Šiaurės Sentinelų salos, esančios Indijos vandenyne, gyventojai nuo neatmenamų laikų izoliuoti nuo išorinio pasaulio: jie visus, kurie mėgina papulti į salą pasitinka strėlėmis, ir gyvena lyg akmens amžiuje. Salos gyventojai gina savo savitą kultūrą, kuri būtinai bus sunaikinta, jei Šiaurės Sentinelų aborigenai priims civilizacijos gėrybes.
XIX amžiuje į uolas kelis kartus dužo laivai. Ekipažai mėgino išsilaipinti į krantą, tačiau čiabuviai juos vijo strėlėmis. Kartą, 1897 metais, besivydama pabėgusį kalinį prie salos prisišvartavo policija. Policininkai jį rado miške su perrėžta gerkle, prismaigstytą strėlėmis, ir paskubėjo išsinešdinti.
Šiaurės Sentinelų sala (dar ją vadina Šiaurės Sargybiniu) – nedidelė sala, jos plotas 72 km/2 ir ten gyvena nedaugiau 400 žmonių. 1981 m. rugpjūtį ant seklumos prie jos krantų užplaukė laivas „Primrose“. Čiabuviai buvo nusiteikę labai agresyviai, į žmones mėtė ietis ir laidė strėles. Laimei laivas buvo per daug toli nuo kranto ir niekas nenukentėjo. Ekipažas buvo evakuotas sraigtasparniu, o „Primrose“ laivas ir liko ten apleistas.
Mokslininkai keletą kartų bandė užmegzti kontaktą su salos gyventojais: vežė gėrybes, iš visų jėgų šypsojosi ir lankstėsi sveikindamiesi. Tačiau čiabuviai išreiškė tik paniekinamą abejingumą arba grasino ietimis.
1991 metais vienas Indijos mokslininkas staiga sugebėjo išsikovoti nepalenkiamų aborigenų dėmesį. „Takeliu“ į aborigenų širdį pasirodė esantys… raudini plastmasiniai kibirai. Keletą metų salos gyventojai ėmė kibirus, paliktus ant kranto, tačiau bendrauti nesutiko ir arti prie mokslininkų nėjo. Iš jų šauksmų antropologai suprato, jog sentineliečiai kalbėjo kalba, nė kiek nepanašia į Andamanų salų gyventojų, ir priėjo išvados, jog jie nuo neatmenamų laikų gyvena izoliuotai.
Paskui ir tai liovėsi: sentineliečiai pradėjo iš strėlių šaudyti į sraigtasparnius ir laivus. 2006 metais įvyko tragedija: jie nužudė du nelaimėlius žvejus, kurių valtį blogas oras užnešė į salą.
Oficialiai salą valdo Indija, tačiau vyriausybė pareiškė, jog nesikiš į salos gyventojų gyvenimą: dievai su jais, tegul gyvena kaip nori. Juos netgi saugo ir neleidžia turistams išsilaipinti į krantą. Pirma – pavojinga, antra – čiabuviai neturi imuniteto mūsų ligoms ir juos gali nužudyti paprasčiausia virusas.
Nors aborigenai nė kiek nesidomi išoriniu pasauliu, tačiau jie nesiliauja audrinę mūsų vaizduotės. Kaip jie ten gyvena, savo mažytėje visatoje, ir ką jie galvoja apie juos supantį pasaulį? Apie juos savo bloge rašė Borisas Akuninas, jie turi savo puslapį Facebook’e ir daugybę svetainių, apie kurias jie nė neįtaria. Jeigu jiems kas nors papasakotų, jie tikriausiai paklaustų: ė-ė-ė, kam visa tai?
Laikas ten lyg sustojęs kažkokioje tolimoje tolimoje praeityje, kai žmones tikėjo, jog medžiuose ir akmenyse gyvena dievai. Kaip taip iš viso, – gyventi, lyg niekas ir niekada neišrado atominės bombos ir interneto?
Video pristatymas:
[šaltiniai: 1,2,3,4,5]
parengė: Edita Sabaitė
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
Kietai žmonės gyvena, bet aš va pagalvojau ir sumasčiau, kad jie gyvendami sau įprastą gyvenimą neina į darbą, nėra skurdžiai, nebankrutuoja, žino kasdien kas bus rytoj, tikri dėl rytdienos, nes gamtos gėrybės, kol saloje nėra svetimų nesibaigs. Vienžo.. manau kad jie teisingai daro jei nori išsaugoti sau įprastą gyvenimą.
Jiems nebaisus nei koronos virusas neturi nei gydytoju nereikia nei ligoniniu.Pasirodo mokslas civilizacija dar nra visagaliai yra kaip ir lazda su dviem galais,