infa.lt

Ko tikėtis iš televizorių 2019 metais?

22 kovo
08:00 2019
OLED854 LP RFT AndroidO

OLED854 LP RFT AndroidO

Lygiai prieš 15 metų prasidėjus „išmaniųjų“ technikos prietaisų erai, buvo manoma, kad televizorius taip ir liks tik „negudrus“ aparatas, kurio dienos iš esmės suskaičiuotos, ypač kai televizijos turinys pradėjo keltis į kompiuterius, planšetes ar mobiliuosius telefonus. Dažnas pradėjo teigti „aš nežiūriu televizoriaus!“ – juk kiek daug kartų yra tekę tai išgirsti Jums pačiam! Didelis, griozdiškas, užimantis daug vietos, o dar prie viso to ir transliuojantis lėkštą ir depresyvų turinį – rodos, televizorius tapo praeities technologijų simboliu, ir jo likimas atrodė nulemtas.

Tačiau, kaip parodė pats gyvenimas, televizorius ne tik išliko, bet ir pats tapo „išmaniuoju“ įrenginiu. Negana to, netgi išsaugantis akivaizdžias technologijų lyderio pozicijas, nepaisant kitų, ypač mobiliųjų prietaisų bumo. Juk, kaip sakoma, telefonai ir socialiniai tinklai, kuriuose mes praleidžiame vis daugiau laiko, mus pavertė vienišiais, o štai televizorius, kurio neva mes žiūrime vis mažiau, išlieka labiausiai žmones vienijančiu buitiniu prietaisu – ir, paradoksalu, bet užimančiu vis didesnę dalį mūsų gyvenimo.

Vakarų pasaulyje televizorius yra labiausiai paplitęs aparatas (jį turi 96 procentai civilizuotų žmonių), o štai „išmanusis“ telefonas visgi tėra antras (jį turi 86 procentai Vakarų pasaulio žmonių). Kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas per metus technologijoms išleidžia apie 500 eurų, ir jau nuo 2017 metų televizorius išlieka populiariausias pirkinys, antroje vietoje palikdamas kompiuterį, ir išvis tik trečioje – „išmanųjį“ mobilųjį įrenginį.

Taip, „išmaniosios“ technologijos braunasi į tokius daiktus, apie kurių kitokį panaudojimą ar funkcionalumą buvome susimąstę retas, pvz., tualetus. Televizoriai taip pat tampa naudojami kitiems dalykams, nei vien naujienų ar serialų žiūrėjimui, ir iš esmės jis tampa centriniu namų kompiuteriu, belaidžiu ryšiu valdančiu kitus prietaisus, o taip pat ir nuotaikos bei aplinkos kūrėjas (prisiminkite vien „Philips“ naudojamą unikaliąją „Ambilight“ funkciją, t.y. papildomą reguliuojamą šviesos šaltinį, galintį veikti net tada, kai televizorius yra išjungtas). Juoba augant „streaming‘o“ ir pačių žiūrovų sukurto turinio panaudojimui, keičiasi ir paties televizoriaus samprata.

O todėl kinta ir paties televizoriaus formos.

Pavyzdžiui, dydis. Televizorių ekranai nuolat auga jau pastaruosius 20 metų ir dar nežada sustoti. Pastaraisiais metais televizorių ekranų įstrižainės padidėjo nuo ilgai dominavusių 42 colių iki 55 colių, kurie dabar jau yra rinkos standartas (sekantis gabaritinis šuolis į naują rinkos standartą pranašaujamas 65 coliai – naujojoje 2019 metų „Philips“ televizorių serijoje du flagmanai 4K OLED UHD televizoriai turi būtent tokių įstrižainių ekranus). Ir, žinoma, rinkos standartu tapo 4K UHD raiškos televizoriai – vaizdo kokybė išlieka pats svarbiausias veiksnys, renkantis televizorių. Tikimasi, kad iki 2020 metų daugiau kaip pusė visų Vakarų pasaulyje parduodamų televizorių bus 4K UHD raiškos aparatai su HDR formatu.

2014 metais atsiradę pirmieji 4K raiškos televizoriai šiemet taps dar populiaresni ir po to truputį įsigalios kaip standartas. Tačiau šiais metais prasidėjo ir naujos kartos raiškos tendencija – dvigubai aukštesnės vaizdo kokybės – 8K televizoriai. Juos pradeda gaminti beveik visos didžiosios pasaulio kompanijos, nors kiti šią madingą tendenciją priima kitu būdu – investuodami į galingesnius paties televizoriaus procesorius, kuris paryškina 4K vaizdą iki 8K vaizdo kokybės – kaip, pavyzdžiui, „trečios kartos“ „Philips“ P5 procesorius. Tiesa, tai, kad tokius televizorius yra įmanoma pagaminti, visgi neišsprendžia tuo pačiu ir atsirandančios problemos – pasaulio rinkoje nėra daug 8K kokybės turinio. Šioje srityje bene laukiamiausiu įvykiu taps 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės, kurias organizatoriai ruošiasi transliuoti būtent 8K formatu. Tokiu būdu tikimasi duoti postūmį šios vaizdo technologijos populiarumui, kuomet vienas svarbiausių planetos sporto renginių bus rodomas iki tol nematyta kokybe ir raiška.

Su turinio trūkumu susiduria ir daugelyje televizorių integruojamas naujasis vaizdo formatas HDR 10+, nors didžiosios Holivudo studijos „Warner Bros.“ Ir „XXth Century Fox“ žada šiais metais padidinti tokią vazdo kokybę atitinkančių filmų gamybą.

Į televizorius pamažu braunasi ir Dirbtinis Intelektas (DI). Pradedant „išmaniaisiais ekranais“, veikiančiais „Amazon Echo Show“ ir „Google Home Hub“ valdymo sistemų pagrindų, baigiant visiškai naujos televizorių koncepcijos – „pasišventusiųjų“ televizorių (angliškai, „Dedicated TV“) atsiradimu ir, beje, gręsiančiu pakeisti visus dabartinius „išmaniuosius“ televizorius. Dirbtinis Intelektas televizoriuose tuo pačiu principu kaip ir šiuo metu „įgūdžių“ principu pagrįstos valdymo sistemos – „Amazon Alexa“ ar „Google Assistant“, o tai reiškia, kad, įsigijus televizorių su Dirbtinio Intelekto sistema, per jį galima valdyti visus turimus buitinius prietaisus, kurie palaiko Dirbtinio Intelekto funkcijas.

Šių metų oficialiai buvo pristatyti ir naujo tipo televizorių ekranai – susukami ar suvyniojami (tokius tobulina ir vysto LG kompanija), nors kol kas specialistai abejoja dėl jų praktinio pritaikymo. Suvyniojami lankstūs ekranai turi didelį pranašumą – tokius televizorius lengviau transportuoti, tačiau kam reikalingas dar vienas nešiojamas televizorius, jei turime gausybę mobiliųjų prietaisų?

Ateitis parodys. Kur kas didesnę perspektyvą ir didesnį potencialą turi pasirodę „keičiamų dydžių“ ekranai, t.y., galintys padidėti ar sumažėti, pavirsdami planšetės, kompiuterio ar televizoriaus ekranais („Samsung“ pirmauja pasaulinėje ekstremalių dydžių ekranų rinkoje). Toks funkcionalumas dabar testuojamas naujuose mobiliuosiuose telefonuose, ir, žinia, jei pasiteisins ten, neišvengiamai atkeliaus ir iki televizorių gamintojų.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 340

Žymos:

1 Atsiliepimas

  1. atsakymas    -  2019-03-22, 23:28

    Lietuvos televizijų ir radijų (bet kokių)
    ĮPRASTINĖ PROGRAMA

    6:00 – Sveiki, jeigu dar gyvi.
    7:00 – Labas rytas, Lietuva. Rusai puola!
    8:00 – Svarbus pranešimas. Suįžūlėjusi Rusija atsakė į mūsų demokratiškas sankcijas – sūrio nebeperka.
    9:00 – Ramanausko-Užkalnio žinios. 18+
    10:00 – Rytų Europos pornostudijų centro įžvalgos „Anal‘itika“.
    11:00 – Labai nuobodi laikraščių apžvalga „Putinas kaltas“.
    12:00 – Himnas, snargliai,ašaros, miško broliai vis dar bunkeryje – duokite pinigų.
    13:00 – Karinė programa. Lietuvos kreiseris „Aukštaitis“ pervadintas į „Š…“(kad nenuskęstų).
    14:00 – Tapino laida – pinigų nėra, bet jeigu atimti iš visų Lietuvos ubagų terbas, keli liberalai galėtų pasistatyti po pilį.
    15:00 – Vaikams. Kasparas apie dėdulę Vytuką, žiaurius sovietus ir nepriklausomybę.
    16:00 – Laida „Sveikata” . Linkevičius: „Rusų kalba man sukelia analinius skausmus”.
    17:00 – Kriminalinės naujienos. Tiesioginė transliacija iš Seimo.
    18:00 – Greitos močiutės paskolos. Imi vieną, o gražini penkias ir savo namus. Tegyvuoja laisvė!
    19:00 – Istorijos paslaptys. Rusija skolinga Lietuvai 100500 milijardų.
    20:00 – Labanakt , vaikučiai. Pasaką jums paseks dėdė Ūsas.
    21:00 – Mistika. Mano miegamajame – KGB agentas. Vedėja – ekstrasensė teta Rasa.
    22:00 – Kakilaitis live. Už kiek galima parduoti Tėvynę.
    23:00 – Šou „Lietuva aukščiau visko“. Kaip iš sveiko proto žmogaus padaryti šungrybio zombį-patriotą? Pasakoja šaulių sąjungos vadas Daugirdas.
    24:00 – Programa „Neužmigsi“.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Okupacijos laikų kolaborantas su daugiau kaip 30 m. narystės TSKP stažu man ne autoritetas. Kandidatas...

2030 m. paties seimo gali nebūti. Bus eurosojūzo vietinė taryba....

Blazyte, laiskas keisti straipsniu fotografijas, ta su raudona ir su violetine jau smarkiai nusidevejo, reiktu...

o kiek žmonių psichologine prievarta buvo verčiami skiepytis " išmes iš darbo", "negalėsi maisto nusipirkti...

žvygiui nėra vietos Lietuvoje...

Nu, bl, nesu matęs individo su tokiu durnu snukiu.Durnumas iš jo fontanu trykšta....

Tai pirma gal baikit išlaidauti .Ministerijų miestelio statyba,stadiono statyba ,kodėl neklausiat ar reikalinga šiuo metu...