infa.lt

nuotr: infa.lt

Seimas pradėjo svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės pristatytas Referendumo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2761), kuriomis siekiama sumažinti balsavimo kartelę referendumams dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo.

Teikiamais pakeitimais siūloma nustatyti, kad sprendimams dėl šių Konstitucijos skirsnių nuostatų pakeitimo priimti reikėtų daugiau kaip pusės referendume dalyvavusių piliečių, tačiau ne mažiau kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Tokiu atveju I ir XIV skirsniams pakeisti pakaktų mažesnės rinkėjų balsų dalies.

Šiuo metu yra įtvirtinta, kad referendume sprendimas yra laikomas priimtu, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Pasak pasiūlymo iniciatorių, įstatymo projekto rengimą pirmiausia paskatino anksčiau vykusių privalomųjų referendumų praktika, kai jų nesėkmę nulemdavo pasyvioji piliečių dalis, nedalyvaujanti balsavime. „Daugelyje Europos Sąjungos ir kitose demokratinėse valstybėse taikomi mažesni reikalavimai teigiamam sprendimui, pagrindinę įtaką turi referendume dalyvaujantys balsuotojai. Todėl būtina tobulinti referendumo įstatymą, kad būtų labiau atsižvelgiama į piliečių aiškiai išreikštą valią“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Po pristatymo už Seimo nutarimo projektą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 33, susilaikė 14 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 13 d.

infa.lt komentaras:

šiuo metu oficialiai laikoma, kad Lietuvoje yra 2,52 mln (2 520 000) piliečių turinčių balso teisę. Pagal dabar galiojančius įstatymus referendumas būtų laikomas įvykusiu, jei jame nuomonę pareiškia 50% +1 rinkėjas. Tai būtų 1,260 +1 žmogus (2 260 001). Priėmus siūlomą įstatymą, reikalaujamų rinkėjų skaičius sumažėtų 10% – 126 000 žmonių. Šių pasikeitimų iniciatoriai argumentuoja, jog pasyvioji (neinanti balsuoti) piliečių dalis apsprendžia referendumo rezultatą, nutylėdami svarbią detalę – pasyvioji dalis būtent taip protestuoja ir/ar atmeta referendume pateiktą siūlymą.

Tai balsavimo būdas, kurio galimybę valdžia dabar nori panaikinti vadindama jį „pasyvumu”. Tai ne pasyvumas – tai pozicija, nes visuomenė neturi kitų būdų pareikšti savo valiai. Ir ypač tai aktualu kalbant apie dvigubą pilietybę, nes dvigubos pilietybės siūlymuose nėra nė žodžio apie tai, kokias pareigas turės valstybėje „dvigubi” piliečiai, kur ir kaip tarnaus kariuomenėje, kiek ištikimybės priesaikų galės duoti ir kurioms valstybėms ir t.t. ir pan. Apie visa tai nėra nė žodžio pasakyta. Todėl nieko stebėtino, kad valdantieji valstiečiai, suprasdami savo silpnas pozicijas į diskusijas net nesileidžia – viską bando prastumti buldozeriu, pasinaudodami Seimo dauguma.