infa.lt

„Žinia”. M.K. Čiurlionis

Lietuvoje pribrendo metas diskusijai apie dvigubą pilietybę, kurią, esą siekdami išsaugoti Lietuvos piliečius Lietuvai, bando įteisinti Seimo valdančioji dauguma – LVŽS partija su Ramūnų Karbauskiu priešakyje. Diskusijos pradžiai straipsnio autorius surinko iš įvairių tinklapių raktinius argumentus (jo požiūriu) parodančius dvigubos (daugybinės) pilietybės trūkumus valstybei ir darančius žalą joje liekantiems bei ją išlaikantiems piliečiams.

Pagrindiniai teiginiai:

1. Lietuvio pasas sprendžia visas galimas kitą pilietybę įgijusių tautiečių problemas jiems atvykstant į Lietuvą ir nesukuria NEPAGEIDAUJAMŲ pasekmių Lietuvos pilietinei visuomenei.
2. Dvigubos (daugybinės) pilietybės kaip masinio reiškinio atveju NEPAGEIDAUJAMOS pasekmės Lietuvos valstybei ir pilietinei visuomenei yra neišvengiamos, dalį jų galima nurodyti jau dabar.

Lietuvos politikų ir pilietinės visuomenės atstovų iki šiol jau išsakyti argumentai prieštaraujant referendumui dėl dvigubos pilietybės:

1.

http://punskas.pl/r-karbauskis-siulo-referenduma-del-dvigubos-pilietybes/

R. Karbauskis siūlo referendumą dėl dvigubos pilietybės

Grupė visuomenės veikėjų dar 2010 m. išplatino Pareiškimą ragindami Lietuvos Respublikos Seimą nepriimti Pilietybės įstatymo, kuriuo būtų sudarytos sąlygos dvigubai pilietybei tapti masiniu reiškiniu.

Tuomet vienas iš šio Pareiškimo autorių, filosofas prof. Vytautas Radžvilas taip sakė:

„Pilietybė yra politinis ir teisinis institutas, apibrėžiantis asmens ryšį su savo valstybe. Svarbiausi šio ryšio komponentai – teisės ir pareigos. Asmuo įsipareigoja valstybei vykdyti tam tikras pareigas ir tai daryti nuolatos. Pilietybės institutas nepripažįsta proginio ar atsitiktinio ryšio su valstybe. Vien šito pakanka norint suprasti, kad asmenys, kurie yra išvykę iš Lietuvos ir jau įgiję kitų šalių pilietybę, iš principo negali būti visaverčiais Lietuvos Respublikos piliečiais. Nes jie fiziškai nepajėgūs vykdyti svarbiausios piliečio pareigos – nuolatos dalyvauti išlaikant ir palaikant savąją valstybę.

Todėl dvigubos pilietybės įvedimas savaime suponuoja pilietybės instituto diskriminaciją. Atsiranda dviejų rūšių Lietuvos piliečiai: tie, kurie, turėdami Lietuvos pilietybę, kasdien vykdo savo pareigas ir naudojasi piliečio teisėmis, ir tie, kurie turi tik teises, bet nevykdo jokių pareigų“.

Pareiškimą dėl dvigubos pilietybės pasirašė:

Julius Andrejevas, Nijolė Andrejevienė, Antanas Andrijauskas, Vytautas Berenis, Ričardas Čekutis, Tomas Čyvas, Eduardas Daujotis, Vytautas Daujotis, Kęstutis Dubnikas, Algirdas Endriukaitis, Bronislovas Genzelis, Arvydas Janulaitis, Arvydas Juozaitis, Alvydas Jokubaitis, Danutė Jokubėnienė, Jonas Juškaitis, Algirdas Kazlauskas, Gediminas Karalius, Saulius Lapienis, Faustas Latėnas, Bronius Leonavičius, Marcelijus Martinaitis, Linas Medelis, Irma Mikulėnienė, Valentinas Mitė, Romas Pakalnis, Petras Plumpa, Vidmantas Povilionis, Romualdas Ozolas, Vytautas Radžvilas, Gediminas Ringys, Arnas Simutis, Vytautas Sinica, Eugenijus Skrupskelis, Nerijus Staniulis, Algirdas Šidlauskas, Jonas Vaiškūnas, Gražina Vitartaitė

2.

2018 m. birželio 19 d., Feliksas GRUNSKIS

http://www.birzietis.lt/?data=2018-08-28&rub=1364477115&id=1529323556

„Vie­na iš Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jos kū­rė­jų, Nepriklausomybės Akto sig­na­ta­rė Zi­ta Šli­čy­tė:

„Vals­ty­bė yra ne kas ki­ta, o pir­miau­sia – pi­lie­čių or­ga­ni­za­ci­ja. Pi­lie­čiai vals­ty­be rū­pi­na­si, ją iš­lai­ko, įgy­ven­di­na ir gi­na jos įsta­ty­mus. Vi­sų įsta­ty­mų lai­ky­ma­sis yra pi­lie­čio pa­rei­ga. Pi­lie­čiai, ku­riems ne­rei­kia mo­kė­ti mo­kes­čių, gin­ti Kons­ti­tu­ci­jos, sau­go­ti vals­ty­bės te­ri­to­ri­jos, nė­ra pi­lie­čiai. Są­mo­nin­gu pi­lie­čiu ga­li bū­ti tik gy­ven­damas sa­vo vals­ty­bė­je – Lie­tu­vo­je“.“

3.

Nepriklausomybės Akto signataras Rolandas Paulauskas:  https://www.musugretos.org/programa-lietuvai/

13. Dvigubos pilietybės reikalas:

13.1. dviguba pilietybė diskriminuoja liekančius gyventi Lietuvoje;

13.2. antros pilietybės suteikimas emigrantui – savotiška premija ir skatinimas palikti Tėvynę;

13.3. pilietybė – tai santykis su valstybe, su teisėmis ir pareigomis (pavyzdžiui, esant dvigubai pilietybei, kuri valstybė šauks į kariuomenę?)

13.4. pilietybė – santykis su valstybe, savo esme panašus į santykius su tėvais. Gimdytojų mes negalime pasirinkti ir jų negali būti daug. Dvi ar daugiau pilietybių – tai tas pats, kaip daugpatystė ar daugmotinystė;

13.5. problemos, atsirandančios dėl emigrantų ir jų vaikų santykių su Lietuvos valstybe turi būti sprendžiamos įvedus ,,Lietuvio kortą“.

4.

Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis 2017-05-01

DVIGUBA PILIETYBĖ KAIP IŠĖJIMAS IŠ ISTORIJOS

http://www.savastis.lt/europos-sajunga/dviguba-pilietybe-kaip-isejimas-is-istorijos/

„Kai po sovietinės okupacijos priiminėta Lietuvos Respublikos pilietybės nuostata, buvo apgalvotai aiškiai įrašyta – viena, turint mintyje, kad tai yra moralinė mažos tautos savisaugos ir išlikimo bei mobilizavimosi nuostata. Jeigu tai pakeisime, tai po antrą pilietybę galės įgyti visos Lietuvos mažumos, o taip pat bet kokie atvykėliai. Jie gaus formalų didžiųjų valstybių teisinį gynimą ir priartėsime prie daugybinės pilietybės įgijimo, reiškiančio visišką valstybės likvidavimo idėją ateityje.

ES programa ,,Aktyvių piliečių Europa” – tautinės pilietybės atsisakymas. Tai ateities Lietuvos suverenios valstybės vilkduobė. Tokio pavadinimo programą 2007-2013 metams parengė Europos bendrijų komisija ir patvirtino Europos parlamentas ir Taryba. Programos įžangoje nurodoma, kad šios Europos Programos išlaidoms skiriama 235 mln. eurų.

Pirmuoju ,,Aktyvių piliečių Europa” programos punktu nurodyta: ,,Sąjungos pilietybė turėtų būti pagrindinis valstybių narių piliečių statusas”. Po to seka nuorodos ugdyti ,,priklausymo bendriems Europos idealams jausmą”. Priėmus dvigubos pilietybės nuostatą šiandien visai netoli ta riba išvis atsisakyti tautinės pilietybės kaip ir suvereniteto bei valstybingumo tapus Europos regionu su Bavarijos, Techaso ar Tatarstano statusu? Galima palyginti su dabartine Lietuvos pilietybe, kad ją turėdamas gali būti kiek nori dzūku, žemaičiu ar aukštaičiu ar netgi dzūku-aukštaičiu. Taip ir dabar ES planuojama viena ES pilietybė, o paskui gali būti lietuviu, estu ar vokiečiu, bet kalbos apie nacionalinę valstybę negali būti.“

5.

https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/arvydas-juozaitis-dvigubos-pilietybes-spastai.d?id=78861369

Dr., filosofas, rašytojas, kandidatas į LR Prezidentus Arvydas Juozaitis:

Vieniems piliečiams tik teisės, o kitiems – dar ir pareigos

Žinoma, ne retas Tėvynę palikęs lietuvis, net apsisprendęs prisiekti kitai valstybei, nuoširdžiai nesupranta, kodėl „ta Lietuva“ atsisako jam išsaugoti jo „prigimtinę“ pilietybę? Juk jis nori „išsaugoti ryšį su Lietuva“. Juk išeivių pinigai kiekvienais metais tebesiunčiami į Lietuvą, tėvams ir net vaikams! Varge mano. Pareigos tėvams ir vaikams – motutės gamtos dovana, ne valstybės. Pinigai saviesiems buvo siunčiami net į Sibirą. Pareiga valstybei gi yra visai kitos prigimties. Valstybėje gyvenama, joje tiesiami keliai, saugoma ir ugdoma kultūra, mokykla, sveikatos apsauga. Pagaliau ji ginama ginklu ir ja didžiuojamasi Olimpinėse žaidynėse. Tai savaime aišku? Ne, nebe savaime, nes kitai valstybei prisiekęs lietuvis jau kitos kategorijos lietuvis – visos valstybinės prievolės jam reiškia kitą valstybę. Be to, jis, jeigu išsisaugos Lietuvos pilietybę prisiekęs kitiems, atleiskite, bus „gudresnis“. Jis privalės ginti naująją Tėvynę, mokesčius jai mokėti ir net ja didžiuotis, o Lietuvai „siųs žinią“, kad liko patriotas.

Taip, tuo atveju Tėvynės pilietybė liks tik kaip asmeniškai ir psichologiškai patogus priedas. Tikra pilietybė, kaip teisių ir pareigų pusiausvyra, liks neišvykusiems, neišsižadėjusiems, o jiems, „gudresniems“ – tik teisės.

(…) 

2017 metų rugpjūčio 8 d. Seime įregistruotas Lietuvio paso įstatymo projektas. Drauge ir visas su juo susijusių projektų paketas. Pagal šiuos projektus kitas pilietybes įsigiję kilminiai Lietuvos išeiviai, gaudami (be jokių trukdžių) Lietuvio pasą, gautų ir visas Lietuvos piliečio teises (laisvo atvykimo, nuolatinio gyvenimo, švietimo ir mokslo, kitas socialines teises, o jų vaikai ir vaikaičiai – automatišką Lietuvos pilietybės atkūrimo teisę, grįžtant namo). Negautų tik vieno – spręsti mūsų, likusių Tėvynėje, valstybės reikalų, politinio šalies likimo, negalėtų balsuoti Seimo, prezidento rinkimuose, referendumuose

6.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/dviguba_pilietybe__melas/

Dviguba pilietybė – melas

2017 spalio mėn. 20 d.
Arvydas Juozaitis

„Dviguba pilietybė tik paskatins naują emigracijos bangą – ar girdėjome tokią mintį? Nė žodžio. Nė vieno tyrimo, nė vieno balso. Nes reikia šaukti priešinga, ir tik viena kryptimi. Šaukti taip, kad nesigirdėtų klausimo: „Ponai ir draugai, o juk dviguba pilietybė tik skatina Lietuvos išvarymą iš Lietuvos.“

Ponai ir draugai, nekalbėkime apie labai retus atvejus (tokių visuomet atsiras), o pabrėžkime grėsmingą tendenciją.

Pirma. Kodėl protagonistai kalba tik apie dvigubą pilietybę? Atidenkime jų kortas ir pamatysime, kaip atsiveria Pandoros skrynia. Lietuvis godus, jam, kad taptų pasaulio piliečiu, netrukus reikės ne dviejų, o trijų ir t.t. pasų.

Antra. Globalios Lietuvos aktyvistai reikalauja dvigubos sąžinės (trijų pilietybių atveju – trigubos, ir t.t.) žmogaus. Viena Tėvynė, viena ir sąžinė. Net komunistai žinojo šią aksiomą, todėl ir kūrė viengubą „tarybinį žmogų“. Tuo metu mūsų globalistai siekia „euro-transatlantinio žmogaus“. Susidvejinusio, šizofreniško.

Trečia. Žmogus, įgyjantis JAV pilietybę, priesaika atsisako visų kitų valstybių pilietybių. Kodėl būtent JAV lietuviai iki pastarojo meto labiausiai kaitino dvigubos sąžinės „piliečius“? Vadinasi, papuvę lietuvių pamatai.

Ketvirta. Tėvynė, pasakys oponentai, – tai viena, valstybė, kurioje gyvenu, – kita. Tai ir mylėk Tėvynę, ir grįžk į ją. O jeigu pabėgai iš jos, net išsižadėjai jos svetimu pasu, tai padėk jai būdamas ir kitos valstybės piliečiu. Turėk sąžinės. Kur čia problema? Juk niekas netrukdo.

Penkta. Atvirai ir skaudžiai: Lietuvos pilietybė absoliučiai daugumai pabėgėlių reikalinga tik kaip tiesiausias kelias į Tėvynėje paliktą turtą, žemę. Juk tada be jokių papildomų sąnaudų galės prekiauti, pardavinėti žemę užsieniečiams. Nereikės peržengti įvairiausių teisinių, kainuojančių procedūrų.

Šešta. Kokias kiaulės akis reikės turėti lietuviui, kai jis su Lietuvos pasu kišenėje skubės pagalbos ne į Lietuvos ambasadą ar konsulatą, o, tarkime, į Anglijos ar Airijos? O juk taip ir bus, ten „solidžiau“. Ir apskritai, kokiai šaliai tada atstovaus lietuvis? Šizofreniškai kelioms?

Septinta. Bjauriausia tezė… Lietuvos Konstitucinis Teismas jau tris kartus (kartą net prezidentei D.Grybauskaitei) išaiškino, kad „dviguba pilietybė“ pagal Konstituciją negalima. Taškas. Reikia referendumo. „Ne!“ – sako toks ponas ir draugas Žygimantas Pavilionis (jį reikia paminėti, nes jis itin jėzuitiškai ir akiplėšiškai tai daro). Ne, sako ir jo sekėjai. Konstitucija, matai, yra „euro-transatlantinė“ (tai svarbiau negu lietuviška), ją galima vartyti taip, kaip reikia „šiuo metu“. Visa tai primena prievartautojo požiūrį į vargšę mergelę: vieną kartą atstums, antrą kartą neprileis, trečią kartą… Bet kur tau, aš jai ketvirtą kartą užtaisysiu, ir ji tada jau niekur nesidės! Rusais pagąsdinsiu, kad tie baisiau prievartaus.

O kur dėsimės mes, broliai lietuviai? Juk su vienu pasu, viena pilietybe liksime antrarūšiai, netikri „euro-transatlantiniai“ lietuviai. Likome namuose, Tėvynėje, ją labiau mylėjome už pabėgėlius. Vadinasi, neverti kitų valstybių privilegijų. Ką gi, kvaili ir kalti. Bet kol dar galime, pasakykime: DVIGUBA PILIETYBĖ – MELAS.“

7.

http://www.siandien.info/v-pleckaitis-dviguba-pilietybe-nesulaikys-emigracijos-is-lietuvos/

2017-04-29

Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Petras Plečkaitis:

Dviguba pilietybė nesulaikys emigracijos iš Lietuvos

„Opozicinei konservatorių partijai vadovaujant surinkta daugiau kaip šimto Seimo narių parašų, kuriais siekiama, ignoruojant Lietuvos konstituciją, atskiru įstatymu pripažinti dvigubą pilietybę.

(…)

Mano galva, yra daug iliuzijų, kad įteisinus dvigubą pilietybę sugrąžinsime dalį emigrantų ar bent pristabdysime tokiu būdu emigracijos mastą. . Reikia tiesiai šviesiai pasakyti, kad dviguba pilietybė suteiks mūsų piliečiams užsienyje didesnį komfortą ir didesnį pasitikėjimą. Tai yra gerai, kad bent užsienyje gyvenantys tautiečiai jaus savo valstybės globą ir dėmesį, galės kreiptis į mūsų ambasadas užsienyje pagalbos, jei jos negaus iš naujos savo tėvynės.

Tačiau dviguba ar triguba pilietybė tikrai nesumažins emigracijos. Atvirkščiai. Ji dėlto gali net padidėti, nes juk užsienyje gyvenantiems lietuviams bus ne tik geresnės gyvenimo sąlygos , bet ir dviejų valstybių globa. „Vietiniams“ lietuviams, likusiems Lietuvoje gyvenimo sąlygos vargu bau ar pagerės. Kaip ir nepadidės savo valstybės rūpesčio.

Mūsų tautiečiai vyksta dirbti ir gyventi į užsienius ne todėl, kad savo tėvynėje miršta iš bado, kad vyksta karas,- o gal nuolatiniai gąsdinimai karu juos baugina ir verčia išvykti ? Jų niekas nepersekioja dėl religinių ar politinių pažiūrų. Jie važiuoja geriau, patogiau ir turtingiau gyventi, ieškoti savo laimės, kurios Lietuvoje neranda. To laisva bei demokratinė valstybė uždrausti negali. Bet ir skatinti emigracijos neapgalvotais sprendimais šalies valdžia neturėtų.

Mūsų valstybė kol kas yra per daug silpna, skurdi ir per daug socialiai neteisinga, lyginant su tomis šalimis, į kurias traukia mūsų tautiečių pulkai. Kol ji tokia bus, emigracija nesumažės. Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas bei teisingumo didinimas turėtų būti kiekvienos valdžios pagrindinis prioritetas. Tai vienintelis kelias emigracijai sustabdyti, esant atviroms sienoms su išsivysčiusiomis Europos Sąjungos šalimis.

Naujos valdžios prioritetai kol kas nukreipti į smulkmenas,  o ne į esminius žmogaus ir visos valstybės klausimų sprendimus, kurie yra susiję su nepopuliariais mokesčiais turtingiausiam sluoksniui ir socialiai atsakingu jų perskirstymu.“

8.

https://slaptai.lt/%C5%BEym%C4%97/lietuvos-pilietybe/

Prof. Vytautas Sinkevičius:

“Norint pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, reikia kad referendumu tam pritartų daugiau nei pusė visų balso teisę turinčių gyventojų. Tai reikštų, kad, rinkimų aktyvumui pasiekus 50 proc., visi dalyviai turėtų pasisakyti už Konstitucijos pataisas.”

****

Lietuvos valstybei ir pilietinei visuomenei pavojingas referendumas vis tik VYKS NEPAISANT JOKIŲ PRIEŠTARAVIMŲ. Dėl to reikėtų pasitarti kaip elgtis jo metu.

Mano pasiūlymas būtų – vykstant į būsimus Prezidento ir ES parlamento narių rinkimus – rinkimų biuletenius paimti ir balsuoti, o dėl referendumo biuletenio NEPASIRAŠYTI ir jo NEIMTI.

Referendumui dėl dvigubos pilietybės – nei „UŽ“, nei „PRIEŠ“, t.y. į referendumą NEATVYKTI ir jame NEDALYVAUTI.

2019-03-05

Antanas Andziulis