infa.lt

Nuotraukos autorius: Arvydas Daunys / infa.lt

Patologinio narcisizmo kaukės – tai manipuliaciniai mechanizmai, kuriuos naudoja narcizas (nepainioti su gėle), kad nuslėptų savo ketinimus. Jis nenori atrodyti svetimas ar arogantiškas. Štai todėl jis slepiasi už savo paties susikurtų konstrukcijų, apie kurias kalbama žemiau.

Bet pradžioje truputis bendros informacijos. Narcisizmas – tai pernelyg paaukštinta savivertė, susižavėjimas, patiriami asmens apie save patį. Psichologijoje narcisizmas – tai rimta disfunkcija, žinoma kaip narcisistinės asmenybės sutrikimas. Psichinė būsena, kuriai esant žmonės jaučiasi išpūstai svarbūs, jiems reikalingas ypatingas aplinkinių dėmesys ir susižavėjimas, tuo pat metu nesant užuojautos kitų atžvilgiu.

Tačiau už pasitikėjimo savimi kaukės dažnai slepiasi trapi savivertė, pažeidžiama mažiausios kritikos. Narcisistinis asmenybės sutrikimas iššaukia problemas daugelyje gyvenimo sferų, tokiose kaip tarpusavio santykiai, darbas, mokslas ar finansiniai reikalai.

Tačiau, reikėtų patikslinti, jog narcisizmas sutinkamas pas žmones ir kaip sveikas savo poreikių supratimas ir priėmimas kitų žmonių atžvilgiu, nevirsdamas psichologiniu sutrikimu.

Narcisizmo kaukės

Fiktyvus tobulėjimas

Fiktyvus tobulėjimas yra viena iš patologinio narcizmo kaukių. Sudaryta pagrinde iš pažangos, evoliucijos ar augimo siekimo, su nuslėptu tikslu sužadinti susižavėjimą, pavydą ar sekimą iš kitų, o ne nuoširdaus noro tapti geresniu.

Viena iš charakteristikų yra atitinkamo savivertės tipo – „sąlyginės savivertės“ buvimas. Pasireiškia ne kaip tikros meilės sau pojūtis, o priklauso nuo narcizą supančių žmonių įvertinimo pasireiškimų. Galutinis tikslas – priversti paklusti jo idėjoms, primesti save kitiems ar priversti juos jaustis nevisaverčiais. Būdingu fiktyvaus tobulėjimo kaukės pasireiškimu yra tai, jog tie, kurie ją naudoja, daug ir viešai pasakoja apie asmeninius pasiekimus, tokiu būdu įtvirtindami asmeninį nepakeičiamumą.

Pasiaukojimas, kaip viena iš patologinio narcisizmo kaukių

Tai viena iš labiausiai apgaulingų patologinio narcisizmo kaukių. Pasireiškia tuo, kad žmogus užsikrauna ant savo pečių įsipareigojimus, esą dėl to, kad padėtų kitiems sprendžiant jų problemas, bet iš tiesų jis tų problemų išspręsti negali. Tokio poelgio tikslas nėra pozityvus veiksmas ar noras padėti, o siekis įgauti valdžią žmogui ir padaryti jį priklausomu. Pasiaukojimas leidžia paskleisti menamo gerumo, dosnumo ar pasiaukojimo dūmų uždangą, ir pasitarnauja išimtinai tam, kad būtų nuslėptas kur kas labiau egoistinis tikslas – išaukštinti save.

Didingumo fantazijos

Žmonėms, kuriems būdingas patologinis narcisistinis asmenybės sutrikimas, yra būdingos fantazijos, susijusios su pačiais savimi. Iš esmės, jie iš tiesų jaučiasi esantys geresni už kitus. Bent jau sąmoningai. Nuolat lygindami save su kitais – visada išlošia savo pačių akyse – jie geresni, pakantesni, gabesni, net, jeigu taip ir nėra.

Viena iš labiau būdingų šio tipo žmonėms savybių yra tai, jog jie pasilieka sa „teisę pykti“. Kitaip tariant, jie įsitikinę, kad turi korsikietišką licenziją, kad supyktų. Jų įniršis šventas. Jeigu narcizo kantrybė sprogsta, tai tik todėl, kad prie to privedė kiti. Jeigu jie kažką įžeidinėja, tai daro tą, kad išvengtų neteisingumo ar pasiektų kokį kitą teigiamą tikslą. Ir net įtikina tuo kitus.

Visos šios patologinio narcisizmo kaukės – savęs paties nuslėpimo nuo visuomenės akių, tai yra to, kaip jis nenori atrodyti visuomenės akyse nuslėpimo mechanizmai. Jeigu jūs pažįstate tokius žmones savo aplinkoje ar jums pavyksta tokius atpažinti – stenkitės nustatyti jų tikruosius motyvus, todėl, kad artimesnė sąveika su jais gali būti tiesiog nuodinga.