infa.lt

[EPA-EFE/CHRISTOPHE PETIT TESSON]

Geltonosios liemenės” švenčia pergalę, praneša punchng.com.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas paskelbė apie „nepaprastąją socialinę ir ekonominę padėtį“ Prancūzijoje. Prabilęs po daugelio dienų tylos jis kreipėsi į naciją. Makronas pasakė, jog žino, kad jo ankstesni pasisakymai „galėjo įžeisti kai kuriuos žmones“, ir jog šalis „išgyvena istorinį momentą“.

Prancūzijos prezidentas paskelbė, jog minimalus atlyginimas bus padidintas 100 eurų į mėnesį (tai yra iki 1600 eurų). Viršvalandžiai nebus apmokestinami, o kompanijos, duodančios premijas darbuotojams metų pabaigoje (13 atlyginimą), taip pat neprivalės mokėti mokesčių už šias išmokas.

Be to, atšaukiami vyriausybės planai apmokestinti pensininkų pajamas, kurie uždirba mažiau nei 2000 eurų.

„Mes turime išspręsti imigracijos problemą”, – papildė Makronas.

40-metis E. Makronas, prisilaikantis centristinių pozicijų, pastarosiomis dienomis jautė stiprų spaudimą – Prancūzija buvo apimta kažko panašaus į socialistinę revoliuciją, su maištais, pastatų užėmimu, kraujo praliejimu ir tūkstančių areštuotųjų visoje šalyje.

Makronas buvo kritikuojamas dar ir už tai, kad visas šias dienas „sėdėjo tylai pasislėpęs“ Eliziejaus rūmuose, už tai, kad jis „turtingųjų prezidentas, arogantiškas ir nepasiekiamas“.
Socialistinės nuotaikos Prancūzijoje labai stiprios – ten stiprios profsąjungos, darbo kolektyvai turi didelę galią, teisinėje praktikoje pastebimas rimtas nuokrypis „darbo klasės“ gynimo naudai.

Ekonominė krizė Europoje, sustiprinta labai nepalankiomis verslui darbo teise spaudžia vis labiau. D. Trampo politika reikalaujančio, kad Europa prisidėtų prie didelių gynybos išlaidų, o taip pat kolektyvinės Europos Sąjungos išlaidos, kuriomis turtingesnių ES šalių sąskaita padengiamos mažiau ekonomiškai pajėgių šalių skolos, griauna Vakarų Europos ekonomiką.

Nedarbas Prancūzijoje siekia apie 10%, mokesčiai nėra dideli, ir dabartinei vyriausybei tenka rimtai galvoti apie tai, kaip išsaugoti socialinės pagalbos ir lengvatų sistemą, tuo pačiu nedidinant mokesčių, – kadangi aiškus daugumos dirbančių prancūzų nenoras mokėti daugiau mokesčių buvo tik ką labai įtikinamai pademonstruotas valdžiai.

Tiesa, reikia pastebėti, jog šis trumpas Prancūzijos prezidento kreipimasis į piliečius, automatiškai neramumų nenutraukė.

Nors manoma, kad „Geltonųjų liemenių judėjimas koordinuojamas socialiniuose tinkluose, tačiau derėtis vyriausybė kol kas randa mažai su kuo, mat žmonės atvyksta iš visos šalies rajonų ir veikia grupėmis, dažnai mažai susijusiomis tarpusavyje.