Doc. dr. Jolanta Solnyškienė
Kodėl šie ES parlamento rinkimai yra labai svarbūs? Yra daug priežasčių, įvardinsiu dvi.
Po Brexit neišvengiamai bus pasirašoma nauja Europos Sąjungos sutartis, keičianti ES veikimo taisykles. Pokyčiai pribrendo, jie bus. Kokia Europos Sąjunga bus ateityje – nuspręsime mes visi. Daugumą svarbių sprendimų padarys svarbiausios institucijos – ES Parlamentas, ES komisija, ES Taryba ir ES vadovų taryba.
Rinkdami savo šalies europarlamentarus mes galime padidinti ES euroskeptikų – radikalų gretas ES parlamente, kurie yra pasirengę suardyti bendriją iš vidaus; galime padidinti euroentuziastų gretas ES parlamente, siekiančių konstruktyvių esminių reformų vieningos Europos plėtros kontekste.
Tai – yra rinkėjų pasirinkimų laukas. Tyrimai rodo, kad net 128 šios kadencijos EP nariai atstovauja partijoms, kurios ES atžvilgiu yra nusiteikusios skeptiškai, pvz., 24 Prancūzijos, 22 Italijos, 13 Švedijos ir 5 Danijos europarlamentarai yra euroskeptikai. Kokios sudėties bus naujasis ES parlamentas priklausys nuo rinkėjų.
Iki šiol veikia Lisabonos sutartis, dar vadinama Reformų sutartimi. Ji įsigaliojo 2009 m. pabaigoje, ES išsiplėtus iki 27 šalių. Įsigaliojus šiai sutarčiai valstybės narės daugelyje sričių prarado savarankiškumą. Europos Sąjunga tapo juridiniu asmeniu, turinčiu atskirą teisės sistemą.
ES teisės aktai tapo kiekvienos valstybės narės teisinės sistemos dalimi. Nors ES Teisės viršenybės ES, nei EB sutartyje neįtvirtintas, tačiau galima teigti, kad šį principą iš esmės pripažįsta tiek Sąjungos institucijos, tiek ir valstybės narės.
De facto nemaža dalis ES teisės aktų, direktyvų, reglamentų perkėlimas į šalių narių nacionalinę teisę yra privalomas. Perdėtas tam tikrų visuomenės gyvenimo sričių reglamentavimas, reguliavimas ir institucionalizavimas sulaukia pagrįstos kritikos ir pašaipų: pvz., bandoma direktyvomis įtvirtinti, iš ko turi būti pagaminti vėdarai, arba, kiek į statybinį mišinį įdėti cemento.
ES išgyvena vertybinę krizę; jos šalis nares siaubia pabėgėlių išpuoliai; protestuoja nepatenkinti mažėjančiomis socialinėmis garantijomis ir stabilumu šalių-narių gyventojai.
Didžioji Britanija nusprendė pasinaudoti Lisabonos sutartyje įtvirtinta galimybe valstybei narei išstoti iš Europos Sąjungos ir surengė referendumą, kuris pritarė šalies pasitraukimui iš bendrijos.
ES viršūnės ėmė diskutuoti apie permainų būtinybę. Europos komisija pristatė 5 scenarijus, kaip ES galėtų vystytis po „Brexit“.
2019.05.09 Sibiu deklaracijoje Europos Sąjungos lyderiai bendrai patvirtino savo įsipareigojimą siekti, kad Britanijos išstojimas nepaskatintų kitų valstybių noro sekti Jungtinės karalystės pavyzdžiu ir įsipareigojimą likti vieningais.
Tai – žaidimo taisyklių perrašymo metas, todėl svarbu laiku inicijuoti sprendimus, padėsiančius sustiprinti ES valstybių narių derybines galias. Tam reiktų sukurti naują institucinę struktūrą, gal vertėtų svarstyti dviejų rūmų parlamento idėją. Kodėl?
Šiuo metu EP nariai yra susibūrę į frakcijas pagal politines pažiūras, o ne pagal pilietybę. Europos Parlamente yra 8 frakcijos.
Frakciją sudaro nariai, išrinkti ne mažiau kaip vienoje penktojoje valstybių narių. Parlamento narys negali priklausyti daugiau negu vienai frakcijai. Vadovaujantis Europos Parlamento vidaus taisyklėmis, naujai frakcijai sukurti reikia bent 25 europarlamentarų parašų iš bent septynių ES šalių.
Kai europarlamentarai įkuria frakciją, jie gauna tam tikrų privilegijų – pavyzdžiui, teisę daugiau kalbėti posėdžiuose, biudžetą administracinei veiklai ir teisę vadovauti deryboms dėl teisės aktų.
Parlamento nariai balsuoja individualiai ir asmeniškai. Kai kurie europarlamentarai nepriklauso jokiai frakcijai. Jie yra vadinami nepriklausomais („non-inscrit“) parlamento nariais. Šiuo metu tokių europarlamentarų yra 23.
Pavieniai Parlamento nariai gali steigti jungtines arba kitas neoficialias narių grupes, skirtas rengti neoficialų įvairių frakcijų keitimąsi nuomonėmis specifiniais klausimais įtraukiant įvairių Parlamento komitetų narius, taip pat skatinti Parlamento narių ir pilietinės visuomenės ryšius.
Lietuvos interesus turėtų atstovauti 11 parlamentarų, tačiau jie tampa skirtingų frakcijų nariais; vienas narys šios kadencijos ES parlamente tapo nepriklausomu parlamentaru. Tai reiškia, kad ir taip menkas šalies atstovavimas yra išsklaidytas.
Europarlamentarai ne tik kad neatstovauja vieningos pozicijos, sprendžiant Lietuvai aktualius klausimus, ką rodo ES parlamento ataskaitos, bet ir konkuruoja tarpusavyje.
Neturėdami įsipareigojimų jokiai politinei jėgai Lietuvoje, nepriklausomi europarlamentarai, iš esmės veikia nekontroliuojamai, gali atstovauti savo asmeninius ar lobistų interesus (kas gali paneigti?).
Vietinės valdžios ir žiniasklaidos abejingumas europarlamentarų veiklai palieka jiems pernelyg daug laisvių spręsti savarankiškai ir rūpintis įvaizdžiu bei artėjančiais rinkimais.
Net tuo atveju, kai europarlamentarai bando konsoliduoti jėgas Lietuvai reikšmingų problemų sprendime – tą padaryti sudėtinga dėl didelių šalies atstovavimo disproporcijų – Vokietiją atstovauja 96, Prancūziją – 79, Italiją – 76, Lenkiją – 52 atstovai, o Lietuvą – 11, Estiją – 7, Slovėniją – 8 ir kt. atstovai.
Dauguma sprendimų ES parlamente priimama balsų dauguma, todėl didžiosios valstybės lengviau gali suvienyti pajėgas ir taip prastumti joms aktualius nutarimus, teisės aktus (kas gali paneigti?).
Pvz., pirmoji naujo išrinktojo Europos Parlamento užduotis yra išsirinkti pirmininką. Kandidatus į EP pirmininko pareigas gali siūlyti frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt EP narių.
Balsuojama slaptai. Kad būtų išrinktas, kandidatas turi surinkti absoliučią galiojančių balsų daugumą, t. y. įgyti 50 proc. plius vieno balso persvarą.
Užsitikrinti pozicijas aukščiausiuose postuose (pirmininkų ir pavaduotojų) didžiosioms šalims lengvas, o mažosioms – sudėtingas uždavinys.
Kad ES parlamentarų veikla nėra efektyvi rodo ir jų veiklos vertinimas kadencijai baigiantis. „Lietuvos žinios“ skelbia, kad aukščiausio lygio ekspertų komisija, suburta Briuselyje leidžiamo „The Parliament Magazine“, taip įvertino mūsų praeitos kadencijos parlamentarų darbą: autsaideriams – V.Tomaševskiui skiriama 733 vieta; A.Saudargui – 684; V.Mazuroniui – 662; A.Guogai – 651 . Geriausiai vertinama V.Blinkevičiūtė, jai skirta 121 vieta.
Rinkimų į Europarlamentą retorika remiasi pasikartojančia teze: „Aš geras, jis blogas, aš turiu ryšių, jis neturi ryšių“. Reiktų atsikratyti švogerizmo mentaliteto ir sukurti naujas skaidrias šalių atstovavimo taisykles, procedūras ir institucines struktūras.
Europos Sąjungą reikia keisti ir tam dabar yra tinkamas metas.
Galima pateikti daug argumentų, įrodančių narystės vieningoje Europos sąjungoje privalumus:
1. ES – viena iš supergalybių. Tai – apie 500 mln. gyventojų rinka, kurios sukurtas BVP siekia 15,3 trilijonų Eurų ir šiuo metu yra didesnis už JAV; ši bendrija yra viena iš didžiausių tarptautinės prekybos dalyvių – užsienio prekyba siekia 16 proc. viso pasaulinio eksporto ir importo. Palyginimui – Lietuvos svoris pasaulio ekonomikoje – apie 2,7 mln. gyventojų rinka; 0,06 proc. pasaulinio BVP. ES biudžetas sudarė apie 158 mlrd. Eur, net 48 proc. jo yra skiriama regioninei plėtrai, ES konkurencingumo didinimui ir darbo vietų kūrimui; dar apie 37 proc. yra skiriama žemės ūkiui ir aplinkosaugai, t.y. viso apie 85 proc. biudžeto. Dalis šio biudžeto lėšų teko ir Lietuvai. Akivaizdu, kad ES yra ekonominės gerovės oazė pasaulyje.
2. ES – tai visų pirma vertybių bendrystė. ES 2 str. nurodoma, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis – pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant ir mažumoms priklausančių asmenų teises. Šalys bendrai siekia taikos, gerovės, socialinio teisingumo; siekia drauge stiprinti Europos tautų solidarumą, saugant šalių identitetą ir įvairovę. ES propaguojama demokratija ir pagrindinės laisvės, teisinė valstybė ir bendroji rinka. Bendrosios rinkos nauda labai didelė: aukštesnis gyvenimo lygis, saugesnės vartojimo prekės, žemesnės kainos.
3. Net 2/3 užsienio prekybos vyksta tarp ES šalių narių; nuo 2004 iki 2017 m. senųjų ir naujųjų šalių tarpusavio prekyba išaugo apie 200 proc., o senųjų šalių narių tiesioginės užsienio investicijos naujosiose ES šalyse – apie 350 proc.
4. ES yra parengusi įvairiausių programų ir mechanizmų, kuriais remiantis taikoma finansinė ir techninė parama šalims, tiek siekiant ES narystės, tiek siekiant užtikrinti šalių narių regioninę sanglaudą, t.y. artėjimą prie vienodesnių gyvenimo lygio standartų.
Vardan tos Lietuvos stiprioje vieningoje reformuotoje Europos Sąjungoje.
sekite autorę Facebook
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis