infa.lt

Klimato kaitos padariniai Lietuvoje jau ne teorija, o realybė – pripažįsta konservatorė. Deja, valstybė tik pavėluotai reaguoja į situaciją

Klimato kaitos padariniai Lietuvoje jau ne teorija, o realybė – pripažįsta konservatorė. Deja, valstybė tik pavėluotai reaguoja į situaciją

birželio 14
21:52 2019
Senkanti upė

Senkančios upės | nuotr. Arvydo Daunio / infa.lt

Seimo konservatorių frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Jurgita Šiugždinienė kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką dėl geriamojo vandens stygiaus Kaune.

Viešojoje erdvėje netylant pranešimams apie geriamojo vandens stygių Kaune, kur šimtams gyventojų nebeužtikrinamas jo tiekimas, nors tai savivaldybės kartu su Aplinkos ministerija pareiga, konservatorės R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir J. Šiugždinienė kreipiasi į ministrą K. Mažeiką dėl kylančių pagrįstų abejonių, ar ministerija tinkamai įgyvendina įstatymuose numatytą įpareigojimą koordinuoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pareigą, ar ministerija yra atlikusi geriamojo vandens tiekimo ekstremalios kaitros sąlygomis pajėgumų vertinimą ir numačiusi konkrečius sprendimus, ar kitos įgyvendinančios institucijos ir savivaldybės nėra paliktos savieigai ir pavienėms, nekoordinuotoms iniciatyvoms.

Kreipimesi prašoma informuoti, kokiais konkrečiais veiksmais Aplinkos ministerija koordinuoja geriamojo vandens Lietuvoje situacijos sprendimą. Politikės klausia, kokie sprendiniai planuojami siekiant padidinti rezervines miestų ir gyvenviečių geriamojo vandens tiekimo galias, geriamojo vandens vartojimo mažinimą (pavyzdžiui, atsisakant geriamojo vandens naudojimo viešųjų ir privačių želdynų laistymui), ir, jei planuojami infrastruktūros projektai, kaip bus užtikrinamas jų skaidrumas ir optimalus viešųjų lėšų panaudojimas.

„Klimato kaitos padariniai Lietuvoje jau nebe teorija, o realybė. Deja, valstybė šiuo metu tik reaguoja į situacijas, ir tai, smarkiai pavėluotai – joms jau reikėjo ruoštis vakar. Faktas ir tai, kad nekeisdami mąstysenos ir elgsenos, neatlaikysime vis dažnesnių klimato ekstremumų.

Jau dabar aišku, kad reikės dar daugiau dėmesio strateginiam planavimui, naujos infrastruktūros, numatyti resursus ne tik padariniams likviduoti, bet ir pokyčiams paskatinti – visa tai reikia planuoti neatidėliojant. Todėl šiame kontekste ypač svarbus Aplinkos ministerijos darbas, kokie jos planai ateičiai, apie kuriuos dar nieko negirdėjome“, – teigė Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Kartu kreipimesi į K. Mažeiką pažymima, kad ekstremalios situacijos dėl klimato kaitos greičiausiai kartosis, todėl būtina imtis priemonių, kurios padėtų tinkamai ir iš anksto joms pasiruošti. Būtent todėl ministro klausiama, kokių priemonių bus imamasi tiek Kaune, tiek ir kitur, kur irgi kyla grėsmė pakankamam geriamojo vandens tiekimui.

„Akivaizdu, kad Kaune, o galbūt ir kitose savivaldybėse, nėra žiūrima ateitį, nėra pakankamai pasiruošta ekstremalioms situacijoms. Nuostabą ir pagrįstą susirūpinimą kelia tai, kad savivaldybė yra pareiškusi, kad išteklių užtenka ir naujų vandenviečių neketinama eksploatuoti. Ryškiausias pavyzdys, kai Kauno miesto tarybos daugumai nusprendus mažinti Vičiūnų vandenvietę buvo teigiama, kad Kaune yra labai sumažėjęs geriamo vandens vartojimas ir vandens trūkumo problema neegzistuoja.

Šiandien akivaizdu, kad toks vertinimas neatitinka realybės. Geriamo vandens ištekliai yra didžiausia vertybė, ir šis klausimas tampa dar aktualesnis kasmet vis labiau ryškėjant klimato kaitos padariniams. Manau, kad šio klausimo sprendimas neturi būti paliktas vien tik Kauno savivaldybei, bet turėtų būti sprendžiamas valstybės, ir konkrečiai – Aplinkos ministerijos – strateginio planavimo lygmenyje“, – teigė J. Šiugždinienė.

Primename, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 12 dalis nustato Aplinkos ministerijos pareigą koordinuoti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą, kad būtų įgyvendinti šio įstatymo reikalavimai.

komentarai 2

  1. Anonimas    -  2019-06-15, 15:40

    Manau, tai miškų kirtimo pasekmės. O jei dar skalunu dujų paieškos, tai gersim tai ką iš savęs isfiltruosim.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Jonė    -  2019-06-18, 18:19

    Mokyklas reikėtų įpareigoti lavinti vaikus ne genderizmo įdėjomis, o skleisti gamtosaugos aktualumo ir svarbos principus. Rašo. kad nereikia lieti želdinių, nes galime pristygti geriamo vandens. Manau priešingai: reikia lieti tiek želdinius, tiek žolę prie namų ir mieste, o liejimui gyventojai gali panaudoti jau kartą naudotą vandenį (vandenį po dušo, nuplovus daržoves ar vaisius …), kurį nuleidžiame be jokios naudos į kanalizaciją. Jau daug metų virtuvėje stovi kibiras ir sukaupusi vandenį vasarą kasdien išnešu keletą kibirų ir palieju mano sodintus medžius. Labai gaila pasekėjų mažoka, o pasidžiaugia žaluma jau ne vienas, tikėkimės ateityje pagalbininkų sulauksiu daugiau.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar tikite, jog po Alytaus gaisro aptarimo vyriausybėje, kas nors šioje srityje pasikeis į gerą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Klimato kaitos padariniai Lietuvoje jau ne teorija, o realybė - pripažįsta konservatorė. Deja, valstybė tik pavėluotai reaguoja į situaciją* - nuoroda: https://infa.lt/34169/klimato-kaitos-padariniai-lietuvoje-jau-ne-teorija-o-realybe-pripazista-konservatore-deja-valstybe-tik-paveluotai-reaguoja-i-situacija/