infa.lt

Kas yra magas? (4)

21 kovo
05:33 2019

Gaiva Paprastojitęsinys, kitos dalys čia

O dabar pažiūrėkim, kaip reiktų teisingai, kaip magui,  gyventi ankstesnėse teksto dalyse išdėstyto pasaulio sudėtingumo akivaizdoje : (Fragmentų – išminties mozaika iš Olgos Jahontovos – Kharitidi knygų) – „nereikia painioti proto ramybės ir jo nuslopinimo, abejingumo viskam…

Galvoje turi būti tvarka ir aiškumas, tada ten įsivyrauja ramybė. O chaoso prislopinimas jo nepanaikina, nereagavimas į pasaulį tavo vidų apsaugo, bet nesutvarko.

Ar pastebėjote, jog žmonės linkę vadinti blogiu visa tai, kas griauna jų gynybines reakcijas, jų mažo įsitikinimų pasaulio ribas? Žmonių neigimą, jog egzistuoja daug ko, ko jie nežino, neįsivaizduoja ir netiki esant?

Jei norima paveikti žmonių protus, svarbiausia pasirinkti teisingą formą, nes turinys reikšmės neturi… Taigi, pirmiausia – kontaktas su žmogaus gynybine sistema, kryptingai naudojantis analogo principu; su žmogaus gynyba susijungus, sulaužai ją savyje ir tada ji sulūš ir tame žmoguje…

Kai iš tikro sukontaktuojama, susijungiama su žmonėmis, jie eis paskui visur, šoks dėl jūsų į bedugnę, jei analogija, kurią sukūrėte su jais, buvo teisinga. Sielos nelenktyniauja, – tarpusavyje konkuruoja tik žmonių personos, tiksliau – programos, kurios valdo žmonių protus. Jos konkuruoja, stengdamosi, kad jų kuriamos iliuzijos būtų stipresnės už iliuzijas, einančias iš kitų – su kuriais lenktyniaujama.. Tas pat ir tarp vyrų, ir moterų – tiktai jų sielos nekariauja: žemėje padalinti, danguje – kartu, kartu gyvenama tik sielos erdvėje.

Kas yra meilė? – poreikis keistis, tapti kažkuo kitu, įgyti kito formą – „need to shapeshifting“… Meilė yra jėga, stipresnė už viską, už bet ką: galia, turtai, geismas, seksas, skausmas, baimė – viskas jai pavaldu. Ji valdo visas mūsų emocijas. O kiekvienos meilės tikslas yra galiausiai susijungti, susimaišyti su kuo nors kitu už mūsų pačių ribų.

Suprantama, realybė yra iliuzinė, holografinė, multidimensinė, bet, aš teigiu ne atsijungimą nuo jos, o priešingai, susijungimą. Ir tai nereiškia kaupti ar griebti. Tai reiškia kurti: kurk savą Visatą, susijungdamas su tuo, ką išgyveni, kūrybingai, užsiimk realybe, žaisk su ja – besikeisdamas, bemylėdamas… Tada viskas įmanoma, tada viskas – meilė.

Kai ieškome tikros, vieną kartą nutinkančios meilės, – mes ieškome patirties, kuri pakeltų mus aukštyn, iškeltų mus iš mūsų įprastos sąmonės būsenos, sukietėjusio materinio egzistavimo. Tik meilė gali pakeisti ir mus, ir mūsų pasaulį, pakeisti tai, kaip jį matome. Padaryti jį be ribų, be išankstinių vertinimų, be atsargumo… Meilė suteikia laisvę, kurią jausti taip malonu, jog niekas jai neprilygsta.

Dauguma modernių žmonių yra atsijungę nuo savo meilės išgyvenimo, ir protas, įstrigęs savo rutinoje, nebegali keistis į kažką kitą, virsti kažkuo kitu. Instinktai yra viena, o kondicionuotas protas, laikantis tau prieš akis iliuzijų veidrodį – kita. Mylėti yra vienas iš pirminių instinktų, kai jis aktyvuojasi, visa kita irgi ima funkcionuoti aukščiausiame lygyje („love is natural high“), tada galime keistis į ką tik norim, kurti.

Žmonės įtikinti, jog jų lemtis yra ieškoti meilės, siekti, nujausti ją esant kažkur arti ir ne daugiau…

Tik žmogus yra ne tai, kuo jis manosi esąs. Aš tvirtai tikiu, jog šventa yra tai, kas padeda išlaikyti, sustiprina atsiminimus. Individo – individualius, kolektyvo – kolektyvinius… Visa kita yra niekai. Žmonės yra molis su aukštu savęs suvokimo potencialu… Tai reiškia, jog dauguma – bestuburiai, dėl ko jie labai įsižeidžia taip pavadinti – nenori jaustis silpni ir valdomi. Kai tik tai suvokiama, galima imtis formuoti save patiems. Vaikams tai yra lengviau, nes jie dar neįtikinti, kad yra solidžios struktūros.

Egzistencinis aiškumas – kai suvoki, kad mūsų realybė yra ribota. Ir ribota ji yra ne todėl, kad bijome nežinomo ar kad esame kondicionuoti riboti savo percepciją – gal tai irgi tiesa, bet ne tai svarbiausios priežastys. Mūsų realybės išgyvenimas yra susijęs su mechanizmu, kurio pagalba kuriame realybės išgyvenimą – tiktai per komunikaciją! Kito būdo nėra. Kai mes nustojame komunikuoti, mūsų pasaulis sustoja tiesiogine to žodžio prasme… Pasaulis, kokį mes jį žinome, nustoja egzistuoti, nes mes palaikome savo pasaulio egzistenciją, pastoviai juo dalindamiesi: ar su žmonėmis, ar žiūrėdami tv, atsimindami fragmentus, su naminiais gyvūnais, laiškų forma, juos rašydami ir gaudami, kalbėdami telefonu, sėdėdami prie kompiuterio… Mes tai darome visą laiką, nenutrūkstamai, kad mūsų pasaulis būtų be pauzių. Tai paprasta ir genialu.

Tik mūsų galimybė komunikuoti yra ribota, mes turime pasirinkti į ką kreipti dėmesį, o ką atmesti. Ir taip susikuriame savą egzistencinę realybę. Kartais išoriniai faktoriai taip stipriai prikausto mūsų dėmesį, kad jie tampa vienintele mūsų realybe… Arba viduje, pvz, kas girdi balsus savo galvoje, to išorinė realybė sugriūva, susikoncentravęs į savo vidų jis ja nebesirūpina… „Įsikurti ir susitvarkyti gyvenimą“ iš tikro reiškia užkirsti visus kitus savo komunikacijos kanalus ir pamiršti apie savo pergyvenimų kūrybą. Priešingi šitam yra tie, kurie neįsikūrę, nesusitvarkę, bet jų realybė gyva, kinta, mirguliuoja, plečiasi… Į ją nusižiūrėję, ir kiti gali prisiminti daryti tą patį.

Tik negalima primesti, nei savo įsitikinimų, nei tiesų, nei žinojimo ar net pagalbos kitiems. Negalima atimti kitiems pasirinkimo teisės – už šitai Karma jau ima veikti, aktyvuojasi, ir visai nesvarbu tavo geri norai ar šventas įsitikinimas savo teisumu. Žmogus gali pasirinkti, savo pasirinkimą keisti, susivokti ką darė negerai ar gerai, atgailauti. Kai finikiečiai statė Babiloną, grasindami dievams, tai buvo jų teisė. O štai kai jie ėmė versti aplinkines tautas tikėti, prisidėti, eiti kartu ir nesipriešinti, štai tada ir nuėjo niekais jų užmanymas. Ir jie patys kartu, iš paskos…

Turint žinias yra sunku jas pasilaikyti sau, nepriekaištauti kitiems, kai jos jiems neįdomios ar jie nenori jų išbandyti, ar leisti tau jas išbandyti ant jų… Savo žinias ramiai gali bandyti tik savo paties atžvilgiu ir, jeigu tau to per mažai, tai gal tikrai, geriau tada būtum likęs neišmanėliu. Nes sugebėti išlaikyti savyje energiją yra vienas bazinių dalykų, o kiek dar reikia augti ir vystytis, kad kažką savarankiškai galėtum reikšti iš tikro.

Senos vedinės žinios pažymi, jog pirmas tikslas – nemirtingumas, po to tampama dievu ir tik paskui jau eina visi kiti vystymosi etapai… į rachmanus tik nuo 300 metų amžiaus priimdavo, nes iki tol žmonės dar skaitydavosi jaunikliais…

Gaiva Paprastoji

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 176

Žymos:

1 Atsiliepimas

  1. Hm    -  2019-03-25, 19:42

    …siūlyčiau „komunikaciją” keisti – bendravimu, bo skamba kaip ejakuliacija, edukacija ir kitoks kalbinis šlamštas. Jei jau mąstote lietuviškai, tai neterškite lietuvių kalbos svetimybės. Svetimybė kalboje, mąstyme – klaida, šiūkšlė… Švari kalba – teisingas mąstymas… Keli pastebėjimai. Meilė nėra instinktas, tai Kūrėjo galia mumyse. Instinktai pagrindiniai tik trys – daugintis, pirmauti (dominuoti) ir baimė. Pirmieji du skatina žmogų ir ne žmogų veikti, baimė stabdo nuo susinaikinimo. Tai ir yra „džiunglių įstatymas” – stipresnis valgo silpnesį ir visai nesvarbu kaip… Taip kol kas ir gyvena žmonija… Kad kažkaip pradėti susivokti mus supančiame pasaulyje, pradžioje pakaktų žinoti, jog savyje turime asmenybinę savo pusę kuri gimė ir numirs, ir dėl to labai nerami. Ir turime esybine pusę, kuri atėjo į šį gyvenimą su praėjusių gyvenimų patirtimis… Ne šiaip sau ir ne atsitiktinai gimsta išskirtinai gabūs nuo mažumės vaikai. Tai jų praėjusių gyvenimų įdirbis… Norint tobulėti reikią savyje ieškoti ir susirasti esybinę pusę ir su kiekviena diena mažinti savo gyvybinės energijos išteklius asmenybinei pusei ir tiek pat didinti esybinei pusei, kad kuo anksčiau būtų žmogus pasiruošęs mirti, bet kurią akimirką. Tik mirties akyvaizdoje žmogus elgiasi teisingai. Mirtis yra pats svarbiausias gyvenimo įvykis iš karto po gimimo. Jei koks mokymas moko gyventi, bet nemoko kaip reikės numirti, tai toks „mokymas” apgaulė… nebesiplėsiu nors ir nepaminėjau proto buthi – būties, praėjusių gyvenimų patirties proto, o šiaip visai neblogai, sveikinu…

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....

tik neap siš ik iš laimės....

kokiam uriupinske ar žopinske gyveni?...

Kodėl tiek mažai?...

Specialiai pasitikrinau - tik vakar paskelbta info apie Pugačiovą, neknisk proto troli. Ir dar net...