infa.lt

Facebook „užsidaro“

Facebook „užsidaro“

07 kovo
21:25 2019

M. Zuckerbergas ir D. Nedvedevas

Socialinių tinklų ateitis – labiau uždara ir su daugiau privatumo. Tokią nuomonę išsakė „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas (Mark Zuckerberg). Jo socialinis tinklas, tapęs „atviros skaitmeninės svetainės“ pavyzdžiu, dabar keičia kursą į asmeninių duomenų saugumą.

Pasak M. Zuckerbergo, pastaraisiais metais naudotojai vis dažniau renkasi nedideles uždaras bendrijas.

Kaip pavyzdį M Zuckerbergas pateikė momentinių žinučių papildinį WhatsApp, akcentuojantį saugų bendravimą.

Buvo pažymėta, jog Facebook netalpins savo serverių šalyse, kuriose yra žmogaus teisių pažeidimo į asmeninį gyvenimą ir minties bei žodžio laisvę grėsmė. Facebook vadovas pabrėžė, jog tai gali privesti iki pilno ar dalinio paslaugos blokavimo tokiose šalyse, ir jo kompanija tam pasiruošusi.

Tuo pačiu ir pati „Facebook“ kompanija tapo taikiniu kaltinimams. Prieš metus socialinis tinklas atsidūrė didelio asmeninių duomenų nutekėjimo skandalo centre, rinkimų kampanijos JAV metu.

Rusijoje, 2015 metais priimtas įstatymas, įpareigoja RF piliečių asmeninių duomenų saugotojus juos apdoroti tik Rusijos teritorijoje. Praėjusių metų gruodį „Facebook“ kompanijos atžvilgiu buvo surašytas administracinis protokolas dėl šio reikalavimo nevykdymo.

rusų k

vokiečių k

ispanų k


Žymos

komentarai 5

  1. The High Wire    -  2019-03-09, 10:58

    Facebook prarado labai daug vartotojų, nes smarkiai cenzuruoja. Geriausias to pvz: ištrintos grupės diskutuojančios apie skiepų žalą. Kai pasaulyje jau nebėra klausimo ar skiepai yra naudingi ar žalingi, kai pasaulyje keliamas klausimas: ANT KIEK PAVOJINGI YRA SKIEPAI, FB’kas – cenzuruoja. Tad ir populiarėja VK (v kontakte) ir t.t…

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Andrius    -  2019-03-19, 22:57

    Gal jau tik nenusišnekėkit apie skiepus. Ar jūs aiškinate programuotojui kaip jam dirbti? Ar jūs aiškinate inžinieriui kaip jam dirbti? Tai gal neaiškinkit ir medikams. Kiekvienas esam savo srities profesionalai ir turime pasitikėti vieni kitų kompetencija.

    Atsakyti į šį komentarą
  3. regis    -  2019-03-20, 08:55

    Andriui,
    jūs būtumėt teisus tuo atveju, jei internete nebūtų skelbiama daugybės žmonių(tūkstančių) liudijimų, kurie nukentėjo nuo skiepų. Tame tarpe ir gydytojų. Tame tarpe net ir lietuvių. Todėl pasitikėjimo gydytojais nėra ne tik dėl aukščiau išvardintų dalykų, bet ir dėl to, kad jie patys nežino skiepų sudėties ir dažnai nežino galimų šalutinių poveikių. Žinot kodėl? Nes tiesiog nesidomi, o kartais net juos slepia.

    Atsakyti į šį komentarą
  4. Kvantikas    -  2019-04-03, 18:38

    Pūskit NX..Jūs visų galų genijai ir visažiniai…ANTIVAKCINACIJOS JUDĖJIMAS turi įdomią struktūrą, kurioje sutinkami daugelyje propagandinių naratyvų ar sąmokslo teorijų vystomi elementai.

    1) Neapibrėžtos baimės, nerimo kurstymas. Tai yra kalbos apie paslaptingas mirtis, ligas, nukentėjusius, grėsmę ir siaubingas pasėkmes

    2) Apeliavimas į jautrią temą – vaikų sveikatą ir likimus. Skiepai šia prasme labai naudinga tema, nes neatsiejama nuo vaikystės patirčių, imuninės sistemos ir atsparumo ligoms kūrimo.

    3) Nepasitikėjimas valdžios struktūromis ir globaliomis sistemomis. Manoma, kad slepiama pavojų informacija arba skiepijimo procesas tiesiog niekaip nekontroliuojamas.

    4) Didžiojo plano teorija (kažkam naudinga, kažkas pelnosi, kažkas bando valdyti visuomenę, keisti pačio žmogaus organizmą ar net genomą).

    5) Mokslo bendruomenės atmestų teorijų platinimas (grįžtam prie nepasitikėjimo sistemomis). Mokslininkų aiškinimais nepasitikima, nes jie atstovauja kažkokią platesnę bendruomenę, už kurios numatomas išankstinis interesas ar atstovavimas Didžiajam planui.

    6) Subtilesnis metodas – apeliavimas į tikimybę. Tikimybėmis galima vertinti labai daug reiškinių, tačiau skiepų atveju galimi šalutiniai poveikiai paverčiami emocine tikimybės interpretacija. Kitaip sakant, net ir 0,00001 proc. tikimybė emociniame kontekste tampa „tau gali nutikti taip arba taip“, 50 proc.

    7) Apeliavimas į neištirtus dalykus. Dažnai kalba kreipiama link argumento, kad „poveikis neištirtas“, nors tai reiškia tai, kad to poveikio tikimybė net ir nesvarstoma. Kitaip sakant, nevaikščiok po mišką, nes tave gali sudraskyti baltasis lokys. Lietuvoje baltieji lokiai negyvena ir tokio fakto svarstymas nieko vertas, bet ar kas nors gali garantuoti, kad taip neįvyks?
    8) Antivakcinacijos versliukas. Firmus medicus. Atsiradus didesnei auditorijos daliai susikūrė pseudomokslines teorijas ir įvairiausius panašius pagrindinimus vystančios socialinių tinklų grupės, net leidiniai ar knygos. Situacija naudojasi ir kai kurie alternatyvios medicinos arba sveikos gyvensenos propaguotojai, kurie abejonę skiepais savanaudiškai ir rizikingai gyvybėms mato kaip galimybę propaguoti savo idėjas. Apeliacija į tai, kad priešinamasi farmacijos pramonės naudos siekiui niekaip nepanaikina fakto, kad naudos siekėjų pilna ir skiepų priešininkų gretose.

    9) Galiausiai, tapatybės stiprinimas mažoje grupelėje. Dalis skiepų priešininkų audringai už savo pažiūras kovoja vien todėl, kad gina susikurtą grupinę tapatybę ir priešinasi tariamiems farmacijos pramonės ar ją ginančiųjų išpuoliams. Tokie žmonės kritiką ar pajuoką paverčia motyvacija dar labiau įsisprausti į savo grupės gretas ir kautis su išorės blogiu (farmacijos pramonė, mokslininkai, žiniasklaida ar tiesiog pirštu prie smilkinio sukiojantis kaimynas). Savo pažiūrų atsisakymas jiems jau reiškia grupės ir gintos tapatybės išdavystę.

    10) Kvailumas. Labiau beribis nei Visata.

    Atsakyti į šį komentarą
  5. laimis    -  2019-04-12, 15:48

    – Kvantikui – tu priklausai religiniams fanatikams, o kiti diskutuoja apie skiepų daromą žalą.
    – Būtent JAV ir iškiko skandalas, kai po skiepų vaikai tapdavo virtomis držovėmis, o užaugę atrodo kaip su douno sindromu.
    – Jeigu nebūtų tokių nesamonių, tai niekas ir nekalbėtų.
    Pvz.: SURS viruso epidemijos metu Anglijoje gamino vaistus, kuriuos skirdavo tik beviltiškiems ligoniams, nes jie visiškai sunaikindavo ligono imuninę sistemą. Bet valstybiniu lygmeniu buvo užperkamos vakcinos (tame tarpe ir Lietuva), deja Vokietija atsisakė ją pirkti nes nustatė jog vakcina turi genetinį poveikį, kuris pasireiškia ne vakcinuotam asmeniui bet jo palikuonims – dėmesio sutrikimais, negebėjimu susikaupti, intelektinių gebėjimų stoka….
    – Taip kad nebūtų tos baimės jeigu Pasaulinės nacijos nekovotų tarpusavyje genetinio modifikavio lygmeniu arba tiesiog pripažintų savo klaidas, bet ne – jie bijo teismų, o eiliniai žmonės juk neįrodys vakcinos susietumo su vaiko debilumu.
    – Va dėl sistemos neveiksmingumo, žmonės neskiepija vaikus net ir tomis vakcinomis, kurių tikrai reikėtų.
    – Vakcinos yra pavojingos IR NETGI LABAI.
    – KLAUSIMAS TIK KIEK JOS YRA PAVOJINGOS IR KOKIA ATSAKOMYBĖ UŽ JAS?

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar palaikote išlaidų gynybai didinimą iki 2.5% BVP?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Facebook „užsidaro“* - nuoroda: https://infa.lt/30053/facebook-uzsidaro/