infa.lt

freiwilligfrei.info

Pirmą kartą straipsnis skelbtas 2015 liepos 19

Aš esu melagis. Aš melavau, kad mane išrinktų. Suprantama aš ne vienintelis, kuris taip darė. Visi, kurie turi politinę poziciją, daro tą patį. Visi politikai meluoja. Jūs tai žinote. Visi politikai jums meluoja ir šventai prisižada jus gerbti ir už jus kovoti, suteikti jums visas lengvatas. Bet jie taip daro, kad tik jus apgautų, kad tik suteiktumėte jiems teisę valdyti jus. Nors mes, politikai, visi meluojame, tarp jūsų ir manęs yra skirtumas. Aš kalbu atvirai apie šiuos melus. Jūs vyniojate savo melus į garbingų ketinimų vatą. Visi politikai turi tik vieną tikslą: sėdėti prie valstybinės kontrolės mašinerijos vairo.

Aš ketinu jums atskleisti keletą dalykų, kurie jums tikrai nepatiks. Skaitykite įdėmiai. Jūs guodžiatės viltimi, kad šis dalykas, vardu valdžia, šis „Dievas”, kuriam jūs visi meldžiatės, jums dar gyviems esant, išspręs visas jūsų problemas. Šis, taip vadinamas, saugotojas ir išganytojas, kuriam jūs taip atsidavusiai vergaujate, yra tik dvokianti žmonių priespaudos krūva.

Jeigu yra kas nors, ką galima būtų apibūdinti kaip tikrą blogį, tai tuo šis dalykas, kurį vadinate valdžia, ir yra.

Problema tame, kad dauguma jūsų nesistengia suprasti ir/ar tai pastebėti. Jūs tą institutą garbinate, mokate jam duoklę ir leidžiate jam uždėti jums grandines, jus kontroliuoti ir sekti. Vietoje to, kad savarankiškai mąstytumėte, bėgate nuo vieno vado prie kito. Jis turi jus išgelbėti ir apsaugoti. Jūsų bailumas ir atsakomybės stoka maitina šį monstrą. Jis įsako ir jūs paklūstate kaip geri, paklusnūs vergai. O blogiausia, kad jūs tą savo aklą paklusnumą laikote dar ir dorybe.

Jūs tikite, kad jis jus daro gerais žmonėmis. Bet jis to nedaro. Aklas paklusnumas daro iš jūsų aklus įrankius – robotus. Jūs paklusniai bėgate paskui kažkokius politinius melagius, kurie žada rūpintis jumis.

Jūs lengvai atiduodate savo laisvę politiniams apsišaukėliams ir gaunate už tai sekančius tuščius saugumo pažadus. Jūs vėl ir vėl mokėsite už savo nuosavą neišmanymą. Jūsų priklausomybė nuo vergavimo nepagydoma. Tik mažuma iš jūsų trokšta tikros laisvės. Tik mažuma, kaip suaugę žmonės, stoja prieš nematomus ateities iššūkius, vietoje to, kad, kaip vergams, gyventi narve. Ir jeigu jūs nusprendėte savanoriškai užsidėti vergo grandines, tai jūsų valia.

Tačiau nedėkite jų kitiems žmonės, kurie pasirinko būti laisvais. Jūs tikite, kad padėtas ant popieriaus lapo kryžiukas suteikia tam tikriems asmenims teisę jus valdyti.

Realybėje nėra jokios teisės leidžiančios valdžiai valdyti kitus žmones.

Vis tiek, dėl kažkokios priežasties, esate tvirtai įsitikinę, kad valdžia turi teisę jus valdyti, kad šios valdžios priimta konstitucija duoda jai leidimą kištis į jūsų gyvenimus. Jūs sutinkate, kad esate politikų nuosavybė ir jie turi teisę paimti iš jūsų tai, ką sukūrėte jūs. Jūs sutinkate, kad jie turi teisę jums sakyti, ką jūs turite daryti, o ko ne.

Jūs atsisakote pripažinti realybę: nei kryžiukas rinkimų biuletenyje, nei kažkokie teisių leidybos ritualai neduoda niekam teisės jus valdyti.

Jūs gerai jaučiatės politikų nuosavybės vaidmenyje. Apgailėtinas jūsų įsivaizdavimas, kad čia laisva šalis. Čia jau nieko nelikę, kas dar nebūtų iščiulpta parazitų siurbtukais. Jūs jau negalite pajudinti nė piršto be valdžios leidimo, ir, kad ji nepaimtų bent jau dalelytės to, kas priklauso jums.

Vaikas, parduodamas kieme savo rankomis pagamintą limonadą, pažeidžia dešimtį įstatymų. Jūs negalite gaminti, parduoti ar statyti nemokant mokesčių kitiems, nešokant jei ne per vieną, tai per kitą kartelę, pildant tą ar kitą formuliarą ar licenziją, „pramušant” tą ar kitą leidimą, neatlaikius to ar kito patikrinimo, nelendant biurokratams į subinę, vis viliantis surasti tą tinkamą, kuris duos tą leidimą, kuriam jūs ir taip turite Dievo duotą teisę. Ir jūs dar tvirtinate, kad jūs esate laisvi?!

Aplodismentai veidmainiškai, susidėvėjusiai, per visas siūles braškančiai vergų valstybei! O kas dar yra džiugaus tokioje valstybėje? Jūs didžiuojatės tokia valstybe? Didžiuojatės šlykščiais mokesčių rinkėjais? Didžiuojatės savo politikais, kurie jūsų vaikus verčia kariauti? Didžiuojatės savo politikais ir bankininkais, kurie jūsų vaikus ir vaikaičius praskolino, ir pasmerkė amžinai baudžiavai?

Kad jie jus laiko kaip avis, kurias jie pastoviai kerpa? Didžiuojatės, kad gyvenate šalyje, kurioje didžiausi padlaižiai sprendžia, ką jūs turite valgyti, gerti, kuo važiuoti ir kaip suremontuoti, ką statyti ir kaip statyti, ką dirbti, gaminti ir apie ką jums leidžiama galvoti, bei kokias TV laidas žiūrėti?

Didžiuojatės šalimi, kurioje jūsų politikai vagia net pusę jūsų atlyginimo? Didžiuojatės šalimi, gąsdinančia jus baubais, kuriuos melagiai Berlyne (ir Vilniuje) piešia ant sienos? Jie kuria problemas vieną po kitos: karai, recesijos, terorizmas, skurdas, nusikalstamumas, ligos, gamtinės katastrofos (Meksikos įlankos katastrofa – google), ir jūs jau puikiai ištreniruoti, kad siekdami šių problemų sprendimo prašotės pavergiami.

Bendžaminas Franklinas yra dar prieš 200 metų pasakęs: ” Kas laisvę iškeičia į saugumą, nevertas nei vieno, nei kito”. Jūs tai padarėte. Jūs praradote ir laisvę, ir saugumą. Ir nieko kito jūs neužsitarnavote. Jūs žiūrite į pačius didžiausius pasaulio nusikaltėlius ir laikote juos visagaliais išganytojais, ir dabar jūs gaunate už tai jūsų vertą atpildą.

Aš žinau iš pirmų lūpų, kaip paprasta jus apgauti ir jumis manipuliuoti. Jūs mane išrinkote, nes aš pasakojau tiksliai tokius pat melus, kaip ir kiti politiniai parazitai. Tik aš tą padariau įtikinamiau, supakavęs į geresnį „piarą”. Aš pažadėjau išgelbėti jus nuo ekonominės recesijos, kurią iššaukė vyriausybė. Aš prižadėjau jus išgelbėti nuo nusikalstamumo, kurį iššaukė vyriausybė. Aš prižadėjau jus išgelbėti nuo terorizmo, kurį iššaukė vyriausybė.

Aš prižadėjau, kad išgelbėsiu jus nuo visų tų baisių dalykų, kuriuos jūs galite įsivaizduoti – nesvarbu realių ar inscenizuotų – jeigu tik jūs mane išrinksite jūsų valdovu ir perduosite man jūsų gyvenimų kontrolę.

Aš lygiai taip pat apgavau ir primelavau, kaip tai darė kiti politikai. Šį kartą tik truputį gudriau padariau. Aš ne tik jus apgavau, bet ir sugebėjau įtikinti tuos žmones užkulisiuose, kad aš esu ištikimas ir išradingas jų pakalikas – puiki marionetė, kuri šoka pagal jų dūdelę. Nes kitaip aš nebūčiau pakliuvęs į rinkimų sąrašus.

Jūs mane išrinkote, nes jums taip patogu, galvoti, jog kažkas išspręs jūsų problemas, jeigu jam paklusite ir perleisite beribes galias. Tie išrinkti vadai atneša tik baimę ir nerimą į šį pasaulį, siekdami, kad jūs liktumėte priklausomi nuo jų, taip vadinamų, sprendimų.

Mano mieli piliečiai, kokie jūsų tikri ketinimai? Jūs teigiate, jog perduodate savo norus valdžiai tik iš pačių geriausių paskatų. Jūs tik norite alkaniems duoti maisto, apginti nekaltus, nubausti blogį – bent jau taip jūs sakote. Bet jeigu jūsų ketinimai tikrai tokie tobuli ir kuriantys teisę, tai kodėl neatpažįstate didelės žalos, kurią sukelia taip vadinami politikų sprendimai? Jie pavertė milijonus žmonių tuščiais apvalkalais, be gyvenimo turinio ir be vilties. Negi nepastebėjote, kaip valstybinės mokyklos pavertė jūsų vaikus apatiškais ir viską ignoruojančiais žmonėmis, kurių vieninteliu sugebėjimu liko paklusnumas?

Ar pastebėjote, kad socialistinės paskirstymo mašinerijos politiniai ekonominiai sprendimai, bankų ir dirbtinių pinigų pagalba, kažkada turtingą šalį, nuvarė į skurdą? Ar pastebėjote, kad viskas, ką tik politikai nustveria, pavirsta į purvą? Jeigu jūsų ketinimai tikrai geri, kodėl jūs iki šiol nepastebėjote, kad kiekvieną kartą, kai jūs eiliniam vadui patikite spręsti iššūkius, skurdžiai vėl pavergiami, nekalti dar labiau engiami ir blogi žmonės tampa dar labiau galingesniais? Jūs apakę? O gal kas dar blogiau?

Ar gali taip būti, kad jūs tiesiog nematote, jog jūsų norai padėti kitiems ir pakeisti visuomenę į gerą pusę reiškia, kad reikia priimti gyvenimo nepastovumą ir prisiimti atsakomybę už savo, kaip laisvo žmogaus, asmeninį gyvenimą? Ar tai jūsų baimė ir priežastis to, kad jūs pastoviai bėgate į rinkimus, su viltimi, esą išganytojas išgelbės jus nuo realybės ir visko, ką neša ateitis?

Kodėl jūs vėl ir vėl patikite juokingais melais, kuriuos nuolat pasakoja politikai? Kiekvieni rinkimai ne kas kita, o tik geriausių melagių čempionatas. Niekas iš jų nesilaikys savo įsipareigojimų. Jie turi tik vieną tikslą: jus valdyti.

Bet jūs to niekuomet nesuvoksite. Jie leidžia jums rinktis tarp šiltinės ir choleros. Ir jums eilinį kartą bus įrodyta, kad jūs prasčiokai, per kvaili, kad įžvelgtumėt šį melą. Jūs ir toliau reikalausite savo vergovės. Būti visiškai laisvu, – tai reiškia turėti kitas galimybes, nei pasirinkimas tarp dviejų tironų, kurie kišasi į jūsų gyvenimus.

Leiskite man jums paaiškinti. Jeigu jūs išrinkote mane ar mano konkurentą, tai jūs paprasčiausiai idiotai. Jūs patikėjote tuo pačiu triuku, kurį naudojo dar prieš tūkstantmečius didybės manijos apsėsti valdovai. Aš nesitikiu, kad jūs pabusite iš savo iliuzijų. Tas beveik neįmanoma. Ne, aš nekalbu su jumis, puoselėdamas viltį, kad jūs nustosite patys prašę jus pavergti.

Aš čia, kad jus apribočiau nuo tos mažutės žmonių grupės. Mažumos, kuri supranta, ką reiškia laisvė ir vis dar jos siekia, – kas švietimo sistemos ir žiniasklaidos indoktrinacijos fone tiesiog neįtikėtina (indoktrinacija – lot.: „doctrina” – mokymas. Idėjų, elgesio, kognityvios strategijos implantavimo procesas. Imant pavyzdį švietime paprastai indoktrinuota asmenybė nesugeba patikrinti skirtumų ir išmoktų dogmų nesugeba kritiškai analizuoti. Vert. pastaba).

Tikrai, vis dar yra žmonių, kurie suvokia laisvės sąvoką. Jūs apie juos tikrai girdėjote. Tai žmonės, kuriuos jūs niekinate ir įžeidinėjate. Tai pamišėliai ir ekstremistai. Tai žmonės, kurie nenori paklusti, kurie plaukia prieš srovę. Tai juodos avys, iš kurių šaipotės vien tik dėl to, kad jos nori išvengti kelio į skerdyklą. Jie prie jūsų nepritampa, jie išprotėję pašaliečiai. Jie ne tokie kaip jūs.

Ne, – tai jūs ne tokie kaip jie. Jie drįsta sakyti tiesą. Jūs ne. Jie mąsto savarankiškai. Jūs to negalite. Kiekviena pažanga žmonijos istorijoje buvo tos mažumos nuopelnas ir jie turėjo dėl to nuolatos kovoti prieš įžeidinėjimus, kaltinimus ir tiesioginę prievartą, prieš tą buką daugumą žmonių, tokių kaip jūs, kuri stengėsi juos nuslopinti.

Jie nugalėjo vergovę, kai tuo metu tokie, kaip jūs, sėdėjote namuose. Ne, tai nebuvo tas fašistas Linkolnas. Tai buvo jie, iškovoję moterims lygias teises, kai jie, tokių žmonių, kaip jūs, buvo įžeidinėjami. Jie pakėlė balsą prieš nelygybę, kai tuo tarpu jūs, taip vadinami geri valstybės piliečiai, tylėjote ir paklusote.

Jie stojo prieš karo kurstymą šioje ir daugelyje kitų šalių, kai tuo metu žmonės, tokie kaip jūs, tylėjote, užmerkę akis prieš masinius žudikus. Iš meilės laisvei ir teisybei jie patys pakliuvo į pavojų, kai tuo metu žmonės, tokie kaip jūs, bet kokiam nemalonumui traukėsi iš kelio.

Ne, jie ne tokie kaip jūs. Tie ekstremistai ir radikalai. Jie prisiėmė atsakomybę už tai, kad jie tikri žmonės, kai tuo metu tokie kaip jūs, liko tik kvailomis avimis.

parengė: Remigijus Sinkevičius