infa.lt

Baltas puslapis vergų prekybos istorijoje

02 rugsėjo
01:01 2015

Baltasis krovinysManau, niekam nėra paslaptis tai, kad Vakarų civilizacija (ir tiksliau – jos anglosaksiškoji dalis) savo gerą gyvenimą susikūrė ne vien tik atkakliu ir stropiu darbu. Buvo pasitelkti ir kiti, ne ypatingai padorūs būdai: kontinentų užgrobimai, vietinių civilizacijų, trukdančių įsisavinti naujas žemes plėšimas ir naikinimas. Ir žinoma vergvaldystė – juodžiausias Europos istorijos puslapis. Faktas apie Afrikos kontinento gyventojų kalinimą ir vėliau jų pardavimą į vergovę Amerikos žemyne yra žinomas visiems. Tačiau mažai kas žino, jog Amerika turėjo ir baltųjų vergų. Būtent jų pečius slėgė pirmųjų Naujojo pasaulio kolonijų statybos, o afrikiečiai prisijungė jau vėliau. Šie baltieji vergai – airiai. Juos pavergė anglai, šaltai ir pragmatiškai atėmę iš jų žmogaus statusą. Airiai, daugiau nei du šimtmečius kentę vergovės siaubus, skirtingai nuo savo likimo bendrų – afrikiečių, neteko savo istorijos – juk ji taip neparanki buvusiems jų šeimininkams anglosaksams.

Jūsų dėmesiui siūlome nedidelio, tačiau išsamaus straipsnio apie airių belaisvius, vertimą. Parašė jį kanadietis tyrinėtojas Džonas Martinas iš Monrealio.

AIRIAI – PAMIRŠTI BALTIEJI VERGAI

John Martin

Jie atkeliaudavo nelaisvėje: žmogiškasis krovinys, vežamas britų laivais į abiejų Amerikų pakrantę. Jų pakraudavo šimtus tūkstančių – vyrų, moterų ir netgi mažų vaikų. Jei jie priešindavosi, ar nepaklusdavo įsakymui, už tai juos bausdavo pačiu žiauriausiu būdu. Šeimininkas, norėdamas nubausti, galėjo pakabinti prasikaltusį vergą už rankų ir padegti rankas arba kojas. Kitus sudegindavo gyvus, o jų galvas, užmautas ant kuolų, išstatydavo turgaus aikštėje kaip pavyzdį kitiems belaisviams.

Mums nėra reikalo gilintis į šias baisias smulkmenas, ar ne taip? Mes puikiai žinome visą tą Afrikos vergų prekybos siaubą.

Tačiau ar mes kalbame apie Afrikos vergus? Karaliai Jokūbas II ir Karolis I taipogi dėjo nemažai pastangų airiams pavergti. Britas Oliveris Kromvelis pratęsė artimiausių kaimynų žmogaus statuso naikinimo praktiką.

„Mokslinis“ rasizmas
Iš Harper’s Weekly, 1899:

Iberai pagal kilmę yra priskiriami afrikietiškai rasei, per tūkstantmečius išplitusiai Vakarų Europoje per Ispaniją. Jų likučiai randami piliakalniuose ar laidojimo vietose skirtingose šių žemių vietose. Kaukolės priskiriamos žemajam prognatiniam tipui. Jie atkeliavo į Airiją ir susimaišė su vietiniais gyventojais pietuose ir vakaruose, kurie savo ruožtu priklauso žemos kilmės tipui – jie yra Akmens amžiaus laukinių palikuonys, kurie būdami izoliuoti nuo išorinio pasaulio, nesugebėjo pereiti į aukštesnį vystymosi etapą sveikoje kovoje dėl išgyvenimo, ir todėl, pagal gamtos dėsnius, užleido vietą aukštesnėms rasėms.

Airių vergų prekyba prasidėjo tuomet, kai Jokūbas II pardavė 30 000 kalinių į vergystę Naujajam pasauliui. Jo 1625 metų Proklamacija įpareigojo išsiųsti politinius kalinius už jūrų ir ten parduoti juos Vest Indijos naujakuriams anglams.

1600-ųjų viduryje airiai sudarė pagrindinę vergų, parduodamų Antigvoje ir Monserate, masę. Tuomet jau 70 % Monserato gyventojų sudarė airių vergai.

Labai greitai Airija tapo pagrindiniu žmonių-prekių šaltiniu baltoji vergija anglų pirkliams.  Pirmieji Naujojo pasaulio vergai daugiausia buvo baltaodžiai.

Nuo 1641 iki 1652 metų anglai nužudė daugiau nei 500 000 airių, kiti 300 000 buvo parduoti į vergovę. Airių populiacija per vieną dešimtmetį sumažėjo nuo 1 500 000 iki 600 000.

Buvo ardomos šeimos, kadangi britai neleido tėvams imti su savimi vaikų ir žmonų kelionei per Atlantą. Tai lėmė ištisą neginamų benamių moterų ir vaikų populiaciją. Britai tuomet nusprendė ir juos atiduoti aukciono plaktukui.

Airiai – moterys ir vaikai, prievarta pakraunami į Britanijos laivus, plaukiančius į Naująjį pasaulį.

Per 1650-uosius metus daugiau nei 100 000 airių vaikų nuo 10 iki 14 metų buvo atskirti nuo tėvų ir parduoti į vergovę Vest Indijoje, Virdžinijoje ir Naujoje Anglijoje. Per tą dešimtmetį 52 000 airių (dauguma jų moterys ir vaikai) buvo parduoti Barbadose ir Virdžinijoje.

Kiti 300 000 airių – vyrų ir moterų – buvo išvežti ir parduoti pirkėjams, pasiūliusiems pačią aukščiausią kainą. 1656 metais, Kromveliui įsakius, 2 000 airių vaikų buvo išvežti į Jamaiką ir ten parduoti vergauti anglams.

Daugelis airius vergus vengia vadinti tuo, kuo jie iš tikro buvo – vergais. Norėdami pavadinti tai, kas nutiko airiams, jie siūlo tokias sąvokas, kaip „darbuotojas pagal kontraktą“. Iš tikro 17 ir 18 amžiuje airių vergai buvo ne daugiau kaip prekė.

Pavyzdžiui, afrikiečiais vergais tuomet dar tik pradėta prekiauti. Daugelis dokumentų liudija, jog su Afrikos vergais, nesuteptais katalikiškosios doktrinos, buvo elgiamasi geriau, nei su jų likimo draugais airiais.

Vergai iš Afrikos 1600-ųjų pabaigoje buvo vertinami brangiai (50 svarų sterlingų). Airiai buvo gerokai pigesni (ne daugiau kaip 5 svarai). Jei plantatorius talžė botagu, žemino ar mirtinai primušdavo airį vergą, tai nebuvo laikoma nusikaltimu. Jo mirtis buvo nuostolinga finansiškai, bet gerokai mažiau nuostolinga, nei brangesnio afrikiečio mirtis.

Anglai vergvaldžiai labai greitai ėmėsi airių moterų, gimstamumo didinimu – savo malonumui, taip pat ir didesnės naudos gavimui. Vergų vaikai taip pat buvo vergai, o tai prideda šeimininkui nemokamos darbo jėgos.

Net, jei kokiai airei kažkokiu būdu pavykdavo išsilaisvinti, jos vaikai likdavo vergauti savo šeimininkui. Taip airės motinos, nežiūrint į joms suteiktą laisvę, negalėdavo palikti savo vaikų ir pasilikdavo tarnauti toliau.

Ilgainiui anglai rado geriausią tokių moterų panaudojimą savo rinkos pozicijų pagerinimui: jie ėmė kryžminti aires moteris ir mergaites (daugeliu atveju ne vyresnes nei 12 metų) su afrikiečiais, kad išvestų atitinkamos išvaizdos vergus. Naujieji vergai-mulatai duodavo daugiau pelno, nei airiai, be to sutaupydavo naujakuriams pinigų, reikalingų naujų Afrikos vergų pirkimui.

Airių moterų ir afrikiečių vyrų kryžminimo praktika tęsėsi keletą dešimtmečių ir taip išplito, kad 1681 metais buvo išleistas įsakymas „draudžiantis kryžminti aires moteris ir afrikiečius, siekiant gauti naujų vergų pardavimui“. Trumpai tariant, šis draudimas atsirado tik todėl, kad jis buvo nuostolingas vienai didelei vergų transportavimo kompanijai.

Anglija daugiau nei šimtmetį transportavo pavergtus airius. Liudijimai teigia, kad po airių sukilimo 1798 metais tūkstančiai paimtų į nelaisvę airių buvo parduoti į Ameriką ir Australiją.

Nėra abejonių, jog airiams teko iškęsti vergovės siaubus ne mažiau (o per visą 17 amžių galbūt ir daugiau), nei afrikiečiams. Taip pat nekelia abejonių ir tai, jog tamsiaodžiai vietos gyventojai, kuriuos sutinkate keliaudami po Vest Indiją, greičiausiai turi tiek airių, tiek ir afrikiečių kraujo.

1839 metais Britanija pagaliau nusprendė atsisakyti šio šėtoniško uždarbio ir nustojo tiekti vergus. Ir nors šis sprendimas visiškai nepaveikė piratų veiklos, naujas įstatymas pasuko airių kančių istoriją link pabaigos.

Visgi, jei kas nors, būdamas juodaodis ar baltaodis mano, jog vergovė buvo išskirtinai afrikiečių dalia, – tai tas labai klysta. Airių vergovė neturi būti ištrinta iš mūsų atminties.

Tai kodėl gi ši tema taip retai minima? Nejau šimtų tūkstančių airių aukų atmintis neverta daugiau, nei tik kokio nors nežinomo rašytojo paminėjimas?

O gal jų istorijai turi nutikti tai, ko geidė jų šeimininkai – visiškas išnykimas, tarytum to iš viso nebuvo?

Nė vienam nukentėjusiam airiui nepavyko pasiekti gimtųjų krantų, kad papasakotų apie savo kančias. Tai – dingę vergai, tie, kuriuos sėkmingai pamiršo laikas ir ištrynė istorijos vadovėliai.

parengė: Darius Dimbelis

Gerbiamas skaitytojau (-a), jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami jos parengimą Jums patogiu būdu

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

Atsiliepimų 2

  1. rokis    -  2015-09-02, 18:08

    Na va, dabar negalima bus sakyt, kad baltieji juoduosius pavergė. Pasirodo vergijai visos spalvos geros, kurios neša pinigą. Ir čia, kai geriau įsižiūri, priešakyje visur Anglija stovi. Ir su baltaisiais vergais ir su juodaisiais. Beje, Amerikos indėnus irgi ji išnaikino, juk tai jos žmonės ten tvarką darė ir kolonija ten jos buvo…

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Visada    -  2020-07-07, 12:51

    Vergvaldystė buvo nuo neatmenamų laikų daugelyje kraštų. Ir vergai buvo visokios odos spalvos, ir vergo padėtyje galėjo atsidurti net ir pats vergvaldys, jei pakliūdavo į nepalankias priešiškų jėgų rankas.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...