infa.lt

Rugsėjo 28 d. krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pagerbė Tuskulėnų aukų atminimą. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai įnešė vainiką, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės.

Ši diena skirta atminti ir pagerbti 1944–1947 m. NKGB–MGB vidaus kalėjimo rūsiuose kalintiems, kankintiems ir vėliau nužudytiems 767 asmenims, kurių palaikai buvo slapta užkasti Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Tik 7 žmonių palaikai buvo atiduoti artimiesiems ir Telšių vyskupijai, o kitų 717 sovietinio genocido aukų palaikai 2004 m. lapkričio 2 d. buvo perkelti į koplyčią-kolumbariumą.

Visą dieną, nuo 10 val. iki 18 val., lankytojams atverta koplyčia-kolumbariumas, nemokamai galima susipažinti su paroda „Tuskulėnų dvaro paslaptys“.

Konferencijų salėje buvo rodomas Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio dokumentinis filmas „Tuskulėnų paslaptis“, kuriame atskleidžiama tragiška XX a. vid. Tuskulėnų istorija ir egzekucijų aukų likimai.

Kaip masinė kapavietė Tuskulėnų dvaro teritorija buvo naudojama iki 1947 m. pavasario, tuomet SSRS Aukščiausioji Taryba pasirašė įsaką mirties nuosprendį pakeisti 25 metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau nuo 1950 m. mirties bausmė vėl buvo pradėta vykdyti.

Šios kapavietės Tuskulėnų dvaro teritorijoje buvo aptiktos ir ištirtos tik atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1994–1996 m. ir 2003 m. Ekspertams pavyko nustatyti, kad tarp 767 nužudytųjų buvo 15 skirtingų tautybių žmonių.

Taip pat tarp nužudytųjų buvo 206 ginkluotojo ir neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyviai, 43 – 1941-ųjų Birželio sukilimo dalyviai. Tarp identifikuotų palaikų yra vyskupo Vincento Borisevičiaus, kunigo Prano Gustaičio, ginkluotojo pasipriešinimo vadų Jono Semaškos ir Leono Taunio palaikai.

kam.lt inf