mažiau nei septyniems mėnesiams po įvykių, po vykusių du su puse mėnesio svarstymų. Toks greitas teismo procesas skirtas būti pavyzdžiu ir priminti apie tai, jog Marokas patvirtina savo, kaip nuosaikaus islamo „valstybės religijos“ šalies tapatybę, šalies, vadovaujamos tikinčiųjų vado, karaliaus Mohammedo VI, valdančio 35 milijonų gyventojų , kurių dauguma yra musulmonai, likimus“, – aprašo įvykius korespondentė.

„(…) Tokios griežtos bausmės skirtos tam, kad nuramintų europiečius ir tarptautinius partnerius, kadangi Marokas yra populiarus tarp turistų ir pristato save kaip atvirą ir pakančią šalį, ypač Marakešo regione“, – paaiškinama straipsnyje.

„(…) Tačiau, sociologo, besispecializuojančio religijos politikos Maroke srityje, Aziz Hlaoua nuomone, šioje saugumo sferos politikoje trūksta profilaktinio palaikymo“, – cituoja leidinys.

„Terorizmo šaknys įžiūrimos kitose vietose: mokyklose ir vadovėliuose, nežiūrint į jų reformą, mečetėse, kalėjimuose, vietos salafitų asociacijose ir net universitete. Radikalus diskursas plačiai pristatytas karalystėje, jis susijęs su socialiniais klausimais bei nestabilumu, ir Maroko valstybė žiūri į tai pakančiai“, – analizuoja priežastis Aziz Hlaoua.

„Taip pat Marokas yra vienu iš pagrindinių smogikų tiekėjų „Islamo valstybės“ organizacijai. Oficialiai džihadistų grupuotėse Irake ir Sirijoje buvo aptikta daugiau kaip 1600 marokiečių. Sociologo nuomone jų ten gerokai daugiau“, – pažymima straipsnyje.

„(…) Dar vienas momentas kelia susirūpinimą žmogaus teisių gynėjui Omarui Arbibui: mirties bausmės nuosprendis. „Mes esame prieš mirties bausmę, nepriklausomai nuo padaryto nusikaltimo“, – tvirtina žmogaus teisių gynėjas.

„Toks nuosprendis buvo skirtas trims iš dvidešimt keturių kaltinamųjų, nežiūrint į tai, jog jis Maroke netaikomas nuo 1993 metų, nors šalis nebuvo paskelbusi moratoriumo mirties bausmės vykdymui“, – primena leidinys.

„(…) Tokiu būdu, paskelbę mirties nuosprendį teisėjai siunčia aiškų simbolinį signalą, iššaukiantį sulaikantį poveikį. Danijos šeimos advokato Khalid El-Fataoui nuomone, „nuosprendžiai yra adekvatūs ir atitinka Maroko įstatymus bei siaubingus veiksmus, kurie buvo atlikti“.

Gynybos advokatai, savo ruožtu, planavo paduoti apeliaciją“, – reziumuoja Le Monde.