infa.lt

Izraelio vaikų gydytojų susivienijimas prie medikų profsąjungos išsiuntė laiškus Sveikatos apsaugos, Švietimo ir Socialinės apsaugos ministerijoms, o taip pat vietinės valdžios Centrą su raginimu įvesti naują tvarką: nepriimti į darželius vaikų be profilaktinių skiepų kortelės, patvirtinančios, jog vaikas buvo paskiepytas standartiniu vakcinų rinkiniu.

Laiške pediatrų susivienijimo bendrapirmininkai profesorius Šaj Aškenazi ir daktaras Cahi Grosmanas kviečia išplatinti po visus vaikų darželius iniciatyvą, pavadintą „Gan mehusan“, pradėtą privačių darželių tinklo „Pašut han“ Ramat Hašarone.

Visumoje, šis reikalavimas iš juridinės pusės atrodo beviltiškai – skiepai Izraelyje, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, yra savanoriški, ir jeigu privatus vaikų darželis gali nustatyto tokias priėmimo sąlygas, tai valstybiniai vaikų darželiai ir lopšeliai neturi teisės atsakyti vietą šeimoms, net jeigu pastarosios neskiepija vaikų, kadangi šalyje nėra įstatymo, įpareigojančio kažką skiepytis.

Beje, privačių vaikų darželių ketinimai diskriminuoti vaikus pagal „pasiskiepijimo“ požymį taip pat, greičiausiai, bus užginčytas teisme, kadangi pažeidžia teisę į gydymo-sveikatos privatumą ir atveria kelią tolesnei diskriminacijai – pavyzdžiui, atsisakymą priimti vaikus į darželius dėl to, kad pastarieji galėjo būti persirgę tomis ar kitomis ligomis ir t.t..

Gydytojai argumentuoja savo raginimą miesto valdžiai tuo, jog toks žingsnis „užkardys smūgį į vaikų saugumą ir sveikatą“. „Kruopštaus patikrinimo rezultatų pagrindu mes raginame tėvus – skiepykite savo vaikus ir įsijunkite į kovą, kad būtų išvengta sergamumo, užkrėtimų ir epidemijų, kurių būtų buvę galima išvengti, – rašoma laiške. – Šios iniciatyvos pagalba, būsimais mokslo metais, mes kartu galėsime sustabdyti ligas, sukursime patikimą ir saugią aplinką Izraelio vaikams mokymo įstaigose, kad žymiai sumažintume sergamumą Izraelyje“.

Klausimas apie skiepų naudą ir apie pavojų, jeigu jais nesinaudojama – labai ginčytinas, jame daugybė aspektų, paliečiančių, kaip paties neskiepyto ar skiepyto vaiko, taip ir aplinkinių sveikatą.

Pasak tyrimų, apie 37% Izraelio pediatrų mano, jog tėvai patys turi spręsti skiepų savo vaikams klausimą, ir tiek pat (37%) mano, jog tėvai neturi turėti pasirinkimo laisvės šiuo klausimu. Tuo pačiu didžioji dauguma gydytojų tvirtina, jog vakcinacija bet kuriuo atveju nedaro žalos sveikatai ir padeda užsikrėtimo atveju nuo tų bakterijų, prieš kurias žmogus buvo paskiepytas.

Izraelio sveikatos Ministerijos puslapyje tvirtinama, jog šalutiniai skiepų efektai „įprastai yra lengvi, nepavojingi ir pasireiškia mažiau, nei pas 10% pasiskiepijusių“.

Kartu su tuo, daugelis tėvų iš principo yra prieš skiepus dėl keleto priežasčių.

Pirma – tai pasekėjai koncepcijos, kuri tvirtina, jog skiepai slopina ar net „užmuša“ imunitetą, tai yra nuosavą žmogaus organizmo sugebėjimą apsisaugoti nuo infekcijos.

Antra – daugelis, įskaitant ir gydytojus, susieja išaugusį vaikų sergamumą astma, cukriniu diabetu, artritu, alergijomis, onkologiniais susirgimais ir netgi autizmu per pastaruosius dešimtmečius su išaugusiu skiepų skaičiumi, užgriūnančiu vaikus, praktiškai nuo pat gimimo.

Be to, forumuose internete yra pakankamai istorijų apie tai, kaip po skiepų vaikas suserga leukoze, tampa invalidu ar kenčia nuo baisiausios alergijos, lydimos smegenų ištinimo ir panašiai. Ir, nors priežastis su pasekmėmis šiuo atveju sudėtinga atsekti ir nustatyti, – daugelio tėvų tarpe tvyro tvirtas įsitikinimas, jog vakcinacija gali padaryti vaikui didžiulę žalą, kaip trumpalaikėje taip ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Beje, forumuose pakankamai pasakojimų ir apie tai, kaip paskiepyti vaikai nesusirgo rimtomis ligomis ar persirgo jomis lengvai, o neskiepyti – kentėjo ir netgi mirdavo nuo tų pačių ligų toje pačioje šeimoje ar vienoje ir toje pačioje grupėje.

Kaip tvirtina skiepų priešininkai, siūlyme neleisti jų vaikų į darželius nėra jokios prasmės – juk skiepyti vaikai pagal idėją ir taip nesusirgs tomis ligomis, nuo kurių jie paskiepyti, todėl jų tėvams nėra dėl ko jaudintis.

Be viso to, rekomenduojamų Izraelyje skiepų skaičius kur kas didesnis. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis skiepijamas nuo stabligės, difterito, kokliušo, poliomielito, hepatito, gripo, hemofilinės B tipo infekcijos (HBI), pneumokoko, retrovirusinių infekcijų (provokuojančių vidurių susirgimus) tymų, kiaulytės, raudonės, vėjaraupių, gripo. Be to, dauguma injekcijų yra daromos po keletą kartų. Pavyzdžiui, vakcina nuo HBI skiepijama 4 kartus – 2, 4, 6 ir 12 mėnesių amžiaus.

Bandos imunitetas

Visuotinės vakcinacijos šalininkai tvirtina, jog kuo daugiau vaikų paskiepytą, tuo žemesnė ligos grupėje tikimybė – tai taip vadinamos bandos imuniteto teorija, pasak kurios, epidemijos išnyksta esant kritiniam paskiepytų žmonių skaičiui visuomenėje. Šios teorijos šalininkai tvirtina, jog skiepų priešininkai realizuoja savo „antišališkumą“ tik didelio paskiepytųjų skaičiaus sąskaita, ir, jeigu „vakcinofobija“ plėsis toliau, tai prives prie bandos imuniteto praradimo ir epidemijų paplitimo.

Tačiau ši teorija nepaaiškina to, kodėl skiepyti vaikai turi bijotis neskiepytų vaikų buvimo šalia savęs.

Kaip bebūtų, šiuo metu niekas neprivalo skiepytis, ir todėl vaikų darželių atsisakymas priimti „neskiepytus“ vaikus atrodo ne visai teisėtas. Net, jei jis padiktuotas gerų norų, jis pažeidžia lygybės principą ir diskriminacijos draudimą aptarnaujant klientus. Todėl, jei šis reiškinys plis net privačiuose darželiuose, reikėtų inicijuoti teisminį svarstymą dėl tokios praktikos teisėtumo.

Beje, teisminiai precendentai visuotinės vakcinacijos atžvilgiu jau yra, ir jie ne skiepų priešininkų naudai.

Konkrečiai, 2009 metais Knesetas įstatymų pakete apie ūkinį sureguliavimą įtvirtino naują normą, suteikiančią teisę finansų Ministerijai sumažinti šeimai paramą už vaikus, nesant pas vaiką vienų ar kitų skiepų.

Keletas visuomeninių organizacijų ir atskirų šeimų padavė ieškinį į Aukščiausią teisingumo teismą, tvirtindami, jog, kadangi nėra įstatymo, įpareigojančio kažką vykdyti vakcinaciją, valstybė negali sumažinti finansinės paramos, priklausomai nuo to, skiepyti vaikai ar ne.

Tačiau Aukščiausiojo teismo teisėjos Edna Arbel, Dafna Barak-Erez, Ester Hajut, žinomos savo laisvu požiūriu į įstatymą ir įpročiu priimti sprendimus „aukštesnio gėrio vardan“, net jei tai atvirai prieštarauja pilietinėms teisėms ir galiojančiai teisei, 2013 metais atmetė ieškinį, paskelbiant skiepus „efektyviais ir nepavojingais, plečiančiais saugumą kaip atskiriems asmenims, taip ir visiems gyventojams pagal bandos imuniteto principą“.

Tiesa, ši norma taip ir nebuvo taikoma praktiškai, kadangi 2014 metais finansų ministras J. Lapid pateikė naują ekonominę programą, kurioje vaikų pašalpų priklausomybė nuo skiepų buvo panaikinta, o pačios pašalpos gerokai sumažintos.

Dabar „bandos imuniteto“ šalininkai imasi naujo puolimo bandymų, ir, turint omenyje teisminę praktiką, kartą pripažinusią šio principo viršenybę prieš atskirų asmenų teises (tegu ir prieštaraujant bazinėms teisinėms normoms), skiepų priešininkai gali patirti pralaimėjimą, jeigu sugalvos užginčyti teisme tokius apribojimus, įvedamus privačiuose vaikų darželiuose.