infa.lt

nuotr.: AP

Lietuvoje NATO kariai mokomi to, kaip valstybė gali apsiginti nuo įsiveržimo iš Rytų. Kas penktas šalies gyventojas bijo Rusijos užpuolimo, rašo Handelsblatt žurnalistas Julian Heisler.

Už keleto kilometrų nuo Pabradės esančiame poligone, šalies kariuomenė nuolat vykdo karinius mokymus. Dvi savaites, daugiau kaip 9 tūkstančiai karių repetuoja variantus, kaip jie gali reaguoti į valstybės teritorijos įsiveržimą. Juos palaiko 1,6 tūkstančio NATO karių, dislokuotų Lietuvoje. Didžiąja dalimi tai vokiečių bundesvero kariai, teigia straipsnio autorius.

„Perkūno griausmas“ (Thunder Storm) – karingas vykdomų pratybų pavadinimas. Nuo 2010 metų jos vykdomos kasmet, tačiau tokio plataus masto kaip šiais metais, dar nebuvo niekad.

„Mes rengiamės plataus masto puolimui prieš mūsų didžiojo aljanso rytinį pasienį“, – tvirtina Lietuvos kariuomenės generolas. Projektas, pasak jo, atspindi „atgrasančią NATO galią“, – praneša leidinys.

„Į ką turėtų būti nukreiptas atgrasymas, jis neatsakė. Oficialiai – prieš išgalvotą priešą Grisėją, valstybę, kurios teritorija nusidriekusi per šalia esančią Baltarusiją rytuose ir Rusijos Kaliningradą Lietuvos pietuose. Tačiau ne tik iš geografinės padėties tampa suprantama, kas turima omenyje iš tiesų. Mokymai pirmiausia skirti pademonstruoti Rusijai, jog NATO pasirengęs ir gali apginti Pabaltijį“, – rašo Heisleris.

Lietuvos gyventojams tokie parodomieji veiksmai turi svarbią simbolinę reikšmę, teigia Vokietijos leidinys. Santykiai su Rusija tradiciškai buvo sudėtingi. Lietuva tapo pirmąja tarybine respublika, paskelbusia savo nepriklausomybę ir inicijavusi supervalstybės suirimo pradžią.

Jeigu kai kuriose Centrinės ir Rytų Europos šalyse dabar vėl pastebimas poslinkis į Rusijos pusę, tai Lietuvoje tokie dalykai neįsivaizduojami. Lietuva žiūri į Maskvą su giliu nepasitikėjimu. Užsienio reikalų ministerijos pravestos apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai gyventojų laiko Rusiją pačia pavojingiausia ir nedraugiškiausia valstybe tarp kaimyninių šalių. Beveik kas penktas Lietuvos gyventojas baiminasi rusų įsiveržimo, rašoma straipsnyje.

Jeigu 1990 metais Rusija dar buvo laikoma Lietuvos artima sąjungininke, tai nuo Vladimiro Putino atėjimo į valdžią momento viskas pasikeitė. Sunerimti Lietuvą privertė karas Gruzijoje 2008 metais, o nuo Ukrainos krizės pradžios, po Krymo aneksijos 2014 metais šalis galutinai perėjo į padidinto nerimo būseną, sako Ramūnas Vilpišauskas, VU tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius.

Tai pajuto ir NATO partneriai, rašoma straipsnyje. Jeigu anksčiau Baltijos šalių nerimas dėl Rusijos įsikišimo buvo laikomas perdėtu, tai Krymo krizė privertė peržiūrėti šią poziciją. Nuo praėjusių metų koviniai aljanso daliniai dislokuoti trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje. Lietuvoje randasi 1,2 tūkstančio karių, vadovaujamų bundesvero, dislokavusio 500 vokiečių kariškių.

Gyventojų palaikymas NATO karių buvimui Lietuvoje, didžiulis, pažymi Heisleris. Rusijos pusė, priešingai, toli gražu nesidžiaugia sustiprintu NATO kariškių kontingentu. Po to, kai kariams buvo išdalinti pirmieji įsakymai, atsirado bandymai sukelti gyventojų nepasitenkinimą prieš aljanso karius. Neužilgo po pirmųjų aljanso dalinių perkėlimo į Lietuvą, atsirado melagingas liudijimas apie tai, kad vokiečių kariai, esą išprievartavo merginą, tačiau istorija nepadarė įspūdžio Lietuvoje, teigia žurnalistas.

Pastaraisiais metais Lietuvoje iš tiesų nuolat vyksta incidentai, šiandien klasifikuojami kaip „hibridinės grėsmės“. Tai hakerių atakos prieš vyriausybinius tinklus, kiberatakos prieš energetikos ir bankų sektorius, melagingų naujienų atsiradimas. „Tame, kad visa tai prasideda Rusijoje, saugumo organai neturi jokių abejonių, nors Maskva neigia bet kokius savo ryšius su tuo kas vyksta“, – pažymi autorius.

Pastaraisiais mėnesiais situacija išlieka įtartinai rami. Rasa Juknevičienė, LR Seimo narė ir buvusi gynybos ministrė sieja tai su prezidento rinkimais Rusijoje ir pasaulio futbolo čempionatu – Rusija dabar nesuinteresuota neigiamomis antraštėmis tarptautinėje spaudoje.

„Mes dabar randamės santykinės ramybės fazėje, tačiau tai nėra priežastis atsipalaiduoti“, – teigia R. Juknevičienė. Pasak jos, pavojus einantis iš V. Putino pernelyg didelis.

Sulaikyti Rusijos prezidentą įmanoma tik jėga, pažymėjo ji, priminusi apie 1938 metų įvykius, kai pasaulio valstybės leido Hitleriui sutriuškinti ir dalinai aneksuoti Čekoslovakiją. „Galimai, mes vėl artėjame prie tokios situacijos“, – pareiškė R. Juknevičienė.