infa.lt

Facebook nuotrauka

Andrius Švarplys

Debatai atvirame lauke prie Prezidentūros yra geriausias įrodymas, kas yra visuotini Prezidento rinkimai Lietuvoje. Tai yra viešas ritualas, ceremonija, jeigu norite, politinė orgija, transas. Jo funkcija – palaikyti Sistemos vientisumą; sukurti ritmą, emociją, vaizdą, kad mes gyvename toje pačioje bendruomenėje, svarstome tuos pačius klausimus, kitaip tariant, kad esame tauta. Ir tai bene vienintelis pozityvus dalykas visuotiniuose Prezidento rinkimuose.

Vis dėl to jis turi natūralią kainą. Rimtos tautos gyvenimo problemos pagal prigimtį nėra sprendžiamos Ekrane, todėl Ritualas jas „užmiršta“ ir viskas susiniveliuoja – tampa politiniu šou. Abu kandidatai tampa cukriniais, asmenybės dingsta, pradeda kalbėti kaip iškamšos-robotai ir netgi tikėti tuo ką kalba, apsiašaroti (kaip B.Obama). Jie įsilieja į Ritualo funkciją ir bando tapti Visų, kalbėti Visiems. Tapti Prezidentiškais. Kandidatai tampa panašūs kaip du vandens lašai, tik išoriškai skiriasi savo pavidalais, galima atskirti pagal lytį, bet ne pagal aiškias politines pažiūras. Nėra nei vienos raudonos linijos, ką kandidatai nedarytų ir kaip nesielgtų.

Kitaip tariant, įvyksta neadekvatumas tarp Ekraninio ritualo ir realios politikos. Pavyzdžiui, I. Šimonytė gali iškilmingai pasakyti, kad ji yra už Laisvę ir gins kiekvieną laisvės pėdą, o realioje politikoje balsuoti už biurokratinį terorą brautis į šeimos gyvenimą ir tikrinti šaldytuvo turinį, taip neva saugant vaiko teises.

Ir nereikia pamiršti, kad šis neadekvatumas atsiranda dėl valdžios godulio. Kandidatai ir jų užnugaris trokšta valdžios, todėl ryžtasi dalyvauti ekraniniame rituale. Ekranas paslepia Valdžios godulį. Asmenybė galutinai kapituliuoja prieš valdžios galimybę.

Vienintelė galimybė ištrūkti iš ekraninio ritualinio spektaklio yra tikrinti kandidatų realią – ne ekraninę elgseną. O pagal ją galima pasakyti štai ką.

Balsuosi už Nausėdą, gausi bankų valdžią. Balsuosi už I.Šimonytę gausi biurokratinį buldozerį ir „Vaivorykštę”, o tai vienas ir tas pats. Už vieno nugaros – Kapitalo interesai. Už kitos kandidatės – šeimos išplovimas, vaivorykštinė cenzūra ir facebookinio stiliaus patyčios, trumpai, elitistinis valdymas, laisvės suvaržymas. (Pati kandidatė gali susolidėti, bet už jos nugaros stovintis progresyvių patyčių pasaulis – ne).

P.S. atskirų sveikinimų nusipelno Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Pasirodo, ten jau yra LGBT lizdas ir svarbiausia Lietuvos problema jie laiko vienos (mažumos) grupės interesų iškėlimą virš visko. „Kelkime Prezidentūroje vėliavą ir švęskime laisvę bei lygybę“, kai realiai tai ir yra lygybės ir laisvės pamynimas, nes įteisinamas vienos grupės dominavimas kitų sąskaita. „Vaivorykštinė teisė“ yra anti-teisė. Ir klausimus užduodantys teisės profesoriai tai demonstruoja.

Autorius, Andrius Švarplys – filosofijos bakalauras, tarptautinės teisės magistras, sociologijos mokslų daktaras.