infa.lt

tsajunga.lt nuotrauka

Seimo konservatorių frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, susisiekimo ministrą Roką Masiulį, Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos kelių policijos tarnybą dėl Vyriausybės parengtos valstybinės saugaus eismo gerinimo programos projekto „Vizija – nulis“, kurio tikslas – iki 2050 m. pasiekti nulį žuvusiųjų kelių transporte, o strateginis tikslas – iki 2030 m. žuvusiųjų kelių transporte sumažinti 50 proc., palyginti su 2018 m.

Pasak programos rengėjų, nors pirmąjį 2019-ųjų pusmetį, palyginus su praėjusiais metais, žuvusiųjų Lietuvos keliuose sumažėjo, tačiau pačių eismo įvykių ir juose nukentėjusių žmonių tik padaugėjo. Nurodoma, kad pagrindine avarijų priežastimi ir toliau išlieka per didelis ir nesaugus greitis, todėl ketinama įvesti baudas net viršijusiems greitį 1 km/val., o rajoniniuose ir krašto keliuose jį reikšmingai sumažinti.

Tai reiškia, kad už leistino greičio iki 10 km/h viršijimą būtų taikoma administracinė atsakomybė, o ne įspėjimas, kaip kad yra pagal šiuo metu galiojančią tvarką. Kitaip tariant, tolerancija bus sumažinta iki minimumo, o kalbant apie leistino greičio mažinimą krašto keliuose, užsimenama, kad daugelyje tokių kelių greitis turėtų būti mažinamas nuo 90 iki 70 km/h.

„Deja, tokie utopiniai siūlymai yra bukos policinės priemonės, kurios labiau panašios į bandymą pasipinigauti. Siūlomose priemonėse visiškai neįvertinama automobilių spidometrų ir greičio matuoklių paklaidos. Visą laiką važiuoti 1 km/h tikslumu praktiškai neįmanoma, ypatingai miestuose. Tai reiškia, kad nenorintiems rizikuoti eismo dalyviams, pavyzdžiui, miestuose teks laikytis ne 50 km/h, o arčiau 40 km/h greičio. Dėl to lėtės visas automobilių srautas, bus patiriamos didesnės laiko sąnaudos.

O tai reiškia ir didesnius nuostolius. Būtų nesusipratimas, kada būtų pradėti masiškai bausti 1–5 km/h leistiną greitį viršijantys eismo dalyviai, kai piktybiniai KET pažeidėjai miestuose iki šiol nevengia „lakstyti“ 100 km/greičiu. Vargu, ar tokios siūlomos priemonės pakeistų pastarųjų elgesį. Nors prioritetai tūrėtų būti orientuoti būtent į tokią kategoriją. Taip pat racionaliau būtų įspėjimo ribą sumažinti iki 5km/h“, – teigė L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad kalbant apie tolerancijos greičio viršijimui mažinimą ir turint omeny, kad ne vienas vairuotojas, ypač užmiesčio keliuose, važiuoja 10 km/h greičiau nei leistinas greitis, įspėjimą ribą tikslinga mažinti tuo atveju, jeigu lygiagrečiai būtų didinami maksimalūs važiavimo greičiai keliuose, nes dabartiniai ribojimai likę nuo sovietmečio. Specialistų teigimu, šalies magistraliniuose keliuose yra ruožų kuriuose leistiną greitį galima didinti nuo 130 iki 150 km/h, krašto keliuose – nuo 90 iki 100 km/h.[1] Keliuose daugėja naujų ar apynaujų automobilių, kurie yra pakankamai galingi, turi daugybę elektroninių saugos sistemų ir kuriais ganėtinai saugu važiuoti dideliais greičiais.

„Be abejo, siekiant didinti maksimalius važiavimo greičius, svarbu užtikrinti gerą kelių infrastruktūros kokybę. Kelių kokybės auditas parodė, kad apie 60 proc. asfaltuotų kelių – nekokybiški. Todėl kelių infrastruktūros gerinimui taip, kad ji atitiktų reikalavimus važiavimui didesniais greičiais nei dabar turi būti skiriamas deramas dėmesys ir finansavimas“, – sako L. Kasčiūnas.