infa.lt

Facebook nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba, penktadienį vienbalsiai, kaip teigia Ramūnas Karbauskis, pašalino iš partijos vieną aktyviausių jos narių – Mindaugą Puidoką, pagarsėjusį Kauno įvykių metu, kai iš Eglės ir Gintaro Kručinskų buvo atimti vaikai, tuo pretekstu, esą mama prieš vieną jų panaudojo smurtinius veiksmus.

Tada, Seimo narys, išrinktas vienmandatėje apygardoje Kaune, pareiškęs, jog privalo pasirūpinti savo rinkėjais kaip jų atstovas, ėmėsi visko, kad vaikai būtų grąžinti tėvams. Jau tuo metu partijos vadovybė kreivai pažiūrėjo į tokią vieno savo nario iniciatyvą. Tačiau tai buvo tik pradžia.

Vėliau Mindaugas Puidokas, pasitelkęs teisininkus ir visuomenininkus ėmėsi „vaikų teisių” įstatymo pataisų, prieš kurias sukilo visas už tą įstatymą balsavęs Seimas, tam pasitelkęs ir žiniasklaidą – esą Seimo narys nori sugrąžinti laikus, kai „buvo galima mušti vaikus”. Nors niekada Lietuvoje įstatymo, leidžiančio mušti vaikus nebuvo.

Seimo poziciją galima suprasti – ne visi sugeba sąžiningai pripažinti savo klaidas, priimant tokį įstatymą, kaip tą padarė Mindaugas Puidokas pateikęs tas pataisas. Seimas nepripažino. Iš dalies tų pataisų būtinumą suprato ir Ramūnas Karbauskis, pateikęs savo švelnesnių, labiau kompromisinių, lyginant su M. Puidoko, pataisų variantą, prieš kurį vėlgi – prieš pasisakė opozicinės partijos.

Šis įstatymas suskaldė ir Seimą – jame atsirado trys grupės, iš kurių viena siūlė radikaliai keisti įstatymą, kita siūlė kompromisinį variantą, o trečia – siūlė nekeisti nieko.

Galima pasakyti taip – Dovilės Šakalienės pakištas „Trojos arklys” – „Vaikų teisių” įstatymas – sugriovė vienybę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, ko pasekoje iš partijos savo kandidatūras į Lietuvos Respublikos prezidento postą iškėlė du kandidatai – vienas oficialiai palaikomas Ramūno Karbauskio, – Saulius Skvernelis, o kitas – Mindaugas Puidokas – iškeltas visuomenininkų ir tėvų, kurie nemato alternatyvos šiam kandidatui, kaip vieninteliam Lietuvoje stojusiam prieš institucinį smurtą šeimų atžvilgiu.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Šiandien, stebint kaip internete renkami parašai už kandidatus, siekiant peržengti rinkimų barjerą, kuris ne toks jau ir mažas (20 tūkstančių parašų) – galima akivaizdžiai matyti oficialaus LVŽS (Ramūno Karbauskio) kandidato, premjero Sauliaus Skvernelio reitingų poziciją, kuri yra viena žemiausių, mokančių naudotis internetu piliečių tarpe.

Reikia turėti omenyje, kad premjeras Saulius Skvernelis nuolat yra eteryje visų matomas, ir faktiškai visu savo buvimu nemokamai reklamuoja save, tuo tarpu Mindaugo Puidoko kandidatūros viešinimas yra visiškai priklausomas nuo žiniasklaidos ir jį palaikančių visuomenininkų pastangų. Ir vis tiek Mindaugas Puidokas tame reitinge yra aukščiau už vyriausybės vadovą. Ramūnui Karbauskiui vertėtų susimąstyt ar „už tą arklį pastatė“ šiose lenktynėse.

Kas gali paneigti, kad vakarykštis Mindaugo Puidoko pašalinimas iš partijos, kurioje jis yra ir taip sustabdęs savo narystę, nėra vienas iš R. Karbauskio vykdomos rinkiminės kovos už Saulių Skvernelį elementų? Sieks pažeminti Mindaugą Puidoką rinkėjų akyse?

Bet juk seniai yra žinoma tiesa, kad negali pažeminti kito, prieš tai nepažeminęs savęs.

Ramūnas Karbauskis vakar pareiškė, jog Mindaugas Puidokas kenkia partijai, todėl nutarta jį pašalinti. Labai tikėtina, kad pašalinimo iniciatoriumi ir to priežasčių išaiškintoju buvo pats Ramūnas Karbauskis, neradęs kitokio būdo susidoroti su konkurencija partijos viduje.

Bet juk rinkimų konkurencija niekur neišnyko – ji tik juridiškai-popieriuje persikėlė už partijos ribų, kai iš tiesų viskas liko ten pat, išskyrus tai, kad Ramūnas Karbauskis eilinį kartą parodė, jog nepakęs šalia savęs laisvai mąstančių žmonių.