infa.lt

R. J. Dagio iššūkis Landsbergių klanui, „Dėdulės“ V.Landsbergio įsteigtai, „anūko” G. Landsbergio paveldėtai partijai

27 birželio
23:09 2019
Rimantas J. Dagys

T. Bauro nuotr

Laisvas Laikraštis

Atrodytų, net sunku patikėti, jog „atsinaujinusiems“ konservatoriams leftistinis Dovilės Šakalienės ir jai pritariančios politinės šutvės požiūris į vaikus, kaip į valdišką turtą, laikinai patikėtą saugoti tėvams, yra kur kas priimtinesnis, nei parlamentaro Rimanto Jono DAGIO krikščioniška pozicija, pagrįsta LR Konstitucijos nuostatomis. „Dėdulės“ Vytauto Landsbergio anūko Gabrieliaus Landsbergio vadovaujami konservatoriai nusprendė metams stabdyti Seimo nario R. J. Dagio narystę jų gretose ir išbraukti jį iš partijos kandidatų kitų metų parlamento rinkimuose. Žinomas politikas nubaustas už sprendimą neatšaukti savo parašo po pernykšte „valstiečio“ Mindaugo Puidoko registruota įstatymo pataisa dėl vaiko teisių apsaugos, kuria buvo siekiama sudėti saugiklius į skandalingą D. Šakalienės įstatymą, sukėlusį milžinišką pasipiktinimą visuomenėje.

Ilgametis konservatorius, parlamentaras Rimantas Dagys, daug kam netikėtai nusprendęs pasitraukti iš Landsbergių klanui lojalios partijos, birželio 26 dieną Seime surengtoje spaudos konferencijoje – „Ar politinės partijos Lietuvoje turi laikytis savo deklaruojamų vertybinių nuostatų?“ – pareiškė, kad vadinamosios „Žmonių partijos“ vadovybė ignoruoja LR Konstituciją ir partijos deklaruojamas krikščioniškąsias vertybes.

Politikas apžvelgė susidariusią kritišką situaciją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos viduje, privertusią jį priimti sprendimą dėl narystės partijoje stabdymo, o taip pat aptarė, kokie apskritai pavojai glūdi vyraujančioje tendencijoje tarp partijų faktiškai nutolti nuo deklaruojamų vertybių. R. J. Dagys sukritikavo vadinamosios „Žmonių partijos“ viziją. Anot jo, „tai partija be ideologijos, kurioje neva turėtų sutilpti ir krikščioniškosios vertybės, ir LGBT ideologija. Viską sudėjus į krūvą pasaulėžiūrine prasme gautųsi nulis, o rezultatas: politinė organizacija tik dėl valdžios paėmimo, be aiškaus supratimo, ko norima pasiekti“, – taip „Žmonių partijos“ koncepciją apibūdino R. J. Dagys.

Parlamentaro teigimu, šiandien TS-LKD partijoje dominuoja politinio barnio praktika, kai ieškoma krislo kito žmogaus akyse, nematant savo paties ydų. R. J. Dagys pastebi, kad tarp partijų vyraujanti beprasmio politinio barnio praktika – kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, kadangi didina visuomenės nusivylimą politinėmis partijomis ir sudaro galimybes didinti įtaką nedemokratinių ambicijų turintiems veikėjams.

Pasak R. J. Dagio, šiemet įvykusiuose Lietuvos Prezidento rinkimuose pirmą kart žmonės rimčiau sukluso ir atkreipė dėmesį į vertybines kandidatų nuostatas, kadangi TS-LKD remiama kandidatė Ingrida Šimonytė rinkimus pralaimėjo būtent dėl atitolimo nuo partijos tradiciškai deklaruojamų vertybinių nuostatų. R. J. Dagys pastebi, kad tai pagrindinė priežastis, už kurią jis dabar patiria TS-LKD sankcijas. Jo teigimu, krikščionys – konservatoriai politikoje neišvengiamai turėtų pasisakyti už tokius idealus, kaip teisę į gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, ir nepritarti tokioms idėjoms, kaip Stambulo konvencija ir homoseksualų partnerystės.

Patriarchas Vytautas Landsbergis ir anūkas Gabrielius Landsbergis. Irmanto Sidarevičiaus nuot

Irmanto Sidarevičiaus nuot Respublika.lt

Susidariusią situaciją, kai taikomos sankcijos už šių partijos programoje įtvirtintų vertybių laikymąsi, R. J. Dagys vadina paradoksalia ir pastebi, kad tokie partijos vadovybės atstovų veiksmai nedera su konstituciniu Seimo nario laisvo mandato principu, kadangi jais mėginama apriboti Tautos atstovo teisę balsuoti pagal savo sąžinę bei įsitikinimus ir laisvai reikšti nuomonę.

Anot R. J. Dagio, šiuo metu vykstanti demokratinė ir vertybinė erozija iš tikrųjų yra pavojinga Lietuvos nacionaliniam saugumui: „Mes turime apsispręsti, ar dalyvausime šiame procese. Aš, kaip ne vieną kartą Seime prisiekęs, negaliu toleruoti susidariusios situacijos. Mes privalome laikytis įstatymų ir sutartų demokratinio žaidimo taisyklių. Turime laikytis savo partijų programų, vyriausybių programų, įstatymų ir Konstitucijos.“

TS-LKD vykstančius vidinius procesus R. J. Dagys pavadino vertybiniu perversmu, pabrėždamas: „Liberalų konservatorių partijoje niekada nebuvo, partijos programa niekada nebuvo liberali. Tačiau išrinkus liberalių pažiūrų pirmininką G. Landsbergį, jis sistemingai pradėjo liberalizuoti partiją.“ R. J. Dagio nuomone, liberali pasaulėžiūra remiasi visiškai skirtingais ideologiniais postulatais nei krikščioniškoji pasaulėžiūra. Jos viena kitą neigia, todėl nėra suderinamos. „Nėra blogai, kad žmonės turi vienokią ar kitokią pasaulėžiūrą, bet visi turi atstovauti savo pasaulėžiūrai. Jeigu politinės partijos nebeturės savo pasaulėžiūros, lieka vienintelis tikslas – bet kuria kaina gauti valdžią,“– pareiškė parlamentaras R. J. Dagys, išdrįsęs mesti iššūkį savo kolegoms.

TS-LKD Partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui
TS-LKD Prezidiumui
TS-LKD Tarybai

PAREIŠKIMAS
2019 m. birželio 25 d.

Sužinojau, kad TS-LKD partijos pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė 2019 metų birželio 12 dieną ir TS-LKD Vykdomoji sekretorė Aistė Gedvilienė 2019 metų kovo 21 dieną kreipėsi į partijos Priežiūros komitetą dėl mano, kaip Seimo nario elgesio, priimant Vaiko teisių pagrindų įstatymą. Esu kaltinamas, kad nepaklusau TS-LKD Prezidiumo įpareigojančiam sprendimui nepalaikyti daugelio Lietuvos tėvų raginimo taisyti įstatymą taip, kad būtų kuo tiksliau reglamentuota ir užtikrinta Konstitucijoje įtvirtinta teisė tėvams auklėti savo vaikus, apsaugant juos nuo perteklinio valdžios kišimosi. Su apmaudu konstatuoju, kad partijos vadovybės atstovai tokia pozicija ryžosi ignoruoti Lietuvos Konstituciją ir partijos deklaruojamas krikščioniškas vertybes. Tokia partijos vadovybės atstovų laikysena verčia kalbėti apie TS-LKD vertybinę ir tapatybės krizę, diskusijos apie kurią partijos viduje nuolat slopinamos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad Seimo nariai eidami pareigas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Taigi, Lietuvos Konstitucija (kaip ir beveik visame pasaulyje) įtvirtina laisvą Seimo nario mandatą ir nepripažįsta imperatyvaus mandato. Laisvo mandato esmė – Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais.

Kiekvienas parlamento narys atstovauja visai Tautai, visi parlamento nariai yra Tautos atstovybė. Seimo narių teises diferencijuojant taip, kad faktiškai jiems nustatomos nevienodos galimybės dalyvauti Seimo darbe, yra pažeidžiamas esminis atstovaujamosios institucijos principas – parlamento narių lygybė; vadinasi, nėra galimybių Seime atstovauti visai Tautai, reikšti jos interesus. Partijos negali suvaržyti Seimo nario laisvo mandato, kadangi, vadovaudamasis tokia partine nuostata, Seimo narys tokiu atveju privalėtų atstovauti ne visos tautos, bet politinės partijos interesams. Tai pažeidžia teisės normų hierarchijos principą.

Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas persekioti Seimo narį už kalbas ir balsavimus Seime. Draudimas persekioti Seimo narį už kalbas ir balsavimus Seime yra absoliutus – Seimas neturi teisės spręsti, ar panaikinti minėtą draudimą; Seimo narys už kalbas ir balsavimus Seime negali būti traukiamas atsakomybėn, negali būti kitaip persekiojamas jokiais atvejais. Taigi draudimas galioja net ir po to, kai pasibaigia Seimo nario kadencija ir asmuo jau nėra Seimo narys.

Anksčiau galiojęs Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymas leido vykdomosios valdžios institucijai apibrėžti kriterijus ir sąlygas, leidžiančias atskirti vaiką nuo šeimos. Tėvų ir vaikų teisė į tarpusavio ryšių išsaugojimą yra viena iš fundamentalių prigimtinių žmogaus teisių, įtvirtinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Vienas iš pamatinių žmogaus teisių principų skelbia, kad žmogaus teisių apribojimai galimi tik tuo atveju, jei jie nustatomi įstatymu, jei nėra galimybės juos pakeisti mažiau žmogaus teises pažeidžiančiomis priemonėmis ir jei intervencijos duodama nauda yra didesnė nei padaroma žala.

Anksčiau galiojęs Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas daug kur neįtvirtino šių svarbių žmogaus teisių principų. Tai sukėlė pagrįstą visuomenės nerimą, nepasitenkinimą ir protestus. Siekiant Lietuvoje užtikrinti teisinės valstybės, gerbiančios prigimtines žmogaus teises, pamatinių principų laikymąsi buvo būtina kuo skubiau Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą keisti įtvirtinant teisinius saugiklius, saugančius šeimas nuo teisinio apibrėžtumo, sukuriančio prielaidas neproporcingam valstybės kišimuisi į šeimą ir darančiam nepataisomą žalą tiek tėvams, tiek vaikams.

Seimo narių grupės pateiktas įstatymo projektas pateikė visą eilę būtinų pataisų, užtikrinančių teisinę tėvų ir jų vaikų apsaugą. Teiginiai, kad projektas neva prieštarauja Konstitucijai ar pažeidžia žmogaus orumą, nebuvo pagrįsti jokiais apčiuopiamais teisės šaltiniais ir rėmėsi tik abstrakčiais pasvarstymais. Seimo narių grupės pateiktame projekte nebuvo nieko, kas leido „žmogų žaloti, žeminti jo orumą ir žiauriai su juo elgtis“.

Įstatymo projekto tikslai atitiko tiek teisinės valstybės, tiek TS – LKD programos, tiek Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo principus. Šių pataisų palaikymas nuosekliai išplaukė iš TS-LKD programinių nuostatų, teisinės valstybės principų ir Bažnyčios socialinio mokymo. Ir priešingai, TS-LKD prezidiumo draudimas palaikyti pataisas niekaip nedera nei su TS-LKD programinėmis nuostatomis, nei su teisinės valstybės principais, nei su Bažnyčios socialiniu mokymu, nei su Seimo nario sąžinės laisvės principais, nei su didžiosios dalies TS-LKD rinkėjų lūkesčiais.

TS-LKD partijos programoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad krikščioniškosios vertybės ir krikščioniškasis mokymas yra vienas partijos tapatybės ir pasaulėžiūros pagrindų. Joje teigiama, kad „programa remiasi krikščioniškuoju […] požiūriu į žmogų, jo laisvę ir atsakomybę“, taip pat, kad „TS-LKD siekia išsaugoti ir sustiprinti krikščioniškąsias vertybes liberalioje demokratijoje“, kad „Bažnyčią ir jos mokymą laikome sau autoritetu“ ir t.t.

Bažnyčios pozicija valstybės kišimosi į tėvų auklėjimą klausimu yra akivaizdi. Šviesios atminties Popiežius Jonas Paulius II apaštališkajame paraginime Familiaris Consortio skirto šeimoms atkreipė dėmesį, kad:

„46. Šeimos ir visuomenės abipusės paramos, vystymosi ir bendradarbiavimo idealas dažnai susiduria su labai rimtu nuomonių nesutapimu ar tiesiog priešiškumo pavojumi. Todėl, kaip [Katalikų Bažnyčios Vatikano II] Susirinkimas nuolat tą pabrėždavo, daugelio šeimų situacija įvairiuose kraštuose yra labai komplikuota ar net tiesiog kritiška: institucijos ir įstatymai neleistinai nepripažįsta šeimos ir asmens neliečiamų teisių, o visuomenė, kuriai svetimas dalykas tarnauti šeimai, smarkiai puola jos vertybes ir reikalavimus. Šeima, kuri pagal Dievo planą yra pagrindinė visuomenės ląstelė ir kuriai pirmiausia valstybė, o paskui įvairios kitos bendruomenės turi pareigų, tampa visuomenės auka, jos nerangios intervencijos, o dar labiau akivaizdaus jos neteisingumo auka“.

Šis Popiežiaus perspėjimas visiškai atitinka situaciją susiklosčiusią Lietuvoje po ankstesnės redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, atvėrusio kelią poįstatyminių teisės aktų, ignoravusių šeimų prigimtines teises ir teisingumo reikalavimus, priėmimui.

Cituota Jono Pauliaus II pozicija nuosekliai atitinka ankstesnę Bažnyčios poziciją tuo pačiu klausimu, ką nedviprasmiškai liudija, pavyzdžiui, Pijaus XI enciklika „Divini illius magistri“. Joje teigiama:

„Iš paties kūrėjo šeima yra gavusi pavedimą, o iš čia ir teisę auklėti savo palikuonis – neatimamą teisę, neatskiriamai susijusią su griežtu moralės įsipareigojimu. Ši teisė stovi aukščiau visų kitų tautos bendrijos ar valstybės teisių, ir todėl nėra Žemėje tokios valdžios, kuri leistų tai pažeisti“.

Be to, partijos programoje teigiama, kad „savo veikloje vadovaujamės papildomumo (subsidiarumo) principu, kuris reiškia savaveiksmiškumo skatinimą ir rėmimą, pabrėžia asmens, šeimos ir mažesniųjų bendrijų pirmumą visuomenės gyvenime ir jų apsaugą nuo nepagrįsto valstybės kišimosi“.

Manau, kad partijos vadovybės atstovų užimta pozicija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo klausimu ne tik yra krikščioniškų vertybių atsižadėjimas, tačiau ir prieštarauja pačiai TS-LKD programai. TS-LKD vadovybė pastaraisiais metais ne kartą tokiais formalizuotais ar arbitraliais sprendimais atsidūrė prieštaravimo Bažnyčiai ir partijos programai situacijose.

Esu kaltinamas ir dėl kitų savo pasisakymų ir nuostatų, į ką atvirai ir viešai esu atsakęs ir, jeigu reikės, argumentuotai papildysiu.

Tačiau esminė problema yra ta, kad partijos vadovybės atstovai atsitraukia nuo anksčiau atstovautų vertybių šiais ir kitais klausimais. Siūlymus kurti ideologiškai beveidę „Žmonių partiją“, kurioje esą turi tilpti viena su kita visiškai nesuderinamos krikščioniškos ir „paraduose“ propaguojamos LGBT vertybės, kuria partiją, skirtą tik valdžiai pasiekti, paradoksaliai labai panašią į tą, nuo kurios Sąjūdžio metu norėjome pabėgti.

Tokia sistema, paremta politiniu barniu tarp partijų – „kas geresnis“, jau dabar kelia pagrįstą žmonių nusivylimą ir verčia ieškoti nuoseklios vertybinės alternatyvos. Mano nuomone, partijos vadovybė vietoje atviros diskusijos nori priversti partijos narius bijoti išsakyti savo nuomonę.

Nenoriu būti tokios „demokratijos“ dalimi. Apgailestauju, kad buvo atsisakyta tikros ir atviros diskusijos apie partijos pasaulėžiūrą ir ateitį. Nenoriu niekam primesti savo nuomonės. Tikiu, kad kiekvienas asmeniškai ir atsakingai priima sprendimus.

Įvertinęs partijos vadovybės atstovų pradėtą man, kaip Seimo ir TS-LKD nariui, daryti spaudimą, sustabdau savo narystę TS-LKD. Jokios diskusijos nevengiu ir nebijau: esu pasiruošęs atvirai ir argumentuotai diskusijai ir siūlysiu sprendimus problemoms spręsti, remdamasis krikščioniškais principais ir tėvų partizanų įskiepytu supratimu apie tai, ko reikia Lietuvai, tačiau nežadu dalyvauti tuščioje barnį primenančioje polemikoje, siekiant užgožti svarstomo reikalo esmę.

Manau, kad partijos vadovybės atstovų teikti skundai partijos priežiūros institucijoms dėl mano veiklos atspindi bendrą ir visus liečiančią tendenciją. Ši tendencija – bandymas atsisakyti krikščioniškų ir tautinių vertybių vardan liberalios politikos išsaugant klaidinantį konservatyvumo ir krikščioniškumo įvaizdį. Tokia situacija verčia mus pasirinkti. Ar norime toliau veikti tokiomis sąlygomis?

Pagarbiai,
LR Seimo narys Dr. Rimantas Jonas Dagys

♦◊♦◊♦◊

Post Scriptum

Vytautas Radžvilas. TS-LKD išsigryninimas | Propatria.lt

 Šiurkščiai susidorodama su Rimantu Jonu Dagiu, liberalbolševikinė ir genderistinė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių Demokratų (TS-LKD) vadovybė elgėsi nuosekliai ir ryžtingai. Ir tam tikra prasme ji yra savaip teisi: krikščioniškos, tautinės, valstybinės, prigimtinę šeimą pripažįstančios bei ginančios ir visas šias nuostatas neigiančios bei Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios idealus niekinančios bei trypiančios pažiūros vienoje partijoje yra nesuderinamos ir amžinai sugyventi negali. 

Viena yra nuomonių skirtumai tos pačios pasaulėžiūros ir vertybių sistemos rėmuose, kas kita – neperžengiamos moralinės ir intelektualinės prarajos atskirti dvasiniai ir politiniai pasaulėvaizdžiai. Kalbant kiek vaizdingiau, alternatyva ir pasirinkimas aiškūs – kam nepriimtinas du tūkstantmečius gyvuojantis ir laiko patikrintas krikščionybės etinis mokymas, tas neišvengiamai bus priverstas rinktis kokią nors moralinio komunizmo statytojo kodekso versiją. 

Patartina neapsigaudinėti: TS-LKD nepasuko į jokius liberalizmo klystelius. Jeigu TS-LKD būtų tik suliberalėjusi, tai dar būtų pusė bėdos. Tokio susidorojimo klasikiniu ir tik akivaizdžiai totalitarinei partijai būdingu stiliumi nebūtų buvę. Jis galimas tik nauju pavidalu sugrįžusioje neokomunistinėje – nedemokratiškoje ir neliberalioje, – partijoje, kuri savo raidoje paprasčiausiai pasiekė tašką, kai nuspręsta kartą ir visam laikui ideologiškai išsigryninti ir baigti su kitamanyste bei vis dar pasitaikančiais kryptelėjimais nuo teisingos politinės linijos.

Išsigryninta buvo gerai pažįstamu TSKP stiliumi, pasiunčiant aiškią politinę ir ideologinę žinią visiems partijoms nariams: nuo šiol kitos nuomonės nebebus toleruojamos. Tai reiškia, kad partijoje galės likti tik dviejų rūšių krikščionys. Pažangieji Andriaus Navicko krikščionys, manantieji, kad krikščionybės principai teisingi tik tiek, kiek neprieštarauja liberalbolševikiniams „atviros visuomenės“ ideologiniams principams ir, pavyzdžiui, manantys, jog krikščioniškas artimo meilės principas turi būti „praplėstas“ ir „sušiuolaikintas“ taip, kad pateisintų šeimos sampratos „atnaujinimą“ pagal genderistinės ideologijos kanonus. 

Antrieji – asmeniškai lankantys bažnyčią, bet siekiant palaikyti „krikščioniškos“ partijos įvaizdį ir papildomai pelnyti tikinčiųjų balsų, iš bėdos ir tik laikinai vis dar pakenčiami nariai. Su sąlyga, kad nuo šiol nekiš nosies į partijos politikos formavimą ir nemėgins siūlyti jokių sprendimų, prieštaraujančių griežtai antikrikščioniškai, antitautinei ir antivalstybinei vadovybės pasirinktai ideologinei linijai. 

Parodomasis R. Dagio nubaudimas, nedviprasmiškai įspėjantis, kas laukia nesusipratėlių, neabejotinai buvo gerai apgalvotas ir tikslingas veiksmas. Partijos vadovybė eina va banque: norint užbaigti jau kelerius metus vykstantį šliaužiantį perversmą, būtina vienu smūgiu atsikratyti paskutiniųjų narių, dar drįsusių savo veiksmais priminti programoje įrašytas, bet išduotas ir sutryptas vertybes, arba nepritariančius sugrūsti į tokį gilų pogrindį, kad nesigirdėtų nei cyptelėjimo.

Toli gražu neatsitiktinai pasitelkta ir ideologinių sargų išrasta iš tiesų originali ir niekieno iki šiol netaikyta bausmė – draudimas dalyvauti Seimo rinkimuose. Skirta įbauginti ir gana paveiki. Palūžusių, o tiksliau – moraliai ir psichologiškai sulaužytų tikrai netrūks. O kiek rasis jei ne mąstančių apie valstybę, tai bent jau išsaugojusių elementarią savigarbą ir nesutiksiančių tapti pastumdėliais vakar galutinai gimusioje TS-LKD/TSKP – parodys laikas. 

Aišku viena: šis sprendimas turi ir teigiamą aspektą, nes sklaido paskutines iliuzijas. Save krikščionimis demokratais laikantys partijos nariai nebeturi jokio pagrindo viltis, kad jie čia gali būti kuo nors daugiau, negu partijos „pažangiosios“ dalies, tai yra jos ideologinio avangardo, su paniekinamai atlaidžiomis šypsenėlėmis laikinai toleruojamos praėjusių laikų atgyvenos. Beviltiški tamsuoliai ir atsilikėliai. Anksčiau ar vėliau partijai teks nuo jų apsivalyti. R. Dagio teismas neišvengiamai turėjo įvykti, ir jis įvyko. Šis niūriausius laikus primenantis susidorojimas ir įbauginimo akcija  yra ne kas kita, o tik dar vienas žingsnis tolesnės pažangos ir idėjinio-politinio TS-LKD (?) iš(si)gryninimo link.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 3 068

Žymos:

Atsiliepimų 7

  1. Elena    -  2019-06-27, 23:47

    Kaip iš švento rašto

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Janė    -  2019-06-28, 10:37

    Pagarba.

    Atsakyti į šį komentarą
  3. as    -  2019-06-28, 11:15

    R. J. Dagio tiesa nepatiko klanu jis isreze tiesa

    Atsakyti į šį komentarą
  4. butent    -  2019-06-28, 15:08

    tai labiau liberalu partija siuo metu: koncervatoriu, krikscioniu, Tevynes myletoju ten tiek , kiek Prusijoj prusu

    Atsakyti į šį komentarą
  5. Zenonas Jurgelevičius    -  2019-07-09, 12:59

    Šv. Rašto išmintis ir pasaulėžiūros stereotipų egzistavimas paneigti. Iš blogo konservatorių medžio išaugo geras vaisius. Kiek aš suprantu tai tas ponas Dagys – kuris būdamas Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku atsisakė tirti LR įstatymų priėmimo teisinių pagrindų suklastojimo ir niekuomet nesuvalstybintų teisėtų žemės savininkų žemės valdų masinio išgrobstymo faktus… Įdomu: kiek LR teisėtų žemės savininkų dėl šio „teisuolio” tiesioginių pareigų neatlikimo pasekoje sukurtų neatreaguotų afektų situacijų sukeltų sunkių susirgimų be Dievo ir gamtos jiems skirto laiko „iškeliavo anapilin”?

    Atsakyti į šį komentarą
    • Zenonas Jurgelevičius    -  2019-07-14, 21:31

      Ponas R. J. Dagys, būdamas LR Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininku nieko nedarė – kuomet žemvagiai pagal suklastotais „teisiniais” pagrindais priimtus 1991-06-18 ir 1997-07-01 „teisinio nuosavybės teisių atkūrimo” „įstatymus” masiškai apiplėšinėjo Kauno rajono prieškarinės Lietuvos savanorių kaimų teisėtus žemės savininkus. Tai reiškia, kad ponas R. J. Dagys ir jo bendrapartiečiai sąmoningai organizavo ir įvykdė tų savanorių kaimų sunaikinimą. Toks elgesys yra ne nepriklausomos Lietuvos – o bolševikinės-komunistinės okupacijos tęstinumas. Išsami informacija apie mano komentaruose įvardintus antivalstybinius ir antiteisinius pono R. J. Dagio veiksmus yra paviešinta zmogausteiseslietuvoje.wordpress.com/dokumentai/ E. Jurgelevičienės žemės byloje, dokumente Nr. 16.1 (tai mano 2007-03-16 Prašymas LR Seimo Antikorupcijos komisijai) reg. Nr.g-2007-2649 ir dokumentas Nr. 16.2 (tai pono R. J. Dagio atsirašinėjimas su pasityčiojimo elementais) Nr.S-2007-2919. Šis ir panašūs išsityčiojimai iš teisingumo mano a.a. Motinai sukėlė insultą – nuo kurio ji anksčiau Dievo ar gamtos jai skirto laiko numirė. Ji niekaip negalėjo suprasti – kaip nepriklausoma Lietuvos valstybė gali taip tyčiotis iš patriotiškai nusiteikusių savo piliečių…

      Atsakyti į šį komentarą
  6. Zenonas Jurgelevičius    -  2019-07-14, 21:30

    Ponas R. J. Dagys, būdamas LR Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininku nieko nedarė – kuomet žemvagiai pagal suklastotais „teisiniais” pagrindais priimtus 1991-06-18 ir 1997-07-01 „teisinio nuosavybės teisių atkūrimo” „įstatymus” masiškai apiplėšinėjo Kauno rajono prieškarinės Lietuvos savanorių kaimų teisėtus žemės savininkus. Tai reiškia, kad ponas R. J. Dagys ir jo bendrapartiečiai sąmoningai organizavo ir įvykdė tų savanorių kaimų sunaikinimą. Toks elgesys yra ne nepriklausomos Lietuvos – o bolševikinės-komunistinės okupacijos tęstinumas. Išsami informacija apie mano komentaruose įvardintus antivalstybinius ir antiteisinius pono R. J. Dagio veiksmus yra paviešinta zmogausteiseslietuvoje.wordpress.com/dokumentai/ E. Jurgelevičienės žemės byloje, dokumente Nr. 16.1 (tai mano 2007-03-16 Prašymas LR Seimo Antikorupcijos komisijai) reg. Nr.g-2007-2649 ir dokumentas Nr. 16.2 (tai pono R. J. Dagio atsirašinėjimas su pasityčiojimo elementais) Nr.S-2007-2919. Šis ir panašūs išsityčiojimai iš teisingumo mano a.a. Motinai sukėlė insultą – nuo kurio ji anksčiau Dievo ar gamtos jai skirto laiko numirė. Ji niekaip negalėjo suprasti – kaip nepriklausoma Lietuvos valstybė gali taip tyčiotis iš patriotiškai nusiteikusių savo piliečių…

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....

tik neap siš ik iš laimės....

kokiam uriupinske ar žopinske gyveni?...

Kodėl tiek mažai?...

Specialiai pasitikrinau - tik vakar paskelbta info apie Pugačiovą, neknisk proto troli. Ir dar net...